Fęrsluflokkur: Bloggar

Hugmynd Hęstaréttar

Asimov

27.september 2018:

5 menn voru ķ Hęstarétti sżknašir af ašild aš svoköllušu Gušmundar-og Geirfinnsmįli.

Beišni um endurupptöku į dómum vegna rangra sakargifta er hafnaš.

Hugmynd Hęstaréttar Ķslands um mįliš viršist žvķ vera eftirfarandi: 

Mašur hverfur ķ Keflavķk. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvarfiš ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt sżknudómi Hęstaréttar, sem nś er komin fram, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum,į kaffihśsinu Mokka. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri og höfšu engar hugmyndir um fremur en ašrir, žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Einn fundargesta skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum, og stślkan ķ hópnum skyldi ašeins nefna žrjį. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.     

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig dóm vegna rangra sakargifta og finnum haldbetri skżringar į tilurš žeirra.

TH


Ķslendingasaga Gušmundar og Geirfinnsmįla III

 

III. Klśbburinn og Kiddi

Hafžór Sęvarsson skrifar 22.8.2018 11:33

Heildarmynd pśsluš śr mósaķksteinum

Į sušurhliš tollgęsluhśssins viš Tryggvagötu er stórkostlegt mósaķkverk aš finna eftir Gerši Helgadóttur. Stašsetningin er hins vegar žannig aš žaš fęr į engan hįtt aš njóta sķn. Žaš er ķ raun vanviršing viš verkiš. Mósaķkmyndin er svo stór aš gott sjónarhorn er vandfundiš ķ götunni. Žaš er ķ sjįlfu sér listgrein aš koma auga į slķkt fęri. Vestur-žżskt fjölskyldufyrirtęki Oidtmans bręšra sį um uppsetninguna į sķnum tķma ķ samrįši viš Gerši. 

Mósaķksteinarnir sem prżša myndina voru fengnir frį Ķtalķu og vógu samtals yfir žrjś tonn. Allt žetta efni varš svo aš vera tilbśiš ķ mismunandi stórum völum og meš mismunandi formi, įšur en byrjaš var į myndinni. Žessum heilu žremur tonnum var svo rašaš nišur į sinn staš ķ agnarsmįum völum. Žar į mešal fengu nokkrir gullmolar aš njóta sķn ķ sólargeislunum. Annar vestur-žżsku bręšranna įtti svo eftir aš koma meš myndina samsetta ķ hlutum og meš fagmenn til aš pśsla saman heildarmynd Geršar sem lauk įri sķšar, ķ október įriš 1973. Tollgęslumerkiš mį finna ķ hęgra horninu, sjįanlegir eru bįtar, sjórinn, sólin, višarbryggjan gamla - svipmynd af žvķ landslagi sem mįtti finna į bak viš Tollgęsluhśsiš į žeim tķma. Hvaš var į bak viš Tollgęsluhśsiš? Fęstir leiša hugann aš verkinu žegar fólk fer žar hjį. Mósaķkverkiš sżnir sólina setjast ķ hafiš og bįta ķ höfn.

Hįtķšlegur fundur viš lķtiš tilefni

Į sama tķma og verkiš var undirbśiš utan landsteinanna, fór fram fundur ķ tollgęsluhśsinu. Haustiš 1972 bošaši Kristjįn Pétursson til fundar. Fundinn sįtu Halldór V. Siguršsson, rķkisendurskošandi, Ólafur Jónsson tollgęslustjóri, Ólafur Nilsson skattrannsóknarstjóri, Žórir Oddson, ašalfulltrśi hjį sakadómi Reykjavķkur, Hallvaršur Einvaršsson ašalfulltrśi viš embętti saksóknara rķkisins og ónefndur fulltrśi lögreglustjóra. Įsamt žeim var Kidda til halds og trausts Įsmundur Gušmundsson, óbreyttur rannsóknarlögreglumašur śr Kópavogi. Mišaš viš stjórnskipulega tign fundargesta mętti ętla aš eitthvaš mikiš hafi veriš um aš vera, var kannski rśssnesk mafķa bśin aš taka yfir Eimskipafélagiš? Eša ólöglegt samrįš bķlaumbošana ķ stórfelldum tollalagabrotum? Ef til vill lį rökstuddur grunur fyrir ašild rįšherra ķ dreifingu haršra vķmuefna og skrifstofustjórinn falsaš bókhaldiš? Nei, žaš reyndist ekki tilefniš. Fundurinn fjallaši um hvort rannsaka ętti skemmtistaš nišri ķ bę, veitingahśsiš viš Lękjarteig 2 ķ Reykjavķk: Klśbbinn – eins og hann var sķšar kallašur. Allur er varinn góšur en var virkilega naušsynlegt aš ręsa śt riddarališiš? Į hvaša grundvelli? 

Morgunblašiš rekur fund žennan og tilefni hans sķšar, žann 14. nóvember įriš 1976, ķ fróšlegri śttekt. Kiddi P. byrjaši einn sķns lišs, fylgdist meš flutningum įfengis frį įfengisśtsölunni viš Lindargötu og til skemmtistašarins Klśbbsins. Kiddi P. fór žvķ nęst aš njósna um žessa flutninga (ķ heimildarleysi og įn eiginlegs umbošs enda var hann ekki lögreglumašur) og tók eftir žvķ aš bķll frį veitingahśsinu fęr afgreidda kassa śt um bķlskśrsdyr ķ austurįlmu įfengisverslunarinnar sem er flutt meš sama bķlnum til veitingahśssins. Kiddi taldi žetta vķsbendingu um aš brögš vęru ķ tafli žar sem žaš hafi veriš meint venja aš afgreiša įfengi til veitingahśsa ķ hinni įlmu hśssins. Auk žess įttu allar flöskur seldar til veitingahśsa meš vķnveitingaleyfi aš vera sérmerktar meš auškenningunni „VH” til ašgreiningar frį įfengi seldu til einstaklinga. Kidda grunaši hins vegar aš svo vęri ekki hvaš varšar įfengisflöskurnar ķ kössnunum ķ bķlnum į leiš til Klśbbsins.

Į žessum tķmapunkti, ķ lok sumars 1972, fékk Kiddi P. til lišs viš sig hjįlparsvein nokkurn og rannsóknarlögreglumann, fyrrnefndan Įsa ķ Kópavogsbę, til aš „sannreyna” hvaš žaš var eiginlega sem Kiddi hafši greinilega oršiš įskynja um. Žeir gįtu žó stašfest žaš, aš flutningar žessir įttu sér jafnan staš į laugardagsmorgnum. Žeir félagar fylgdust meš flutningunum žessum frį 26. įgśst til 7. október įriš 1972. Ķ sameiningu hafi žeir tališ saman fjölda kassa sem fóru śt śr śtsölunni og ķ bķl į vegum veitingastašarins. Mesti fjöldinn į einum morgni – sem žeir ku hafa stašfest hjį hvor öšrum meš talningu – voru 17 kassar. Į žessum tķmapunkti töldu žeir réttast aš festa į filmu žessa flutninga, žeir tóku nokkrar ljósmyndir sem įttu auk žess aš sżna fram į eitthvaš misjafnlega misjafnt. Žeir létu žar žó ekki stašar numiš heldur tóku žeir sig saman og könnušu ķ sameiningu nokkrar tómar flöskur ķ grennd viš žessa flutninga sem reyndust, žegar allt kom til alls, ekki bera VH-merkiš – hvorki meira né minna.

Kiddi P. og Įsi skrifušu svo saman skżrslu um žessa „rannsókn” og skiptu henni auk žess ķ tvo hluta – annars vegar stašfestar upplżsingar og hins vegar „óstašfestar” upplżsingar, en ekki hvaš?

Į fundinum meš herramönnunum ķ tollgęsluhśsinu, spyrtu žeir Kiddi og Įsi svo saman stašfestum upplżsingum um smyglmįl til landsins skömmu fyrir „rannsókn” sķna. Žeir félagar bentu sem sagt į kęrur sem lįgu fyrir sakadómi ķ óskyldum mįlum og vķsašu svo ķ „óstašfestar“ upplżsingar sem tengdu žaš saman viš Klśbbinn ķ skżrslu sinni. Auk žess veifaši Kiddi P. ljósmynd af bķl meš kössum žar sem gįtu mögulega veriš flöskur įn réttra merkinga. Og fleiri myndir af vettvangi sem sżndu žegar allt kom til alls ekki fram į eitt né neitt – žaš skiptir hins vegar ekki höfušmįli.

Ólögmęt lokun Klśbbsins

Į grundvelli alls žessa, óskušu žeir Kiddi P. og Įsmundur eftir žvķ aš fram fęri fyrirvaralaus vörutalning hjį ĮTVR viš Lindargötu žar sem flöskumerkingarnar yršu athugašar, įsamt tappainnsiglum og į sama tķma yrši framkvęmd athugun ķ įfengisgeymslum Klśbbsins. Žessi samstillta ašgerš įtti aš koma ķ veg fyrir aš rannsóknarhagsmunir glötušust og įtti einnig aš nema į brott bókhaldsgögn stašarins. Kiddi P. og Įsi fullvissušu menn sömuleišis um aš žeir hefšu „įreišanlegar upplżsingar“ aš Sigurbirni Eirķkssyni eiganda Klśbbsins vęri fullkunnugt um žessi meintu lögbrot.

Žį kom ķ ljós aš skattaframtöl sķšustu tveggja įra vantaši fyrir stašinn. Į grundvelli žess taldi Ólafur Nķlsson, žįverandi skattrannsóknarstjóri, sig hafa nęgilega vel ķgrundaša įstęšu til aš skemmta skrattanum og ritaši bréf stķlaš į sakadóm Reykjavķkur (meš Kidda P. og Įsa) žar sem fariš var fram į hśsrannsókn. Og hvaš įtti hśsrannsókn aš leiša ķ ljós, nįkvęmlega? Sjaldnast er drįttur į skilum skattframtala talinn įstęša til hśsleitar, en gott og vel. Sakadómur ķ umsjį Halldórs Žorbjörnssonar lét aš sjįlfsögšu ekki į sér standa. Hśsleit žessi fór fram tveimur dögum sķšar eša žann 14. október įriš 1972, nokkrar flöskur įn merkinganna „VH“ voru sagšar hafa fundist og bókhaldiš var numiš į brott.

Frumrannsókn sakadóms annašist Žórir Oddson, sem sat einmitt fundinn frękna. Žórir gerši Sigurjóni Siguršssyni lögreglustjóra grein fyrir žeim kęrum sem lįgu į borši Sakadóms gegn Klśbbnum. Annar fundargestur, Hallvaršur Einvaršsson, skżrši Sigrjóni sömuleišis frį mįlinu. Ķ framhaldinu tók Sigurjón lögreglustjóri žį įkvöršun aš svipta stašinn vķnveitingaleyfinu „fyrst um sinn og žar til annaš veršur įkvešiš.” Hverju įtti žaš aš skila fyrir rannsóknarhagsmuni, nįkvęmlega? Lögreglustjórinn studdi įkvöršun sķna meš įkvęši 2. mįlsgr. 14. gr. įfengislaga sem kvaš į um aš lögreglustjóra vęri heimilt aš banna vķnveitingar žegar „sérstaklega stendur į.” Lögin fjalla hins vegar ekkert um rannsóknarśrręši fyrir einu né neinu. Įfengislög nefna žessa heimild ķ samhengi viš lżšheilsusjónarmiš og önnur lögskżringarsjónarmiš vķsa augljóslega į allt annaš en rannsóknarśrręši sem er af og frį. 

Hallvaršur Einvaršsson skrifaši greinargerš žar sem hann rökstyšur sérstaklega žessa lögleysu lögreglustjórans, segir hana „[sjįlfsagša]“ og „į żmsan hįtt ķ žįgu rannsóknar mįlsins.“ Žį bendir Hallvaršur į aš „starfręksla žessa veitingahśss, eins og mįlum var komiš, hafi veriš allsendis óvišeigandi frį sjónarmiši almennrar réttarvörslu.” Žaš sem vantar ķ rökstušningi Hallvaršs er aš sjįlfsögšu aš žetta hafi veriš hin rétta lagalega tślkun en žessi „skżring” brżtur ķ berhögg viš almennt višurkennda lagalega ašferš. Ķ staš žess aš Hallvaršur bendi į aš žetta hafi veriš rétt beiting lagaįkvęšisins žį segir hann beinlķnis aš žetta hafi veriš „nęrtękast og skjótlegast” aš beita žessari lagaheimild.

Ķ kjölfar sviptingar vķnveitingarleyfisins, kvarta Klśbbmenn til dómsmįlarįšuneytisins enda heyrir lögreglustjórinn undir dómsmįlarįšuneytiš. Žar situr sem rįšherra enginn annar en Ólafur Jóhannesson. Vitandi af gildrunni er Ólafur tregur aš opna stašinn meš śrskurši ķ skjóli valds rįšuneytis sķns og kemur žess ķ staš lagalegum rökstušningi til Sigurjóns lögreglustjóra į framfęri įn žess aš kveša upp śrskurš sjįlfur. Ķ sjįlfu sér mętti efast um aš slķkt sé hęgt įn žess aš Ólafur hefši, de facto, kvešiš upp śrskurš - en gott og vel. Ķ rökstušningi Ólafs kemur fram aš lögreglustjórinn hafi ekki getaš reitt sig į žį lagagrein sem lögreglustjórinn bar fyrir sig varšandi sviptingu vķnveitingaleyfis. Ķ framhaldinu afturkallar Sigurjón lögreglustjóri įkvöršun sķna um sviptingu vķnveitingaleyfisins. Ķ adraganda įrįsarinnar į Ólaf Jóhannesson žremur įrum sķšar, haustiš 1975, į Vilmundur Gylfason eftir aš benda į lagarök Hallvaršs Einvaršssonar sem röksemd fyrir žvķ aš Ólafur Jóhannesson hafi meš ólögmętum hętti hindraš rannsókn į starfssemi Klśbbsins. Sighvatur Björgvinsson, žįverandi žingmašur Alżšuflokksins, į svo eftir aš bergmįla žį vitleysu ķ sal Alžingis į ógleymanlegan hįtt. Vilmundur og Sighvatur, skżla sér į bak viš orš og meiningar vafasamra manna. Į mešal žeirra eru žeir Hallvaršur Einvaršsson og Kiddi P. og žvķ naušsynlegt aš varpa nokkru ljósi į sögu og hlutverk žeirra.

Leikarar ķ vondri trś

Žeir Hallvaršur Einvaršsson, žįverandi ašalfulltrśi embętti saksóknara rķkisins og Žórir Oddsson, žįverandi ašalfulltrśi sakadóms Reykjavķkur, heišursgestir fundar Kidda P. įttu heldur betur eftir aš koma viš sögu į sķšari stigum. Žeir fara bįšir meš hlutverk ķ Geirfinnsmįlinu – sem er ekkert annaš en einn angi Klśbbmįlsins – sem hófst meš fundinum ķ tollgęsluhśsinu.

Ķ kjölfar žess aš Sęvar M. Ciesielski fékk loksins skriffęri og blaš ķ sķnar hendur eftir margra mįnaša gęsluvaršhaldsvist ķ ólögmętum vistarverum Sķšumślafangelsis, fór Sęvar aš skrifa kęru į mešferšinni sem hann hlaut. Ķ framhaldi af skrifum gęsluvaršhaldsfangans Sęvars, fór fram rannsókn sem hefur veriš nefnd „haršręšisrannsóknin” ķ Gušmundar- og Geirfinnsmįlunum. Žaš var svo enginn annar en Žórir nokkur Oddsson sem var aš sjįlfsögšu settur yfir žį meintu rannsókn į illri mešferš įriš 1979. Ķ vištali Helgarpóstsins žann 9. nóvember įriš 1979 er Žórir Oddsson spuršur hispurslaust vegna haršręšisrannsóknarinnar – um žaš sem blasti viš: „Getur žaš talist ešlilegt, aš žś sem nįnasti ašstošarmašur rannsóknarlögreglustjóra [embętti sem Hallvaršur nokkur Einvaršsson gengdi] og yfirmašur żmissa žeirra rannsóknarlögreglumanna sem stóšu aš rannsókn Geirfinnsmįlsins, standir nś aš rannsókn žar sem skera į śr um žaš hvort haršręši hafi veriš beitt gagnvart sakborningum er unniš var aš žvķ mįli?” Žórir taldi svo vera: „Ég tel aš žaš sé ekki neitt athugavert viš žaš." Varšandi andrśmsloftiš ķ sama vištali – eftir aš Žórir „yfirheyrir samstarfsmann [sinn] varšandi alvarlega įkęru og hittir hann sķšan ķ kaffistofunni stuttu sķšar [žar sem spjallaš er] um daginn og veginn” segir Žórir žaš alls ekki vera neitt žrśgandi eša furšulegt, hann beinlķnis višurkennir aš: „Ég hef ekki oršiš var viš žaš, aš andrśmsloftiš hér hafi breyst [!] į mešan į rannsókninni stóš." Sś stašhęfing segir allt sem segja žarf um hversu alvörugefin sś „rannsókn” var.

Varšandi hlutverk Hallvaršs Einvaršssonar mį benda į bréf bandarķska sendirįšsins hér į landi til utanrķkisrįšuneytis Bandarķkjanna, dagsett žann 15. jślķ įriš 1976, eftir aš starfsmašur sendirįšsins heimsótti Sęvar M. Ciesielski ķ Sķšumślafanglesi – en Sęvar hafši ekki tekiš įkvöršun um hvort hann hygšist taka upp bandarķskan rķkisborgararétt. Ķ bréfinu viršist Hallvaršur hafa leikiš hlutverk rannsóknardómara žegar hann hótar Sęvari aš hans bķši aftaka ķ Bandarķkjunum: 

„ASSERTING THAT ORN HOSKULDSSON AND HALLVARDUR EINVARDSSON, TWO JUDGES ASSOCIATED WITH THE CASE, HAD THREATENED HIM. CIESIELSKI REPORTED THE SUBSTANCE OF THE ALLEGED THREATS AS BEING THAT HE WOULD LOSE HIS ICELANDIC CITIZENSHIP AND BE DEPORTED IF HE CHOSE US CITIZENSHIP. ADDITIONALLY, HE STATED THAT THE JUDGES TOLD HIM HE WOULD BE EXECUTED IN THE US FOR HIS ALLEGED CRIMES IN ICELAND." 

Hvaš varšar hina svoköllušu „meintu” illu mešferš į Sęvari og öšrum frelsissviptum ungmennum ķ Sķšumśla mį benda į skżrslu starfshóps Innanrķksrįšuneytisins (2013), skipušum af Ögmundi Jónassoni til stašfestingar į aš žetta voru ekkert annaš en langvarandi og ofsafengnar pyntingar. Žį mį benda į gagnrżni Evrópunefndar um varnir gegn pyndingum og ómannlegri eša vanviršandi mešferš eša refsingu ķ kjölfar heimsóknar til landsins įriš 1993 – nefndin taldi vistarveruna eina og sér ķ Sķšumślafangelsinu falla undir alžjóšlega skilgreiningu į hugtakinu pynting, sbr. 3. gr. mannréttindasįttmįla Evrópu. Sęvar fer fram į endurupptöku įriš 1994 og žį žarf aš setja annan rķkissaksóknara til aš gegna störfum ķ mįlinu žar sem žįverandi rķkissaksóknari var enginn annar en Hallvaršur Einvaršsson. Endurupptökubeišni Sęvars M. Ciesielski įtti eftir aš vekja mikla athygli. Hęstiréttur skipaši Ragnar Ašalsteinsson, hrl. sem talsmann Sęvars. Fyrrum ritstjóri Vķsis ķ tķš valdarįnstilraunar herstöšvar stušningsmanna gegn Ólafi Jóhannessyni, Žorsteinn Pįlsson, žįverandi dómsmįlarįšherra, lokaši fangelsinu ķ Sķšumśla įriš 1996 og ķ framhaldinu var žaš selt til nišurrifs. Sķšumślafangelsiš var svo jafnaš viš jöršu ķ byrjun febrśar įriš 1997, um žaš leyti sem Ragnar og Sęvar skila greinargerš til Hęstaréttar, žann 21. žess mįnašar.

Hverra manna var Kristjįn Pétursson?

Sveitastrįkurinn śr kotinu ķ Skagafirši gengdi mörgum trśnašarstörfum fyrir Alžżšuflokkinn į Sušurnesjum en žar meš er žó ekki öll sagan sögš. Um žaš leiti sem fundurinn frękni um Klśbbinn įtti sér staš ók Kiddi um į eldraušum Mustang Mach 1. Hvort hann geymdi ennžį 22. kalķbera skammbyssuna sem hann hafši til umrįša skal ósagt lįtiš. Ašspuršur ķ vištali fyrrnefnds blašs Helgarpóstsins žann 9. nóvember įriš 1979, um hvernig Kidda lķkaši lķking hans viš James Bond, gat Kiddi ekki neitaš žvķ aš hafa fundist hśn „heillandi.” Hvellhetturnar śr 8 gata tryllitękinu hęgšu į sér og ķ gegnum reykinn mįtti sjį nśmeraplötuna „J100“ į bķlnum.

Einkabķlar bandarķsku hermannana į vellinum fengu bókstafina JO. Einkabķlar ķslenskra starfsmanna herstöšvarinnar bandarķsku, meš lögheimiliš śt į velli, höfšu hins vegar nśmeraplötu sem byrjaši į J. Lögsagnarumdęmi Kidda var bandarķskt öryggissvęši undir herlögum og žar hafši žaš veriš til margra įra. Žaš var nefnilega svo aš eftir Essó-hneyksliš, eša Olķufélagsmįliš svokallaša, ķ kringum įriš 1960, įtti Kiddi ekki afturkvęmt til löggęslustarfa. Eins og Kiddi rekur ķ bók sinni Margir vildu hann feigan (1990): „Lķklegt mį telja aš afskipti mķn af Olķufélaginu hf. hafi rįšiš mestu um žį įkvöršun rįšuneytisins og lögreglustjóra aš bola mér śr starfi enda höfšu afleišingar mįlarekstursins margžętt įhrif sem ekki verša rakin hér.”

Kristjįn Pétursson byrjaši feril sinn sem lögreglumašur ķ Keflavķk um tvķtugt, įriš 1950. Bandarķskir herlögreglumenn fóru einir meš vopn į öryggissvęšinu og hafši Kristjįn vakiš mįls į hvort ekki bęri aš vopnvęša ķslensku lögregluna į vellinum. Ķ fyrrnefndri bók stęrir hann sig ķ sķfellu af nįnum tengslum viš bandarķska hermenn og rannsóknarlögreglumenn. Bók Kidda veršur žó aš taka meš grķšarlegum fyrirvara. Fyrir utan žį stašreynd aš sjįlfsęvisögur eru ęvinlega skilgreindar sem varnarrit höfunda ķ sagnfręšilegum skilningi nęr bók žessi algjörlega nżjum hęšum ķ ótrśveršugleika. Žar er aš finna samansafn af óraunverulegum senum sem eru žekktar fyrst og fremst śr bandarķskum kvikmyndum sem eru vandręšalega klisjukenndar. Žį gerir žaš lesandanum gķfurlega erfitt fyrir hvaš bók žessi er stśtfull af kvenfyrirlitningu, kynžįttanķši og fordómum ķ garš samkynhneigšra sem eru gerš skil meš hinum lįgkśrulegasta hętti vķšsvegar ķ köflum sem allir eiga žó aš sżna fram į tiltekna mannkosti höfundar. Mį žar helst nefna sanngirni, fórnfżsi og óttaleysi hetjunar sem lętur ekkert stoppa sig viš aš gera hiš „rétta” (sem oft į tķšum viršist raunar vera vafasamt ef ekki beinlķnist ólöglegt og sišferšislega rangt). Kiddi žarf sķfellt aš bišja fallegu konurnar – sem hoppa ķ kjöltu hans eša leggja höfuš sitt į bringu hans og vilja draga hann meš sér ķ svefnherbergiš – aš bķša. Söguhetjan žarf aš fį sér einn sopa af įfengi og svo halda įfram aš bjarga heiminum – į mešan liggur vondi kallinn mešvitundarlaus eftir enn ein įtökin į stofugólfi hinnar fögru konu sem er meš stjörnurnar ķ augunum.

Ķ žessari bók vekur žaš engu aš sķšur athygli – eftir aš Kiddi P. lżsir aškomu sinni aš Essó-hneykslinu svokallaša – aš hann lżsir ķ raun stöšu sinni meš skilgreiningunni į persona non grata: „[Ž]ess ķ staš var žvķ lżst óformlega aš žeir teldu sig ekki lengur geta boriš įbyrgš į störfum mķnum og ég vęri ķ raun embęttinu óviškomandi[!]”. Žį ber starfsvettvangur og lögsagnarumdęmi hans Kidda – bandarķskt öryggissvęši – eftir aškomu hans aš mįlinu meš sér aš hér megi vera sannleikskorn aš finna. 

Įriš 1956, tveimur įrum įšur en Kiddi P. skilar skżrslu til sakadóms um Essó-hneyksliš, var ókyrrš ķ lofti žar sem Framsóknarflokkurinn sleit stjórnarsamstarfi viš Sjįlfstęšisflokkinn į grundvelli herstöšvarmįla og myndaši žess ķ staš vinstri stjórn sem hafši brottför hersins ķ rķkisstjórnarsįttmįla sķnum. Frį sjónarhorni Bandarķkjamanna, var Framsókn į atkvęšaveišum meš žvķ aš žykjast vera hernašarandstęšingar. Žį mį einnig benda į aš įform voru uppi aš hefja žorskastrķšiš viš Breta žar sem Bandarķkjamönnum įtti beinlķnis eftir aš vera hótaš aš myndu žurfa aš verja landiš į grundvelli varnarsamningsins. Menn höfšu lķtinn hśmor fyrir žessu vestanhafs. Įriš 1957 sękir Kiddi P. fjögurra vikna nįmskeiš ķ herstöšinni Fort Gordon ķ Georgķufylki ķ Bandarķkjunum. Žaš er allra athygli vert aš Kiddi P. nefnir žetta atriši hvergi ķ bók sinni. Svo viršist vera aš žaš sé śr takti viš stķl bókarinnar sem hefur žaš aš markmiši aš sżna Kidda P. stóran og sterkan ķ augum lesandans viš hvert tękifęri sem gefst. 

Įri sķšar skilar Kiddi P. fyrrnefndri skżrslu til sakadóms sem markar upphaf Essó-hneykslisins sem endar meš fangelsisdómi yfir framkvęmdastjóra og įtti eftir aš orsaka mikiš fylgistap Framsóknar. Um hvaš snérist žetta Essó-hneyksli eša Olķufélagsmįl?

Olķumįliš fjallaši m.a. um brot gegn lögum um gjaldeyrismįl, tollheimtu og bókhald hjį Olķufélaginu hf. og dótturfélagi žess hinu Ķslenzka steinolķuhlutafélagi (Essó). Félögin starfręktu innflutning og sölu į olķuvörum. Dómsrannsókn hófst 16. desember 1958 og įtti heldur betur eftir aš vinda upp į sig. Umboš Gunnars Helgasonar, rannsóknardómara var sķfellt vķkkaš og annar rannsóknardómari skipašur aš auki, Gušmundur Ingvi Siguršsson sem žį var fulltrśi sakadómarans ķ Reykjavķk og įtti raunar seinna eftir aš vera skipašur verjandi Erlu Bolladóttur ķ Gušmundar- og Geirfinnsmįlum. Var rannsóknardómurunum fališ aš rannsaka starfsemi félaganna, Olķfufélagsins hf. og Essó. Žį var löggiltur endurskošandi rannsóknardómurum til halds og trausts. 

Eins og greint er frį ķ įkęru og dómurinn fjallar um žį var varnarlišiš mešal višskiptavina Essó en sala į olķu til žeirra var réttilega undanžegin tollum (enda ekki skilgreint innan eiginlegrar lögsögu Ķslands). Tiltekinn angi svindlsins śtskżrir heildarmyndina įgętlega: Olķu sem ętluš var varnarlišinu (undanžeginn tollum) og öšrum višskiptavinum innanlands (tollskyld) var blandaš saman ķ sömu tankana ķ tilteknu hverfi. Svo var dęlt žašan af žeim tönkum įfram bęši til varnarlišsins og til annarra – hversu mikiš fór hvert og hversu mikiš var reiknaš til tollyfirvalda? Žaš kom ķ ljós aš rangar upplżsingar höfšu veriš gefnar upp til yfirvalda og ķ bókhaldi. Śtkoman var sś aš Essó gręddi ólöglega į kostnaš rķkisins. Framkvęmdastjóri fékk fangelsisdóm stašfestan meš Hrd. 1963 bls. 674 og stjórn félagsins bar aš greiša fjįrsekt. Mįliš var hiš vandręšalegasta fyrir Framsóknarflokkinn strax viš upphaf rannsóknar į svindlinu. Hart var vegiš aš flokknum fyrir mįliš sem sįst į fylgistapi ķ kosningunum įriš 1959. Gįrungar sögšu aš fariš hefši fé betra; mjólkurkś Framsóknarklķkunnar hefši falliš į gręšginni. Žį var žess getiš ķ fjölmišlum aš eina mįlsvörn Tķmans, mįlgagns Framsóknarflokksins, hafi veriš aš benda į žį stašreynd aš Sjįlfstęšisflokknum hefši mįtt vera fullkunnugt um svindliš. Į mešan mįliš gerjašist ķ fjölmišlum var gengiš til kosninga, fyrst ķ jśnķ įriš 1959 og svo október sama įr žar sem fjölgaš var um įtta žingmenn, śr 52 ķ 60 (eftir aš žingiš hafši samžykkt kjördęmabreytingu, kosiš śt frį landshlutum en ekki sżslum). Žrįtt fyrir fjölgun žingmanna tapaši Framsókn tveimur mönnum, nįši 17 mönnum į žing. Ķ kjölfariš myndušu Alžżšuflokkurinn og Sjįlfstęšisflokkurinn langlķft rķkisstjórnarsamstarf sem gętti heldur betur bandarķskra hagsmuna į Ķslandi og ekkert veriš aš grķnast meš aš vilja „herinn burt.”

Eins og greint er frį ķ dómi sakadóms sem fyrrnefndur Hęstaréttadómur vķsar ķ, žį var dómsrannsókn žessi – sem olli heldur betur straumhvörfum ķ ķslenskum stjórnmįlum og stašfesti öryggi herstöšvarinnar um langt skeiš – reist į grundvelli skżrslu sem Kiddi P. og Gušjón Valdimarsson lögšu fram žann 26. nóvember įriš 1958. Skżrslan žeirra śtskżrir aš samkvęmt „įreišanlegum upplżsingum" hafi olķa śr tönkum ķ Nichol-hverfinu svokallaša veriš lįtin renna nišur olķuleišslu nešanjaršar į tank Olķusamlagsins ķ Keflavķk. Hver gat haft žessar uplżsingar undir höndum? 

Žį segir ennfrekar ķ skżrslunni aš „okkur skilst" aš dęlt hafi veriš inn į tanka žar sem blandaš er saman innfluttum birgšum er fara įttu til varnarlišsins viš ašrar birgšir sem fara įttu til notkunar į innanlandsmarkaši. Žetta hafi svo foringi varnarlišsins ķ olķumįlum (P.O.L.) majór C. McLaughlin „stašfest” ķ ašalstöšum O.S.I. (Office of Special Investigation USAF), rannsóknarlögreglu varnarlišsins į Keflavķkurflugvelli. Ķ skżrslunni er fyrrnefndur foringi olķumįla varnarlišsins margnefndur sem eiginlegur heimildarmašur auk žess sem žaš kemur fyrir aš atriši séu fengin skv. „öruggum heimildum.” Eins og varšandi fyrrnefnda atrišiš sem skżrslan segir aš sé fengin skv. „įreišanlegum upplżsingum" geta žęr upplżsingar ašeins komiš frį starfsmönnum fyrirtękisins sem vissu af svindlinu eša bandarķska hernum.

Ķ vafasömu sjįlfsęvisögu sinni, hafnar Kiddi P. aš hafa oršiš bandarķskum yfirmanni rannsóknarlögreglunnar, John, aš liši meš aš finna „rotturnar” ķ kerfinu. Kiddi sagšist ekki getaš hjįlpaš: „Ég hafnaši öllu samstarfi ķ žį veru enda višbśiš aš mašur kynni aš žvęlast inn ķ hvers konar leynižjónustustörf sem samręmdust illa mķnum framtķšarįformum.”

Ķ öllum praktķskum skilningi hins vegar er ekki hęgt aš horfa fram hjį žvķ aš Kiddi P. var ķ žvķ hlutverki, ķ Olķufélagsmįlinu, aš bera upplżsingar į milli, frį bandarķska hernum og til sakadóms, sem orsakar rannsókn sem olli miklu fylgistapi Framsóknar (stuttu eftir aš Framsókn setur herstöšvarmįl ķ uppnįm og skömmu eftir aš Kiddi P. sótti fjögurra vikna nįmskeiš ķ bandarķskri herstöš). Ķ framhaldinu veršur til frjór jaršvegur fyrir langlķfa stjórn Alžżšuflokks og Sjįlfstęšisflokks, Višreisnarstjórnina, sem gętti hagsmuna herveldisins bandarķska hér į landi. 

Eftir skżrslu sķna ķ Essó-hneykslinu og į mešan mįliš var til rannsóknar, śtskżrir Kiddi P. ķ fyrrnefndri bók sinni aš hann hafi ekki lengur gegnt lögreglustörfum žrįtt fyrir aš halda laununum sķnum: „Žetta įstand stóš ķ hartnęr eitt įr en žį bauš utanrķkisrįšherra mér aš gerast rįšningastjóri Varnarmįladeildar į Keflavķkurflugvelli. Starfiš fólst ķ žvķ aš rįša starfsmenn til varnarlišsins...”

Eftir sjö įr ķ žeirri stöšu, frį 1960-1967, tekur Kiddi viš starfi deildarstjóra tollgęslunnar og śtlendingaeftirlitsins. Einnig stašsett į herstöšinni śt į velli. Žaš er ķ fullu samręmi viš žį lżsingu Kidda į stöšu sinni, aš hann hafi haft einskonar persona non grata stöšu hér į landi eftir mįliš. Žess vegna hafi Kiddi einungis starfaš į öryggissvęši og eiginlegri lögsögu Bandarķkjanna eftir žetta. 

Og varšandi bķlinn hans Kidda P. – hinn eldrauša Mustang Mach 1 – žį keyrši Kiddi hann ekki lengi. Sagan segir aš nafni hans nokkur, eftir aš hafa unniš į sęnsku skemmtiferšaskipi ķ Karabķska hafinu ķ nokkur įr, hafi komiš til landsins og keypt gripinn. Hafandi veriš erlendis įttaši nafninn sig ekki į oršspori Kidda. Nafninn gerir žį žau reginmistök aš leggja bķlnum į almannafęri og žaš viš Klśbbinn sjįlfan. Žį hafi aldeilis ekki veriš mikiš eftir af bķlnum žegar nafninn kom sķšar aš vitja hans – allar rśšur mölbrotnar. Hvort žaš sé sönn saga skal ósagt lįtiš og ekki hęgt aš selja dżrar en heildarveršmęti bķlsins, eftir aš nafn Kristjįns Péturssonar festist viš hann.

Af hverju Klśbburinn?

Žegar allt er meš felldu, žį er įkęra gefin śt sem er grundvölluš į rannsókn. Ķ tilfelli Klśbbmįlsins var hins vegar rannsókn į Klśbbnum grundvölluš į įkęru – hvaš var ķ gangi? Eftir aš tólf įra višreisnarstjórninni lauk, frį 1959-1971, tók viš vinstri stjórn sem ógnaši herstöšvar hagsmunum enn į nż. Ķ rķksstjórnarsįttmįla vinstri stjórnar undir forystu Ólafs Jóhannessonar var gerš atlaga aš ašalvķgi ķslensk-bandarķskra varnar- og višskiptahagsmuna: Varnarlišiš skyldi fara burt ķ įföngum. Stjórnarlišar lögšu raunar mismunandi skilning ķ merkingu žeirrar klausu. Ólafur įtti svo eftir aš nota legu landsins fyrir herstöšina sem žrżsting į Bandarķkin, til aš beita Breta žrżstingi til aš gefa eftir ķ landhelgismįlum aš öšru sinni. Ekki um margt ólķkt žvķ sem uppi var į teningunum ķ fyrra žorskastrķšinu.

Įri eftir myndun vinstristjórnarinnar, įriš 1972, lętur Kiddi P. til skarar skrķša enn og aftur og nś er žaš Klśbbmįliš. Ólķkt olķumįlinu - sem grundvallašist į sannanlegri ólögmętri hįttsemi - žį var Klśbbmįliš uppspuni frį rótum. Žaš stigmagnašist og vatt heldur betur upp į sig, hvarf Geirfinns Einarssonar var flękt ķ mįliš og Ólafur Jóhannesson var sakašur um aš hafa hindraš rannsókn mannhvarfsmįlsins sömuleišis. Fjórum įrum eftir fund Kidda ķ tollgęsluhśsinu bjuggust allir viš afsögn Ólafs Jóhannessonar - eftir aš Klśbbmenn voru žį komnir ķ gęsluvaršhald vegna meintra tengsla viš Geirfinnsmįliš. Vilmundur Gyflason og Sighvatur Björgvinsson, Alžżšuflokksmenn, réšust til atlögu meš vitund og vilja Sjįlfstęšisflokksins, en allt kom fyrir ekki, eins og sķšar veršur rakiš. 

Klśbburinn varš ekki fyrir valinu vegna sannanlegrar refsiveršar hįttsemi. Klśbburinn var valinn vegna tengingar viš Framsóknarflokkinn – sem lį fyrir frį upphafi en var ekki afhjśpuš fyrr en ķ mišri įrįs į Ólaf Jóhannesson ķ febrśar įriš 1976. Hver var tengingin viš Framsókn? Hśsfélag Framsóknarflokksins leigši Sigurbirni Eirķkssyni, eiganda Klśbbsins, hśsnęši fyrir skemmtistašinn Glaumbę, žar sem Listasafn Ķslands stendur ķ dag. Glaumbęr brann hins vegar svo hśsfélagiš festi kaup į nżju hśsnęši į žremur hęšum auk kjallara į horni Kringlumżrarbrautar og Borgartśns. Stašsetningin er ekki fjarri lagi žar sem hótel Cabin stendur og heitir ķ dag. Gatan sem žar lį nefndist Lękjarteigur – hefur lķklega dregiš nafn sitt af Fślutjarnarlęk sem įšur fyrr rann til sjįvar į žessu svęši. Skemmtistašurinn sem įtti eftir aš fį nafngiftina Klśbburinn sķšar hafši heimilsfang sitt viš Lękjarteig 2. Sigurbjörn Eirķksson eigandi Klśbbsins žurfti aš gera upp nżjan staš, kaupa birgšir og annaš og samdi viš hśsfélag Framsóknar um aš hśsfélagiš myndi gefa sér tveggja og hįlfrar milljón króna lįn sem rekstur skemmtistašarins skyldi greiša upp į žremur įrum. Žar meš myndi Sigurbjörn fella nišur kröfu sķna į hśsfélagiš ķ kjölfar brunans. Hśsfélag Framsóknar samžykkti og žar meš lį til grundvallar tengingin sem var notuš til aš klekkja į ósamvinnužżšum mönnum ķ vestręnum varnarmįlum – hvorki meira né minna. 

Vituš žér enn – eša hvaš?

 


Ķslendingasaga Gušmundar og Geirfinnsmįla II

II. Misnotkun į mannshvarfi meš gervirannsókn

Hafžór Sęvarsson skrifar 10.8.2018 09:00

Žeir sem önnušust svokallaša frumrannsókn į hvarfi Geirfinns Einarssonar voru žeir Haukur Gušmundsson lögreglumašur, Valtżr Siguršsson fulltrśi lögreglustjóra (löglęršur og skrifaši śrskurši sem dómari) og Kristjįn Pétursson (kallašur Kiddi P.), deildarstjóri tollgęslunnar og śtlendingaeftirlitsins. Björn Bjarnason, žįverandi dómsmįlarįšherra, skipaši Valtż Siguršsson rķkissaksóknara įriš 2007. Kiddi P. var ekki einu sinni lögreglumašur en var vanur aš skipta sér af hinum og žessum rannsóknum sem įttu aš tengjast meintu undirheimabraski skemmtistašarins Klśbbsins meš einum eša öšrum hętti – eins og meintu spķrasmygli. Njöršur Snęhólm, rannsóknarlögreglumašur, bęttist formlega viš rannsóknarteymiš žegar leirhöfušiš var vķgt, um viku eftir hvarf Geirfinns. Haukur viršist vera ķ hlutverki undirmanns gagnvart Kidda P. eins og kemur m.a. ķ ljós ķ Batta rauša- eša Gušbjartsmįlinu svokallaša. Ķ žvķ mįli er Haukur Gušmundsson dęmdur til refsingar (Hęstaréttardómur 1981:430) fyrir aš hafa m.a. komiš fölsušum sönnunargögnum į Gušbjart Pįlsson, leigubķlstjóra. Haukur segist hafa veriš einn aš verki. Kiddi P. segir hins vegar ķ bók sinni Margir vildu hann feigan (1990), sig hafa veriš manninn į bak viš mįliš og „rannsóknina”. Žeir Valtżr og Kiddi P. žekktust og höfšu m.a. unniš nįiš saman viš fķkniefnadómstólinn sumariš 1973 žegar Įsgeir Frišjónsson dómari var fjarverandi, Valtżr sem dómarafulltrśi og Kiddi P. sem vottur. Žaš sumar, žann 28. jślķ įriš 1973, skrifušu žeir Valtżr Siguršsson og Kristjįn Pétursson sameiginlega undir stórfuršulega upplżsingaskżrslu um įtjįn įra unglinga, žau Erlu Bolladóttur og Sęvar M. Ciesielski. Rśmum tveimur įrum eftir undirskrift žeirra félaga įttu unglingarnir eftir aš vera handteknir og ķ framhaldinu flęktir ķ mannshvarfsmįl Geirfinns Einarssonar sem Kiddi P. og Valtżr įttu eftir aš „rannsaka” ķ millitķšinni. Erla og Sęvar įttu svo ķ framhaldi af handtöku sinni – ķ desember 1975 – aš hafa flękt Klśbbmenn ķ Geirfinnsmįliš meš röngum sakargiftum ķ janśar 1976; krakkarnir įttu aš hafa meš įsetningi orsakaš gęsluvaršhaldsvist Klśbbmanna. Žaš liggur hins vegar ljóst fyrir aš rekja mį įsetninginn – aš blanda Klśbbmönnum ķ mįliš – til fyrri tķma og til allt annarra en žeirra tvķtugra ungmenna, nżbakašra foreldra.

Ef hin meinta rannsókn, frumrannsóknin į hvarfi Geirfinns Einarssonar, hefši veriš alvöru rannsókn en ekki gervirannsókn sem hafši annaš markmiš en aš rannsaka afdrif Geirfinns, hefši żmislegt litiš öšruvķsi viš. Fyrir žaš fyrsta hefši ekki veriš fariš af staš af eins mikilli įkvešni og žeim mikla žunga eins og gert var strax eftir hvarfiš. Venjan var sś aš rannsaka ekki eitt né neitt ķ sambęrilegum mįlum, hvaš žį aš leggja mikinn žunga ķ leit aš horfnum manni. Um tveir tugir manna hurfu į įttunda įratuginum hér į landi en ašeins tvö žeirra hvarfa voru rannsökuš sem sakamįl: Einmitt hvörf žeirra Gušmundar og Geirfinns. Ašeins Geirfinnsmįliš var rannsakaš strax ķ upphafi sem sakamįl. Gušmundarmįliš var ekki rannsakaš sem sakamįl fyrr en eftir tęp tvö įr, upp śr žurru, žvķ eins og stendur ķ skżrslu Erlu Bolladóttur sem er dagsett 20. desember įriš 1975: „[R]annsóknarlögreglunni hefur borist til eyrna” aš Sęvar M. Ciesielski hafi veriš višrišinn hvarf Gušmundar Einarssonar! Žaš er andstętt öllum reglum aš grundvalla sakamįlarannsókn į oršrómi įn gruns sem er rökstuddur. Hvaš žį į oršrómi sem enginn kvittar einu sinni upp į. Ķ skżrslutöku vegna beišni um endurupptöku mįlanna ķ Dómhśsinu viš Lękjartorg, žann 28. janśar įriš 2016, voru meintir rannsakendur ķ Sķšumśla žrįspuršir um hvašan heimild žeirra vęri kominn; hvašan žeim „[barst] til eyrna” aš Sęvar vęri višrišinn Gušmundarmįliš. Žvķ gįtu žeir ekki svaraš svo ómögulegt er aš rekja oršin lengra en til žeirra sjįlfra. Gušmundarmįliš veršur rakiš sķšar.

Strax eftir hvarf Geirfinns žann 19. nóvember įriš 1974, var fariš af staš meš mikla leiksżningu og mį žar nefna Leirfinn sem ber žess vitni. Rannsakendur fundu žaš greinilega į sér aš eitthvaš rosalegt, dularfullt og glępsamlegt vęri į feršinni. Į mešan fannst vini Geirfinns sem sį hann sķšast, Žórši Ingimundarsyni, ekkert skuggalegt hafa žurft aš koma til. Žóršur lżsti žvķ sķšar aš rannsóknarašilarnir sem tóku af honum skżrslu, hafi sett sinn snśning į skżrsluna. Žeir hafi ekki tekiš mark į žvķ aš Žóršur upplifši samskipti sķn viš Geirfinn į mjög ešlilegan og sakleysislegan hįtt žetta kvöld. Žannig žegar Geirfinnur sagšist ętla hitta einhverja ķ Hafnarbśšinni, žį hafi žaš veriš sagt eins og afsökun fyrir žvķ aš Geirfinnur kęmist ekki meš Žórši ķ bķó. Žóršur upplifši žaš sem fyrirslįtt – eins og Geirfinnur nennti kannski ekki ķ bķó žetta kvöld – frekar en aš ķ Hafnarbśšinni bišu Geirfinns ķ alvöru einhverjir óžekktir menn. Rannsóknarašilar hafi hins vegar ekki tekiš mark į žvķ ķ skżrslugeršinni viš Žórš og ķ stašinn gert mikinn mat śr dulśš vegna hinna óžekktu manna sem gętu auk žess hafa reynst Geirfinni hęttulegir. Žaš var įkvöršun rannsóknarašila aš klęša mįliš ķ žann bśning, žó žeir hafi lįtiš eins og žaš kęmi žannig frį Žórši. Žóršur bjóst frekar viš aš Geirfinnur myndi lįta sjį sig frekar en eitthvaš hefši komiš fyrir. Žessi afstöšumunur Žóršar annars vegar og svo meintra rannsakenda hins vegar kemur skżrlega ķ ljós į bakhliš Vķsis žann 23. nóvember 1974, fjórum dögum eftir hvarfiš. Žar mį lesa mįlflutning Žóršar annars vegar og rannsakenda hins vegar. Valtżr Siguršsson bendir į Hauk, aš Haukur hafi komiš til sķn strax daginn eftir hvarfiš, žann 20. nóvember og lżst sérkennilegum kringumstęšum hvarfsins. Ķ framhaldinu hafi veriš tekin įkvöršun um aš taka mįliš „föstum tökum.” Hvaš var žaš sem meintir rannsakendur vissu sem Žóršur vissi ekki, strax daginn eftir hvarfiš – hvorki meira né minna?

Į forsķšu Vķsis frį fyrrnefndum degi er mynd af Geirfinni. Sś ljósmynd var frį įrinu 1968 og var žvķ sex įra gömul. Samtķmamynd af Geirfinni, frį įrinu 1973, lį fyrir en įkvešiš var aš nota frekar eldri myndina. Haukur Gušmundsson hefur śtskżrt žaš į žann hįtt aš hįr Geirfinns žegar hann hvarf hafi veriš lķkara žvķ sem žaš var į sex įra gömlu myndinni en samtķmamyndinni. Žį hafi žaš veriš sameiginleg įkvöršun hans og Valtżs Siguršssonar aš birta eldri ljósmyndina ķ fjölmišlum. Žetta sagši Haukur hafa veriš byggt į upplżsingum frį ekkju Geirfinns. Fyrir liggur ķ gögnum mįlsins aš ekkju Geirfinns hafi fundist nżrri myndin lķkari Geirfinni eins og hann leit śt žegar hann hvarf. Eftir aš hśn sį aš eldri myndin hafši aftur į móti veriš birt ķ fjölmišlum gerši hśn rįš fyrir aš Haukur hafi tališ eldri myndina betri og žess vegna hafi hśn ekki gert sérstaka athugasemd viš myndavališ.

Ef um eiginlega rannsókn hefši veriš um aš ręša, hefši eflaust žótt eftirtektarvert aš kunningi einn sagši frį samtali sķnu viš Geirfinn varšandi ósk um eimingu į spķra og dagsetti sķmtališ daginn fyrir hvarfiš, žann 18. nóvember. Žetta er lķka įhugavert mišaš viš meintan įhuga žeirra Hauks Gušmundssonar og Kristjįns Péturssonar į spķrasmygli. Ekkjan dagsetur žaš sķmtal hins vegar viku til hįlfum mįnuši į undan hvarfinu – misręmiš er aš sjįlfsögšu aldrei kannaš neitt frekar. Sömu sögu er aš segja varšandi frišil ekkjunar. Fjarvistarsönnun frišilsins var aldrei athuguš hvaš žį stašfest. Svo viršist sem frišillinn hafi einfaldlega veriš tekinn į oršinu, aš hafa veriš heima hjį mömmu og pabba žann 19. nóvember. Ekkjan og frišillinn nefna bęši aš hafa heimsótt sameiginlega vinkonu, kvöldiš og nóttina fyrir hvarfiš. Sameiginlega vinkonan er hins vegar ekki yfirheyrš fyrr en tępu einu og hįlfu įri eftir hvarfiš af Eggerti N. Bjarnasyni, rannsóknarlögreglumanni ķ Sķšumśla.

Žaš veršur śtskżrt sķšar aš ekkert af žessu fólki sem hér var nefnt til sögunnar getur įtt sök ķ mįli. Žaš sem er athyglisvert hins vegar er aš meintir rannsakendur sem vildu taka mįliš „föstum tökum” – höfšu ekki įhuga į aš rannsaka augljósustu žręšina. Nęstum eins og žeir hafi ķ raun haft žį vitneskju aš ekkert vęri žar aš finna. Eins og žeir vęru vķsvitandi aš skilja eftir vafasama žręši sem mętti gera tortryggilega eftir atvikum. Ķ staš žess aš rannsaka grundvallaratriši eins og t.a.m. hvernig Geirfinnur hafi komist śr vinnu daginn sem hann hvarf (en engin tķmalķna daginn sem hann hvarf liggur fyrir) žį er leiksżningin žess ķ staš flutt śt į land. Fariš er į ęskuslóšir Geirfinns og fjöldinn allur af vitnum yfirheyrš. Fólk sem hafši ekki séš hann ķ tuttugu įr spurt spjörunum śr, t.a.m. hvaša skapgeršareinkennum žau muni eftir hjį ungum Geirfinni.

Fyrst „rannsókn” hvarfs Geirfinns Einarssonar ķ Keflavķk var ekki rannsókn į hvarfi Geirfinns, hvaš var žį ķ gangi? Žvķ ekki vantaši metnašinn! Metnašurinn viršist hafa falist ķ aš tengja skemmtistašinn Klśbbinn į einhvern hįtt viš mįliš. Ķ gögnum frumrannsóknarinnar, ķ skżrslu eftir skżrslu, eru vitni spurš um Klśbbinn. Eins og t.d. um einhverja ótiltekna „atburši” ķ honum: „Mętti er nś spuršur um atburši [...] ķ Klśbbnum“ žar sem mętti er Žóršur Ingimundarson, vinur Geirfinns sem sį hann sķšast: „Engir sérstakir atburšir uršu žarna mér vitanlega” er haft eftir Žórši ķ skżrslunni. Hvers vegna er veriš aš spyrja um „atburši” ķ Klśbbnum? Enginn hafši aš fyrra bragši minnst į žennan skemmtistaš. Žrįtt fyrir aš Geirfinnur hafi sótt vinsęlasta skemmtistaš landsins, Klśbbinn, einhverju fyrir hvarfiš žį gefur žaš eitt og sér ekkert tilefni til aš ętla eigendum žess stašar eitthvaš saknęmt. Ekki lį eigandi Hafnarbśšarinnar undir grun. Įsetningur spyrjanda um aš bendla Klśbbinn viš mįliš liggur hins vegar skrįsettur.

Sem dęmi um žetta baš Haukur Gušmundsson, žann 10. febrśar įriš 1975, lögregluna į Rangįrvöllum um aš fara til Stóra-Hofs į jörš Sigurbjörns Eirķkssonar, eiganda Klśbbsins. Haukur vildi aš athugaš yrši hvort žar vęri Mercedes Benz sendiferšabifreiš aš finna į jöršinni sem ętti samkvęmt „oršrómi” mögulega aš vera žar aš finna. Daginn eftir hafi fyrrum bóndi jaršarinnar veriš spuršur af lögreglužjóni um sendiferšabifreišina. Fyrrum bóndinn svarar žvķ žannig aš engin sendiferšabifreiš hafi žangaš komiš allan veturinn. Hann viti žó til žess aš vörubifreiš kęmi endrum og sinnum vegna hrossabśskapar Sigurbjörns og vęri vörubifreišin ķ eigu Sigurbjörns. Hvaša tilgangi įtti žaš aš žjóna fyrir svokallaša rannsókn į hvarfi Geirfinns Einarssonar aš skoša jörš eiganda Klśbbsins, Sigurbjörns Eirķkssonar, yfirheyra gamlan bónda sem var „gómašur” į jöršinni og grennslast fyrir um Mercedes Benz sendiferšabifreiš ķ leišinni? Ekkert hafši komiš fram ķ meintri rannsókn sem gat gefiš įstęšu til žess, fyrir utan meintan „oršróm” sem Haukur vķsar til.

Haukur Gušmundsson hafši žį žegar spurt Magnśs Leópoldsson, framkvęmdastjóra Klśbbsins, tveimur mįnušum eftir hvarf Geirfinns um bifreišar. Haukur og Kiddi P. įsamt Rśnari Gušmundssyni fengu hśsnęši til umrįša hjį Sigurjóni Siguršssyni lögreglustjóra ķ janśarmįnuši įriš 1975 til aš ašstoša viš spķražįtt „rannsóknarinnar” į hvarfi Geirfinns. Magnśs Leópoldsson greinir frį žvķ ķ bókinni Saklaus ķ klóm réttvķsinnar (1996), aš Haukur spyr śt ķ bķlaeign Magnśsar og konu hans, svona almennt aftur ķ tķmann. Haukur tekur hins vegar enga skżrslu.

Lįra V. Jślķusdóttir, settur rķkissaksóknari įriš 2001, stašhęfir ķ rannsókn sinni (um tildrög žess aš Klśbbmenn sęttu gęsluvaršhaldi ķ byrjun įrs 1976) aš ljóst sé aš Klśbburinn hafi snemma veriš tengdur hvarfi Geirfinns ķ umfjöllun fjölmišla um mįliš. John Hill, rannsóknarlögreglumašur ķ Keflavķk, nefnir žaš ķ rannsókn Lįru aš žaš hafi veriš „mikiš įhugamįl” Hauks Gušmundssonar – meira aš segja įšur en rannsóknin į hvarfi Geirfinns hófst – aš ręša ętlaš smygl į spķra sem tengdist Klśbbnum. Hill greindi jafnframt frį žvķ aš nafn Sigurbjörns Eirķkssonar, eiganda Klśbbsins, hafi išulega veriš nefnt ķ sömu andrį og nafn Magnśsar Leópoldssonar, framkvęmdastjóra Klśbbsins, žegar slķkt var gert. Žį muni Hill eftir žvķ aš Haukur Gušmundsson hafi veriš meš mynd af Magnśsi Leópoldssyni į boršinu sķnu. Magnśs Gķslason, teiknari fyrir meinta rannsakendur ķ Keflavķk, hefur haldiš žvķ fram aš honum hafi veriš sżnd mynd af Magnśsi Leópoldssyni til aš teikna eftir.

Rannsókn Lįru V. Jślķusdóttur, setts rķkissaksóknara, reifar fjöldann allan af atrišum žvķ til stušnings, aš Klśbbmenn hafi aš ósekju veriš tengdir hvarfi Geirfinns af meintum rannsakendum hvarfsins. Žrįtt fyrir žį stašreynd fullyršir Lįra ķ nišurstöšu kafla rannsóknar sinnar aš ekkert hafi bent til aš gęsluvaršhaldsvist žeirra sķšar meir, mętti rekja meš beinum hętti til meintra rannsóknarašila. Hvaš sem žvķ lķšur er rannsókn Lįru góš heimild sem slķk um metnaš meintra rannsakenda į hvarfi Geirfinns Einarssonar; metnašurinn fólst ķ žvķ aš tengja Klśbbinn meš einum eša öšrum hętti inn ķ meinta rannsókn.

Hvers vegna var veriš aš bendla Klśbbinn svo grimmt viš hvarf Geirfinns? Hvašan kemur žessi grķšarlegi įhugi į Klśbbmönnum? Žaš er ęrin įstęša aš rekja hiš svokallaša Klśbbmįl, hvernig žaš byrjaši, um hvaš žaš snérist og hverjir stóšu į bak viš žaš. Žaš vill nefnilega svo skemmtilega til aš upphaf žess mį rekja til sjįlfs Kidda P. – tveimur įrum fyrir meinta rannsókn į hvarfi Geirfinns!

Haustiš 1972 bošar Kristjįn Pétursson til fundar ķ tollgęsluhśsinu viš Tryggvagötu. Stjórnskipuleg tign fundargesta var ekki af verri endanum og tilefniš var ljósmynd sem Kiddi P. vildi ólmur sżna fundargestum.

Vituš žér enn – eša hvaš?

 


Ķslendingasaga Gušmundar- og Geirfinnsmįla 1.

Hafžór Sęvarsson skrifar 3.8.2018 09:00

Ķslendingasaga Gušmundar- og Geirfinnsmįla

1. Höfuš hnošaš śr leir

Formįli
Gušmundar- og Geirfinnsmįlin svonefndu uršu ekki til ķ tómarśmi. Žaš er ómögulegt aš skilja žau mįl įn žess aš fyrir liggi til grundvallar skilningur į pólitķskum hagsmunum žess tķma. Žaš vill svo til aš sakamįl žessi eru ašeins lķtill angi af stęrra sögulega samhengi. Ef sagan er ekki slitin śr sķnu višeigandi samhengi žį śtskżrir hśn afdrįttarlaust įstęšur fyrir misnotkun mannshvarfanna tveggja, ž.e. žeirra Gušmundar Einarssonar og Geirfinns Einarssonar. Misnotkun žessi leiddi m.a. til žeirra opinberu mįlavaxta sem engan endi viršast ętla aš taka, 44 įrum eftir hvarf mannanna tveggja. Ef marka mį opinbera umręšu, žį žrįtt fyrir allan žennan tķma og fyrirhöfn, viršist enginn vita nokkurn skapašan hlut um hvaš ķ ósköpunum var eiginlega į seyši.

Žess ķ staš hefur umręšan veriš afvegaleidd frį kjarna mįlsins - bęši markvisst sem og ómešvitaš. Taka mį ótal dęmi um slķkt: Śtvarpsleikritiš „Lifun” frį įrinu 2017 sem Vera Illugadóttir ljįši rödd sķna, gefur manni žį hugmynd aš sökin sé til hįlfs žeirra illa innręttu ungmenna sem vildu fyrst og fremst skapa skįldverk ķ mišjum lotum pyndinga. Brynjar Nķelsson heldur žvķ fram aš ekkert dómsmorš hafi fariš fram, žar sem hvergi ķ dómi Hęstaréttar sé aš finna oršiš ,,dómsmorš.” Jón Steinar Gunnlaugsson žykist standa meš réttlęti en leynt og ljóst vinnur gegn žvķ. Ómar Valdimarsson, fyrrverandi blašamašur Dagblašsins, notar hvert einasta tękifęri, t.d. ķ vištali ķ kvikmyndinni „Out of Thin Air,” til aš reyna sannfęra sjįlfan sig um hversu hręšileg žessir tvķtugu krakkar voru - til aš afsaka eigin sök sem blašamašur frį žessum tķma – žegar hann ,,[vann] eins og dżr og [...] drakk eins og dżr.” eins og Anthony Adeane hefur eftir honum ķ bók sinni Out of Thin Air (2018). Hvers vegna svo ķ ósköpunum fyrrverandi fréttamašurinn Ómar Ragnarsson įkvaš aš skrifa bókina Hyldżpiš (2016), žar sem hann žykist vita eitthvaš sem hann višurkennir svo persónulega aš sé hreint bull, veit vonandi enginn.

Karl Th. Birgisson, ritstjóri Heršubreišar, gerši žó ķ žaš minnsta tilraun til aš gera grein fyrir žvķ hvaš žaš var sem gerši mįliš ,,pólitķskt.” Žar liggur lykillinn aš mįlinu, hvaš žaš sé sem geri mįliš pólitķsk. Tilraunin mistókst hins vegar hrapallega; Karl įttar sig ekki į einu stakasta atriši nema žvķ, žeirri fyrirframgefnu forsendu sinni, aš Framsóknarflokkurinn sé spilltur og Ólafur Jóhannesson, fyrrv. forsętisrįšherra, hafi veriš žaš lķka. Jón Danķelsson skrifaši įgęta bók, Sį sem flżr undan dżri (2016) um refsiverša hįttsemi handhafa opinbers valds ķ mįlinu og nefnir fleira til sögunnar eins og fjarvistarsannanir sem höfšu hvergi fengiš rżmi ķ opinberri umfjöllun fram aš śtgįfu žeirrar bókar. Jón telur hins vegar żmislegt ,,skynsamlegt” viš įkvaršanatöku svokallašra rannsóknarašila ķ frumrannsókn hvarfs Geirfinns - sem er žaš einfaldlega ekki viš nįnari skošun. Jón gefur žvķ öšrum tękifęri į aš kafa dżpra. Žaš sem eftir stendur um mįliš og vantar sįrlega er samhengiš. Įn žess er engin saga, engin merking og enginn žrįšur.

Žaš vill svo til aš žaš er gķfurlega sterkur og litrķkur žrįšur sem fer ekkert į milli mįla ķ umręddum mįlum. Žaš er sį žrįšur sem žarf aš skoša, ķ staš žess aš loka sig af ķ ,,Geirfinnsmįlinu” sem var raunar smęttaš śr ,,Gušmundar- og Geirfinnsmįlinu” sem var svo aftur smęttaš śr ,,Klśbbmįlinu” svokallaša į sķnum tķma. Žaš žarf aš gera grein fyrir öllu samhenginu og fylgja žeim žręši eftir sem varpar ljósi į söguna ķ heild. Žį žarf aš gefa sérstakan gaum aš mönnum eins og Kristjįni Péturssyni, deildarstjóra tollgęslunnar į Keflavķkurflugvelli og Nirši Snęhólm, rannsóknarlögreglumanni. Hvort menn og konur vilji žegar upp er stašiš, vita og skilja mįliš ķ heild eša ašeins heyra žaš sem samręmist žeirra heimsmynd, kemur engum öšrum viš.

  1. Höfuš hnošaš śr leir

Į fjallstindi yfir hlżjum įrdal flöktir skķtugt lak į žvottasnśru. Fyrir nešan speglar vatniš hiš efra: Fjólublįr himinn bżšur góšan dag meš myntugręnu ljósi sem geislar gegnum morgundögg. Lakiš skķtuga sem flögrar meš sunnangolu hangir fast į višarklemmum. Lakiš er žaš eina sem eftir er af vofu Geirfinnsmįlsins. Fram aš žessu hefur vofan legiš ķ drullupolli draugasagna sjįenda og tugga lögmanna. Tuggur žessar eru af ólķkum toga en bera allar sama einkenniš: Grófleika. Tuggunum er slengt fram ķ žeim tilgangi aš afgreiša skynsama forvitni meš ódżrum frösum. Ruddaskapur žessi nęrist į ruglingi og hroka. Andrśmsloft žöggunar og mešvirkni hefur višhaldiš žessu įstandi. Fyrirframgefnu forsendurnar eru allsrįšandi og mżturnar fleiri en įrin sem hafa lišiš frį atburšunum.

Nś er kominn tķmi til aš segja sögu. Viš žurfum aš fęra svarthvķtu draugasöguna ķ lit - varpa ljósi į heildarmyndina ķ góšri upplausn. Smįatriši verša aš fį aš njóta sķn ķ ró og nęši žar til hįrfķn nįkvęmni kemur reglu į óreišuna. Vandaš handbragš og fķnlegir dręttir sem bera skynbragš į blębrigši margra samverkandi žįtta kemur ķ staš rammra tugga. Žannig fęr sagan aš flökta ķ allra augsżn: Hvaš er žaš sem sameinar Gušmundar- og Geirfinnsmįlin? Til aš segja frį mįlinu ķ heild veršur aš hefja sögu žessa į višunandi upphafsreit. Ķ žeim tilgangi mun Leirfinnur duga.

Eflaust hefur ekkert mannshvarf komiš jafn miklu róti į sįlarlķf žjóšarinnar og hvarf Geirfinns Einarssonar. Strax ķ upphafi var raunar sleginn sį tónn aš um dularfullt mannshvarf vęri aš ręša. Rétt eins og meintir rannsakendur vissu fyrir fram aš mannshvarfiš yrši sķšar meir einmitt tališ hiš dularfyllsta. Ekki nema rśmri viku eftir hvarfiš var hnošuš leirstytta ķ kjallara undirmešvitundar Ķslendinga. Leirfinnur, eins og styttan er venjulega kölluš, ber öll einkenni žjóšsagnamunar: Tįknmynd dularfullrar draugasögu, brunnur ósvarašra spurninga og ber hinn eina sanna óręša svip sem aušvitaš allir žykjast kannast viš. Svipur žessa leirverks er į pari viš eins konar bros Mónu Lķsu; įhrifamįtturinn óneitanlega dįleišandi.

Žessi sérķslenska tilraunastarfsemi löggęsluyfirvalda, aš hnoša styttu śr leir ķ žeim tilgangi aš leita aš manni til aš leita aš enn öšrum manni, hljómar eins og hśn hafi aldrei veriš lķkleg til įrangurs. Įrangur bar hśn samt śr bżtum žótt augljóslega ekki hinn yfirlżsta, aš rannsaka afdrif Geirfinns.

Leirfinnur įtti aš lżsa andlitsdrįttum, hįri og höfši žess manns sem sįst ķ brśnum lešurjakka hringja śr sķmtęki Hafnarbśšarinnar ķ Keflavķk 19. nóvember įriš 1974. Kvöld žetta var žaš sķšasta sem spuršist til Geirfinns. Meintir rannsakendur vildu meina aš umręddur sķmi hafi veriš notašur til aš hringja ķ Geirfinn. Styttuhnošiš gekk ekki betur en svo aš sjónarvottarnir bįšir töldu styttuna ótęka til aš lżsa eftir dularfulla manninum ķ brśna lešurjakkanum. Meintum rannsakendum ķ Keflavķk fannst žaš žó ekki skipta höfušmįli og žrįtt fyrir aš augljóst vęri aš höfušiš var ekkert lķkt manninum įkvįšu žeir engu aš sķšur aš birta mynd af höfšinu ķ fjölmišlum. Žaš žurfti enga sjįendur til aš spį fyrir um žaš, fjölmišlar fóru į heljarinnar leitarfyllerķ til höfušs höfšinu sem lżsti hvorki einum né neinum.

Sį sem hringdi śr Hafnarbśšinni žetta kvöld var ekki dularfyllri en svo en aš hafa gefiš sig fram. Jón nokkur Grķmsson var mašurinn sem hringdi śr Hafnarbśšinni žetta kvöld og hafši einmitt klęšst brśnum lešurjakka. Hvaš voru margir sem hringdu śr grunaša sķmtólinu žetta kvöld og klęddust brśnum lešurjakka? Žaš er aš öllum lķkindum ašeins einn mašur og Jón Grķmsson heitir hann. Jón žessi hafši hins vegar ekkert meš hvarf Geirfinns aš gera. Hann kom meš leigubķl og fékk aš hringja til aš finna bķlinn sinn. Leigubķllinn beiš eftir Jóni į mešan hann fékk aš hringja, sķšan fór Jón śt aftur og bķlstjórinn ók honum į žann staš sem Jón sótti bķlinn. Meintir rannsakendur tölušu um žaš sem fyrirframgefna forsendu aš sķmtęki Hafnarbśšarinnar hafi meldaš sig viš sķmtól Geirfinns en žaš var aldrei stašfest. Žaš hefši raunar vel veriš hęgt aš rekja sķmtališ og fį śr žvķ skoriš, žaš var hins vegar aldrei gert. Meintum rannsakendum fannst žaš aldrei neitt sérlega spennandi pęling.

Žegar Jón setti sig ķ samband og gaf sig fram voru vištökunar dręmar. Honum var tjįš aš hann ętti bara hafa samband nęst žegar hann vęri į höfušborgarsvęšinu, ekkert stress! Žegar Jón hafši sķšan samband frį höfušborgarsvęšinu var hann bešinn um aš vera um kyrrt žar sem hann var staddur - žeir myndu koma til hans. Hans var ekki óskaš nišur į lögreglustöšina. Margt grunsamlegt er nś žegar į feršinni ķ vinnubrögšum meintra fagmanna, eins og glöggir og jafnvel óglöggir sjį.

Ķ vištali um aldamótin segist Jón Grķmsson vita aš Njöršur Snęhólm lögreglumašur hafi veriš annar žeirra sem kom til hans umręddan dag. Jón sżnir Nirši Snęhólm brśna lešurjakkann sem hann var ķ žetta kvöld. Njöršur segir Jóni hins vegar aš žessi tiltekni brśni litur passi ekki alveg viš lżsingu sjónarvotta; jakkinn vęri of dökkur! Njöršur gat aš sjįlfsögšu ekki vitnaš fyrir um hvaša tón sjónarvottar skynjušu į brśna jakkanum. Žrįtt fyrir žaš tilkynnir Njöršur Jóni aš hann sé ekki mašurinn sem leitaš sé aš og megi bara gleyma žessu. Njöršur Snęhólm kemur žvķ sem sagt ķ kring aš sjónarvottarnir fį aldrei aš berja Jón žennan augum, hvaš žį jakkann.

Hver er žessi Njöršur Snęhólm rannsóknarlögreglumašur? Njöršur Snęhólm baršist sem norskur hermašur ķ seinna strķši og vildi fara ķ fremstu vķglķnu, óskaši sérstaklega eftir žvķ viš herstjórann. Njöršur skżrir frį žvķ ķ bók sinni ,,Į kafbįtaveišum” aš eftir aš hafa lęrt aš verša vélbyssuskytta ķ Kanada hafi hann fariš til Bandarķkjanna ķ skóla. Žar hafi menn veriš ,,ķ sömu erindagjöršum; aš lęra aš drepa menn.” Hann annašist fangaflutninga bęši į meginlandi Bretlands og yfir Atlantshafiš frį Bandarķkjunum, tók žar viš föngum frį bandarķsku leynilögreglunni. Ķ grennd viš Forus, Stavanger flugvöllinn ķ Noregi eftir strķšiš, fyrirskipaši Njöršur aftöku į manni sem tók til fótanna ķ vörslu hans. Sem herflugmašur hugsaši hann lķtiš um ró og nęši: ,,Heldur hitt, aš lenda ķ sem mestum įrekstrum viš óvinina og reyna skjóta nišur sem flesta žeirra.” Njöršur lęrši undirstöšuatrišin ķ vopnaburši, į handvélbyssur, skrišdrekariffla, handsprengjur, gas og byssustingi. Įsamt žvķ lęrši hann ,,alls konar ašferšir viš aš drepa meš berum höndum.”

Haukur Gušmundsson, rannsóknarlögreglumašur, segir Njörš hafa įtt frumkvęšiš aš žvķ aš hann, Haukur, hafi fariš meš ekkju Geirfinns hįlfu įri eftir hvarf Geirfinns til Jórdanķu. Yfirlżstur tilgangur feršar žeirra Hauks og Gušnżjar var aš hitta mišil. Hvaš varš til žess aš einn meintur rannsakendi fór meš ekkju Geirfinns til Jórdanķu til aš hitta mišil? Haukur bendir einungis į aš Njöršur Snęhólm hafi veriš svo mikill įhugamašur um dulręn mįlefni.

Vituš žér enn - eša hvaš?

 


1.533 dagar

„Sett­ur sak­sókn­ari ķ Gušmund­ar- og Geirfinns­mįl­inu hef­ur fariš fram į aš sak­born­ing­ar ķ žessu mįli sem skók ķs­lensku žjóšina įrum sam­an, verši sżknašir. Ég vona aš žaš verši nišurstašan.

Ekki aš ég geti tal­ist neinn sér­fręšing­ur ķ žessu mįli. Ég var nżoršinn sjö įra žegar Gušmund­ur Ein­ars­son hvarf og rétt aš verša įtta įra žegar sķšast sįst til Geirfinns.

Ég var nż­fermd­ur žegar sex­menn­ing­arn­ir voru dęmd­ir ķ Hęsta­rétti og 28 įra žegar Sęv­ar Ciesi­elski fór fram į end­urupp­töku mįls­ins. Ég var 45 įra žegar hann lést.

Alla ęvi hef­ur žetta mįl fylgt mér og alltaf hafa komiš upp frétt­ir af žvķ sem hafa hreyft viš mér. Sjįlf­ur hef ég, eins og flest­ir blašamenn, įtt tķma­bil žar sem ég hef oršiš gagn­tek­inn af žessu mįli. Ég hef lesiš mįlskjöl­in og allt sem ég hef kom­ist yfir um žaš. Og alltaf hef ég fundiš af žvķ sömu ólykt­ina.

Mķn kyn­slóš og žęr sem į eft­ir mér koma skilja ekki hvernig hęgt var aš reka mįl svona. Eng­ar sann­an­ir, ekk­ert lķk, ekk­ert vopn og eng­in vitni. Haršręši, ómann­eskju­leg ein­angr­un­ar­vist og ótrś­lega langt gęslu­v­aršhald. Žvingašar jįtn­ing­ar.

Ég hitti Sęv­ar nokkr­um sinn­um og reynd­ar fleiri sak­born­inga. Žau voru oršin žreytt į aš halda fram sak­leysi sķnu og žreytt į aš eng­inn vildi hlusta į žau. Žetta mįl var eins og óžęgi­leg uppį­koma sem įtti bara aš sópa und­ir teppiš og gleyma.

Ég hef hitt fólk sem er sann­fęrt um sekt sex­menn­ing­anna. Sann­fęrt į žeim for­send­um aš žetta „hafi nś ekki veriš merki­leg­ir papp­ķr­ar“. En fyrst og fremst blindaš af žörf­inni ķ ķs­lensku žjóšfé­lagi fyr­ir aš finna sak­born­inga. Blindaš af rann­sókn sem var rek­in įfram meš fyr­ir­fram gef­inni nišur­stöšu į ógešsleg­an hįtt. Og knś­in įfram af sķšdeg­is­blöšunum sem tóku öllu feg­ins hendi frį lög­regl­unni og rann­sak­end­um.

Žaš sést vel žegar mašur renn­ir ķ gegn­um blöšin į žess­um tķma og sér tón­inn ķ um­fjöll­un um sak­born­inga. Sann­fęr­ing­una um aš žeir hafi gert žetta og glešina žegar žeir voru loks dęmd­ir. Žaš er erfitt aš finna ķ žess­um frétt­um gagn­rżni į rann­sókn­ina eša óžarf­lega og ómannśšlega langt gęslu­v­aršhald. Hśn įtti ekki hljóm­grunn į žess­um tķma.

Sęv­ar Marinó Ciesi­elski sat ķ gęslu­v­aršhaldi ķ 1.533 daga. Žar af ķ ein­angr­un ķ tęp tvö įr. Hon­um var haldiš vak­andi, hann hrędd­ur og pyntašur. Tryggvi Rśn­ar sat degi skem­ur ķ gęslu­v­aršhaldi og Kristjįn Višar ķ 1.522 daga. Žaš er nįn­ast ómögu­legt aš setja žetta ķ sam­hengi. Tķmi Sęv­ars er vel į fimmta įr. Hann var heil fram­halds­skóla­ganga og rśm­lega žaš. Hann var tķm­inn frį fyrstu koppa­ferš barns žar til žaš byrj­ar ķ skóla. Žaš er eng­in leiš aš nį utan um hvernig svona gat gerst. Og gleym­um žvķ ekki aš žetta voru krakk­ar um tvķ­tugt žegar žetta byrjaši sem mįttu sęta haršręši ķ mörg įr.

Sam­tals sįtu sex­menn­ing­arn­ir ķ gęslu­v­aršhaldi ķ tęp sautjįn įr. Žį tók viš fang­elsis­vist­in eft­ir dóm og svo bar­įtt­an utan mśr­anna sem dęmd­ir moršing­ar. Žaš hef­ur veriš žung­ur kross aš bera.

Ég veit ekki hver myrti Gušmund og Geirfinn. Ég veit ekki einu sinni hvort žeir voru myrt­ir og lķk­lega mun­um viš aldrei kom­ast aš žvķ sanna. En žetta mįl hef­ur nógu lengi veriš til skamm­ar fyr­ir okk­ur sem žjóš og legiš į okk­ur ķ 44 įr. Žaš er kom­inn tķmi til aš ljśka žvķ.“

Logi Bergmann


Nżjar teorķur

INJUSTICE

Settur saksóknari hefur nś gert žį kröfu aš ašilar verši sżknašir, krafan er ķ samręmi viš nišurstöšu Endurupptökunefndar.

Męlt er meš endurupptöku og sżknu  vegna ašildar aš tveimur mannshvörfum. Beišni um endurupptöku į dómum vegna rangra sakargifta er hinsvegar hafnaš.

Hugmynd Endurupptökunefndar (og nś Saksóknara) um mįlavöxtu viršist žvķ vera eftirfarandi:

 

Mašur hverfur ķ Keflavķk, sķšar annar ķ Hafnarfirši. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvörfin ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt nżrri śtgįfu Endurupptökunefndar sem nś er komin fram, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum, heima hjį honum į Grettisgötu. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri og höfšu engar hugmyndir um fremur en ašrir, žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Gestgjafinn į fundinum skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.      

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig sakargiftamįliš og finnum haldbetri skżringar į
 tilurš hinna röngu sakargifta.

TH


Stęrsta skipbrot ķslenska réttarkerfisins

HR 1980

Eins og allir eiga aš vita er ein af grundvallarforsendum réttlętis ķ lżšręšisrķki žrķskipting valdsins, ž.e. löggjafarvald, dómsvald og framkvęmdavald. Helstu birtingarmyndir žess į Ķslandi eru Alžingi, hérašs- og hęstaréttardómstólar og rannsóknarašilar (lögregla).

Til žess aš foršast mistök og/eša spillingu verša žessir žrķr žęttir aš vera ašskildir meš žvķ sem nęst vatnsheldum skilrśmum. Žaš er ekki farsęlt aš einn geti haft įhrif į hinn til aš hagręša ašgeršum eša nišurstöšum. 

Ef svo kann aš verša er grafiš undan hornsteinum réttarrķkisins og afleišingarnar algerlega fyrirsjįanlegar. 

Žvķ mišur er svokallaš Geirfinns/Gušmundarmįl skólabókardęmi yfir žvķlķkt skipbrot réttarrķkisins  og žessi mannshvörf ašeins įsteitingarsteinn žessa.

En hlutir gerast ekki įn fyrirvara og Gušmundar og Geirfinnsmįl varš ekki til śr engu. Mergurinn mįlsins var aš žaš hafši žegar veriš įtt viš skilrśm valdakerfisins og gerš žar į glufa sem hlaut aušvitaš aš enda meš stórslysi. 

Ķ upphafi 8. įratugarins hafši žįverandi dómsmįlarįšherra komiš į laggirnar svoköllušum fķkniefnadómstól, dómstóll skipušum sérstökum dómara sem jafnframt sį um rannsóknir į ętlušum brotum į fķkniefnalöggjöf sem var ķ smķšum.OlafurJohannesson1913

Žetta kann aš virka lķtilvęgt viš fyrstu sżn, en var svo afgerandi žegar Gušmundar og Geirfinnsmįl fóru į flug. Meš stofnun fķkniefnadómstólsins, žar sem sami ašili rannsakaši og dęmdi sakborninga var komiš hęttulegt fordęmi. Fķkniefnadómarinn gat sem sagt rannsakaš mįlin algerlega į eigin forsendum og dęmt sķšan ķ žeim sjįlfur. Sjįlfsagt hafa margir ašrir dómarar litiš žennan gjörning hornauga, eša öfundaraugum, en višbrögš valdhafa og almennings voru lķtil eša engin, enda var višnįm og kvartanir dęmdra sakborninga metiš léttvęgt.

Žegar Gušmundar og Geirfinnsmįl kom til skjalanna höfšu slśšursögur gengiš um samfélagiš ķ rśmt įr. Örlög žessara tveggja manna virtust algjör rįšgįta og engin skżring sennilegri en önnur. Tilviljun réši žvķ aš eftir aš leit/rannsókn į hvarfi Gušmundar Einarssonar var lögreglan ķ Keflavķk aš rannsaka hvarf Geirfinns Einarssonar. Žar į bę höfšu menn metnašarfulla einstaklinga sem voru fullir bjartsżni fyrst ķ staš, en svo fjaraši hratt undan öllum stóru yfirlżsingunum žegar frį leiš. Tilburšir viš rannsóknina voru lķka meš ólķkindum, žar įtti helst aš styšjast viš lżsingu į grunsamlegum manni sem hringdi sķmtal śr Hafnarbśšinni ķ Keflavķk. Bśin var til leirmynd af grunsamlegum manni, en viš smķši hennar var notast viš ljósmynd af žekktri persónu en ekki lżsingu vitnis. Engu lķkara en vęri veriš aš hanna persónur og atburši. Viš skošun gagna śr žessum rannsóknum sést lķka aš lögreglan var komin meš įkvešna hugmynd um atburši en vantaši ašeins persónur til aš fylla ķ gefin hlutverk. Engar rannsóknir voru vitanlega geršar į sķmanotkun į heimili Geirfinns Einarssonar, né um feršir leigubķla į svęšinu eša bįta og skipa. Bķll ge fannst örskammt frį en rannsókn į honum skilaši engu,- var hann lęstur? Voru engin fingraför ķ eša į honum?

Viš mannshvörf er lķka oftast horft til žeirra sem sķšast sįu viškomandi,- hvernig var žeirri rannsókn hįttaš? Žaš fįum viš aldrei aš vita. Greinilegt var aš rannsakendur höfšu sameiginlega skapaš sér raunverulega hugmynd um hvarf Geirfinns Einarssonar, en höfšu žó enn ekki burši til aš setja hana hreint fram. Žessir Keflvķsku rannsóknarmenn höfšu sumir hverjir sterk ķtök hjį lögreglunni ķ Reykjavķk og gįtu vel mišlaš skošunum sķnum og hugmyndum žar į bę. Ekki sķst hjį fķkniefnadómstólnum.

Žaš var žvķ engin tilviljun žegar Erla Bolladóttir var spurš hvort hśn vissi hvort Sęvar vinur hennar hefši ekki žetta mannshvarf į samviskunni. Hśn hafši veriš handtekin vegna annara rannsókna, en žegar įtti aš lįta hana lausa eftir yfirheyrslu žótti rétt aš lįta žessa spurningu fljóta meš ķ lokin. Erlu langaši greinilega svo mjög śtķ frelsiš aš hśn sagši bara žaš sem menn vildu heyra. Sama hvaš. Og žar meš var fjandinn laus.

Rannsóknarmönnum fannst eins og žeir hefšu fundi gull. Hér var komiš hįlmstrį sem vert var aš halda ķ, kannski var einhver fótur fyrir öllum sögusögnum, komin skżring į atburšum sem höfšu legiš eins og mara ekki bara į ašstandendum og almenningi, heldur dómsmįlarįšherra og lögreglu, en žaš var mešal annars vegna slśšursins ķ dagblöšums.

Athugiš aš žetta er į tķmum žar sem fólk fęr allar sķnar upplżsingar frį rķkisśtvarpinu, śr 4 flokksblöšum eša tveimur sķšdegisblöšum sem böršust grimmilega um hylli lesenda meš žvķ aš ganga fram hvort af öšru. Sķšdegisblöšin voru óhrędd aš birta alls konar bull og žvęlu fyrir lesendur ef žaš seldi fleiri blöš. Slśšurfréttir af Gušmundar og Geirfinnsmįl skiptu žar tugum eša hundrušum.

Fljótlega eftir aš Gušmundar og Geirfinnsmįl komast ķ rannsókn ķ Reykjavķk er Keflavķkurmönnum sparkaš og illu heilli stofnašur rannsóknardómstóll fyrir žetta sérstaka mįl. Fyrirmyndin er žegar til stašar og nś gefst mönnum tękifęri į žvķ aš lįta hugmyndir sķnar verša aš veruleika meš nįnast óskoraš vald.

Uppskriftin aš lausn mįlsins var mjög einföld: Grunašur sakborningur veršur hafšur ķ einangrun frį tilverunni žangaš til dómstóllinn er sįttur viš lżsingar hans į fyrirfram mótašri hugmynd sinni!

Eins og reyndin varš gekk žetta žó ekki įtakalaust fyrir sig - vegna fjölda ętlašra sakborninga og engra sönnunargagna né hlutlausra vitna virtist žetta allt komiš ķ hnśt eftir įr af einangrun. 

Ein slśšursagan sprakk lķka ķ andlit rannsakenda, žį įtti aš fullkomna heildarmyndina meš žvķ aš draga 4 blįsaklausa menn inn ķ samskonar mešferš og ungmennin höfšu fengiš. Žaš tókst žó sem betur fer ekki, hvort tilviljun réši žvķ eša aš žar įttu rannsakendur viš örlķtiš žroskašri menn, menn sem létu ekki kveša sig ķ kśtinn, žó ekki hafi miklu mįtt muna. 

Žegar rannsóknardómari var oršinn rįšalaus, žįverandi dómsmįlarįšherra ķ miklum vanda vegna žessa mįls og annara var gripiš til žess rįšs aš fį til halds og trausts śtlendan mann, Žjóšverja aš nafni Karl Schütz sem hafši starfaš viš rannsóknir į glępum hryšjuverkamanna ķ Žżskalandi. Sį hafši getiš sér gott orš ķ žeim starfa en var nś kominn į eftirlaun og eftir żmsum pólķtķskum krókaleišum var haft upp į honum og gefiš fęri į aš bjarga misheppnašri ķslenskri glęparannsókn sem hafši siglt ķ strand. 

Žaš var mikiš ķ hśfi. Ferill og framtķš dómsmįlarįšherra var ķ hęttu, skipašur rannsóknardómari leit mjög illa śt ķ samhenginu og ótaldir lögreglumenn og ašrir sem höfšu kastaš sér yfir mįliš virtust algerir aular. Ķ raun og veru stóš ekki steinn yfir steini ķ rannsókn mįlsins. Augljóst stjórnarskrįrbrot viš skiptingu valdsins hafši gert žetta mögulegt. Žaš hafši leyft rannsóknardómstólnum aš ganga lengra en annars ķ ašgeršum og haršręši sem flestir voru beittir, hvort sem voru ętluš vitni eša sakborningar. 

SchützNišurstaša Žjóšverjans var žvķ augljóslega pöntuš vara, stimpill óhlutdręgs ašila sem enginn Ķslendingur gat véfengt. Allt til aš fórna minni hagsmunum fyrir meiri. Aš lokum drógst allt réttarkerfi Ķslands meš į žessu feigšarfleyi, siglingu sem hófst į kęruleysilegu svari Erlu viš lśmskri spurningu lauk meš endanlegu skipbroti ķslenska réttarkerfisins ķ hęstarétti.

Nišurstaša:

Žrķskipting valdsins er grundvallaratriši ķ lżšręšislegu réttarfari. Öll frįvik frį žeirri reglu er uppskrift aš óleysanlegum vandamįlum viš réttlįta stjórnsżslu.

Ef menn hafa įhuga į glęparannsóknum og vilja kynna sér mįliš ķ hnotskurn er hęgt aš lesa mįlsskjölin į sķšum mal214.com 

 

Svķžjóš, 2017

G.Einarsson

 


Nż teorķa Endurupptökunefndar

INJUSTICE

Endurupptökunefnd hefur skilaš nišurstöšu.
Męlt er fyrir um endurupptöku į dómum vegna ašildar aš tveimur mannshvörfum. Beišni um endurupptöku į dómum vegna rangra sakargifta er hafnaš.

Hugmynd Endurupptökunefndar um mįliš viršist žvķ vera eftirfarandi:

 

Mašur hverfur ķ Keflavķk. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvarfiš ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt nżrri śtgįfu Endurupptökunefndar sem nś er komin fram, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum,į kaffihśsinu Mokka. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri og höfšu engar hugmyndir um fremur en ašrir, žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Gestgjafinn į fundinum skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.     

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig mįl stślkunnar og finnum haldbetri skżringar į tilurš hinna röngu sakargifta.

TH


Stašan ķ dag

OUT OF THIN AIR2
Kvikmyndin "Out of thin air" eftir Dylan Howitt var sżnd ķ kvöld ķ RUV. Eins og gjarnan er meš kvikmyndir, eru skošanir sjįlfsagt nokkuš skiptar um įgęti hennar. Frį bęjardyrum undirritašs er myndin vel heppnuš heimildarmynd aš žvķ leyti aš hśn vekur įhorfandann til umhugsunar um žį sannköllušu martröš sem 6 sakborningar ķ GG mįlum upplifšu, frį mišjum desembermįnuši 1975 og allt til dagsins ķ dag, ž.e. žeir 4 sem eftir lifa. Žetta skapar myndinni nokkra sérstöšu mišaš viš ašrar myndir bękur og sjónvarpsžętti sem fjallaš hafa um mįliš.

Hins vegar fjallar hśn nįnast ekkert um sakamįliš sjįlft, ž.e.a.s. gögn mįlsins, hvaš bendir til sektar eša sżknu. 
 
Į fimmta įratug er lišiš frį mannshvörfunum. Loks nś, 2017 hillir undir aš réttarkerfiš opni žetta mįl aš nżju og geri hreint fyrir sķnum dyrum aš žvķ leyti sem unnt er. 

En hver er stašan ķ dag?
Endurupptökunefnd lauk störfum aš mįlinu ķ febrśar 2017 meš śrskurši žess efnis aš męlt var fyrir um endurupptöku į dómum sem féllu fyrir meintan žįtt įkęršu ķ 2 mannshvörfum. Hins vegar var įkvöršun nefndarinnar sś, aš ekki skyldi taka upp žįtt žriggja sem dómfelld höfšu veriš fyrir rangar sakargiftir gegn fjórum annįlušum heišursmönnum sem haldiš var saklausum ķ gęsluvaršhaldi allt aš 105 daga. Žessi žįttur mįlsins er ķ raun sį eini sem eftir stendur. Samkvęmt nišurstöšu Hęstaréttar 1980 įttu ungmennin žrjś alla sök į žvķ aš fjórmenningarnir voru hnepptir ķ varšhaldiš. Öll gagnaöflun var aš sjįlfsögšu ķ höndum rannsóknarmanna sjįlfra. Gögn sem sżndu fram į aš žeir voru sjįlfir 100% įbyrgšarlausir af žessum mistökum: Skżlausar jįtningar sakborninga į röngum sakargiftum. Žetta var jįtaš sķšla hausts 1977, nįnast 2 įrum eftir aš sakborningar voru handteknir.   

Žvķ er veršugt tilefni til aš benda į žaš aš fimmtudaginn 14. september veršur sżndur į RUV žįtturinn "Meinsęriš" Ķ žęttinum veršur fjallaš sérstaklega um žennan afmarkaša žįtt mįlsins. Umsjónarmašur žįttarins veršur Helga Arnardóttir.

Óhętt er aš hvetja alla til aš fylgjast vel meš žęttinum, žarna mun żmislegt koma į óvart. En til umhugsunar er hér grein sem undirritašur skrifaši 1997:

Um tilurš rangra sakargifta ķ Geirfinnsmįli


TH


Af furšulegum forsendum Endurupptökunefndar

AR-649260032

Eva Hauksdóttir skrifar:  


Žaš er vissulega fagnašarefni aš Endurupptökunefnd skuli sjį įstęšur til žess aš dómar ķ Gušmundar- og Geirfinnsmįlum verši endurskošašir. Sakborningar hafa žó ekki veriš hreinsašir af einu eša neinu ennžį enda hefur Endurupptökunefnd ekki neitt vald til žess, žaš er dómstóla aš śrskurša um sekt eša sżknu.

Nefndin hefur reyndar ekki einu sinni vald til žess aš įkveša aš mįlin verši tekin upp aftur, hśn hefur ašeins vald til žess aš męla meš žvķ. Aš vķsu er tekiš fram ķ dómstólalögum aš Endurupptökunefnd taki žį įkvöršun en žaš lagaįkvęši er andstętt žrķgreiningu rķkisvaldsins sem gert er rįš fyrir ķ stjórnarskrį. Hęstiréttur getur žvķ sagt Endurupptökunefnd aš skeina sig į žessum śrskurši, ef honum sżnist svo, rétt eins og hann gerši (aš vķsu meš kurteislegra oršalagi) ķ mįli nr. 628/2015.
HR

Žaš er hinsvegar blessunarlega ólķklegt aš Hęstiréttur vķsi mįlinu frį og fari mįliš aftur fyrir dóm įn žess aš fleiri gögn komi fram er sżkna lķklegasta nišurstašan. Žaš er aš segja sżkna af manndrįpum. Skiljanlega hneykslar žaš marga aš Endurupptökunefnd hafi komist aš žeirri nišurstöšu aš ekki sé einnig įstęša til aš taka aftur upp žann žįtt mįlanna sem lżtur aš röngum sakargiftum.

Skilyrši endurupptöku

Ķ 1. mgr. 215. gr. sbr. 1. mgr. 211. gr. laga um mešferš sakamįla er fjallaš um skilyrši til endurupptöku sakamįls. Til žess aš mįl verši endurupptekiš žarf eitthvert eftirfarandi skilyrša aš vera uppfyllt:

a. fram eru komin nż gögn sem ętla mį aš hefšu verulega miklu skipt fyrir nišurstöšu mįlsins ef žau hefšu komiš fram įšur en dómur gekk,

b. ętla mį aš lögregla, įkęrandi, dómari eša ašrir hafi haft ķ frammi refsiverša hįttsemi ķ žvķ skyni aš fį fram žau mįlalok sem oršin eru, svo sem ef vitni eša ašrir hafa vķsvitandi boriš ranglega fyrir dómi eša fölsuš skjöl veriš lögš fram og žaš hefur valdiš rangri nišurstöšu mįlsins,

c. verulegar lķkur eru leiddar aš žvķ aš sönnunargögn sem fęrš voru fram ķ mįli hafi veriš rangt metin svo aš įhrif hafi haft į nišurstöšu žess,

d. verulegir gallar hafa veriš į mešferš mįls žannig aš įhrif hafi haft į nišurstöšu žess.

Rök Endurupptökunefndar fyrir žvķ aš taka ekki upp dóma um rangar sakargiftir eru žau aš ekkert ofangreindra skilyrša sé uppfyllt. Ekki sé umdeilt aš žrķr sakborninga bįru saklausa menn sökum og aš ekki sé fram komiš aš žeir vitnisburšir sem leiddu til gęsluvaršhalds fjórmenninganna hafi veriš žvingašir fram.

Sżknudómur hlżtur aš flokkast sem nż gögn

Hvaš a-lišinn varšar er žaš undarleg afstaša hjį Endurupptökunefnd aš lķta ekki į rannsóknir į fölskum jįtningum og sįlfręšilegt mat į sakborningum ķ ljósi žeirra, sem nż gögn ķ mįlinu. Ennžį undarlegra er aš slķta jįtningar sakborninga śr samhengi viš vitnisburši žeirra um ašild annarra manna sem allir reyndust saklausir.

Meš žvķ aš fallast į aš efni séu til žess aš taka manndrįpsmįlin upp fyrir Hęstarétti, hlżtur Endurupptökunefnd aš telja umtalsveršar lķkur į žvķ aš dómfelldu verši sżknuš. Verši žaš nišurstašan (sem veršur aš teljast sennilegt ķ ljósi žeirra gagna sem Endurupptökunefnd leggur til grundvallar) er mótķfiš fyrir žvķ aš klķna sökinni į óviškomandi menn, hvaš žį aš sammęlast um žaš įšur en sakborningar voru handteknir, falliš um sjįlft sig. Žar meš vęru komin fram nż gögn sem gęfu įstęšu til endurupptöku žeirra mįla sem lśta sérstaklega aš röngum sakargiftum. Žannig gęti sś staša komiš upp aš fara žyrfti meš hluta mįlsins aftur fyrir Endurupptökunefnd og Hęstarétt, meš tilheyrandi vinnu og kostnaši, ķ staš žess aš afgreiša žessi mįl ķ einu lagi. 

Mįl Sęvars

Gögn mįlsins gefa vķsbendingar um refsiverša hįttsemi af hįlfu rannsakenda, svo sem aš gögn hafi veriš fölsuš og valdi misbeitt viš rannsókn mįlsins. Engu aš sķšur hafnar Endurupptökunefnd beišni erfingja Sęvars um endurupptöku mįlanna į žeim grundvelli. Hinsvegar er fallist į endurupptöku manndrįpsmįlanna į grundvelli a- c- og d-liša. En žótt nefndin fallist į aš fyrir liggi vķsbendingar um gallaša mįlsmešferš ķ manndrįpsmįlunum, telur hśn aš žaš eigi ekki viš um hina fölsku vitnisburši sakborninga um ašild fjórmenninganna. Viršist žetta aš nokkru leyti byggt į žvķ aš ekki hafa fundist sannanir fyrir žvķ aš rannsakendur hafi misnotaš ašstöšu sķna til žess aš fį Erlu Bolladóttur til žess aš bera menn röngum sökum og Kristjįn Višar og Sęvar til aš stašfesta žann vitnisburš aš hluta. Žaš er žó ekki skortur į sönnunum sem Endurupptökunefnd ber fyrir sig ķ mįli Sęvars Ciesielski. Nefndin telur aš Sęvari hafi raunverulega ętlaš sér aš bera rangar sakir į fjórmenningana en įstęšan hafi veriš sś aš hann taldi Erlu stafa hętta af žeim:

Žį rakti endurupptökubeišandi ķ įšurnefndu bréfi til verjanda sķns aš hann hafi haft ķ hyggju meš sakarįburši sķnum aš tryggja öryggi dómfelldu Erlu sem rannsóknaryfirvöld hafi tališ ķ raunverulegri hęttu. Skilja mį bréfiš žannig aš endurupptökubeišandi hafi viljaš draga framburš sinn til baka žegar fyrrnefndir žrķr menn höfšu veriš fangelsašir žar sem žeirri hęttu sem hann taldi stešja aš dómfelldu Erlu hefši žį veriš afstżrt. Aš mati endurupptökunefndar geta skżringar sem varša įstęšur žess aš mennirnir voru ranglega bornir sökum ekki haft žżšingu viš mat į refsinęmi rangra sakargifta ķ skilningi 148. gr. hegningarlaga. [1]

Žaš vęri kannski hęgt aš fallast į žau rök aš sannanir um brot ķ opinberu starfi og/eša verulega galla į mįlsmešferš skorti en Endurupptökunefnd byggir ekki į žvķ aš žęr skżringar Sęvars aš rannsakendur hafi komiš žvķ inn hjį honum aš Erla vęri ķ lķfshęttu, séu ósannašar, heldur eru forsendur hennar žęr aš mótķfiš skipti bara ekki mįli og žvķ litlar lķkur į aš sakargögn hafi veriš rangt metin. Endurupptökunefnd telur žaš semsagt EKKI verulegan galla į mešferš mįls aš telja gęsluvaršhaldsfanga (nįnar tiltekiš manni sem žį hafši sętt einangrun ķ 42 daga) trś um aš barnsmóšir hans sé ķ lķfshęttu. 

Mįl Erlu

Hugmynd Endurupptökunefndar um įsetning sakborninga til rangra sakargrifta er sv athugunarefni śt af fyrir sig. Sakfellingu til grundvallar lį 1. ml. 1. mgr. 148. gr. almennra hegningarlaga.
Įkvęšiš hljóšar svo:

Hver, sem meš rangri kęru, röngum framburši, rangfęrslu eša undanskoti gagna, öflun falsgagna eša į annan hįtt leitast viš aš koma žvķ til leišar, aš saklaus mašur verši sakašur um eša dęmdur fyrir refsiveršan verknaš, skal sęta fangelsi allt aš 10 įrum.
Įkvęšiš felur ķ sér žaš skilyrši fyrir žvķ aš manni verši refsaš, aš hann sé beinlķnis aš reyna aš fį fram rannsókn eša dóm gagnvart saklausum manni. Įsetningur er įskilinn eins og dómaframkvęmd Hęstaréttar stašfestir sbr. Hrd. 831/2014, 
Hrd. 632/2009,

og Hrd. 306/2001.

Žaš er žvķ ekki refsivert aš bera mann röngum sökum ef vitniš trśir žvķ sjįlft aš mašurinn sé sekur.

Eftir aš Erla benti į fjölda manna sem įttu aš hafa veriš višstaddir, hélt hśn žvķ fram aš hśn sjįlf hefši skotiš Geirfinn. Hśn hefši vęntanlega ekki jįtaš į sig manndrįp nema vegna žess aš hśn trśši žvķ sjįlf aš sį atburšur sem hśn lżsti hefši įtt sér staš. Engu aš sķšur heldur Endurupptökunefnd žvķ fram aš sönnunargögn ķ sakargiftamįlinu hafi ekki veriš rangt metin. Vķsaš er til žess aš žar sem jįtningar um rangar sakargiftir lįgu fyrir, hafi ekki veriš forsendur til annarrar nišurstöšu. Žetta rķmar illa viš żmsar ašrar nišurstöšur nefndarinnar svosem žį aš skilyrši endurupptöku mįls Gušjóns Skarphéšinssonar séu uppfyllt enda žótt hann hafi ekki dregiš jįtningu sķna til baka fyrir dómi.

Žaš er śtilokaš aš tślka žį afstöšu Endurupptökunefndar aš gögn hafi veriš rétt metin į annan veg en žann aš allar lķkur séu į aš Erla yrši sakfelld aftur ef mįliš yrši tekiš upp. Samkvęmt žvķ telur nefndin aš Erla hafi af įsetningi komiš fjórmenningnum ķ gęsluvaršhald. Hvernig ķ ósköpunum komast menn aš žeirri nišurstöšu aš manneskja sem er ķ nógu slęmu andlegu įstandi til žess stašhęfa ranglega aš hśn hafi oršiš manni aš bana, hafi aš öšru leyti veriš mešvituš um rugliš ķ sjįlfri sér? Eša aš hśn hafi veriš ķ betra jafnvęgi viku eftir aš hśn losnaši śr gęsluvaršhaldi en fjórum mįnušum sķšar žegar hśn felldi ranglega sök į sjįlfa sig? 

Mįl Kristjįns

Kannski er žó athyglisveršast af öllu aš Endurupptökunefnd trśir žvķ ekki aš Kristjįn Višar hafi vķsvitandi logiš um žaš sem hann sagši aš gerst hefši ķ Drįttarbrautinni ķ Keflavķk kvöldiš sem Geirfinnur hvarf og žar meš žį sem hann sagši hafa veriš višstadda. Eša eins og Endurupptökunefnd oršar žaš sjįlf:

Eins mį geta žess aš endurupptökubeišandi bar um aš Geirfinnur hefši bešiš bana į mjög margvķslegan hįtt, falliš śtbyršis, veriš barinn til dauša af hópi manna, skotinn eša falliš fram af hamri. Loks bar hann um aš mjög margir hefšu įtt hlut aš mįli ķ feršinni til Keflavķkur og žaš mun fleiri en tķttnefndir fjórmenningar. Viršist endurupptökubeišandi hafa veriš svo sannfęršur um framburš sinn ķ žessu tilliti aš hann rakti oršrétt samtöl milli manna og baušst til aš vinna eiš aš framburši sķnum ķ einu tilviki. [2]
Kristjįn Višar hafši samkvęmt žessu engan įsetning um aš ljśga, hann var sannfęršur um framburš sinn. Engu aš sķšur telur Endurupptökunefnd aš sönnunargögn um vķsvitandi rangar sakargiftir hafi veriš rétt metin! Žetta er mótsagnakennd įlyktun svo ekki sé meira sagt.

Skilningsleysi į ašstęšum dómfelldu

Viš getum vonandi veriš sammįla um aš ekki sé forsvaranlegt aš dęma fólk til refsingar į grundvelli žvingašra jįtninga eša falskra minninga um eigin sök, sem rannsakendur bera įbyrgš į. Sś afstaša Endurupptökunefndar aš sömu įstęšur séu ekki efni til endurupptöku žegar vitnisburšur beinist gegn öšrum, er ķ besta falli óskiljanleg. Ķ versta falli bendir hśn til vķštęks skilningsleysis į ašstęšum sakborninga ķ mįlinu og įhugaleysi um rannsóknir į sönnunargildi vitnisburša.

Žvķ mišur er ķ śrskuršum nefndarinnar aš finna athugasemd sem styšur sķšari möguleikann en žar segir um skżrslu Starfshóps innanrķkisrįšuneytisins um Gušmundar- og Geirfinnsmįl: [3]

… alveg er lįtiš hjį lķša aš vķkja aš forsendum žess aš fjórmenningarnir, sem sįtu allt aš 105 daga ķ gęsluvaršhaldi įšur en žeim var sleppt, jįtušu ekki žrįtt fyrir langvarandi gęsluvaršhaldsvist. Dómfelldu, ašrir en endurupptökubeišandi, jįtušu hins vegar einhverja aškomu aš Gušmundarmįlinu mjög fljótlega eins og įšur gat. Sżnist žar hafa veriš kjöriš tękifęri til aš greina trśveršugleikamat gagnvart dómfelldu meš tilliti til višmišunarhóps. [4]
Endurupptökunefnd telur semsagt farsęla bissnissmenn sem nutu töluvert mannśšlegri mešferšar en dómfelldu ķ žessum mįlum heppilega til višmišunar viš afbrotaunglinga, į kafi ķ vķmuefnaneyslu. Ennfremur aš višbrögš fjórmenninganna bendi til žess aš betri forsendur en langvarandi einangrun žurfi til žess aš saklausir menn jįti į sig glępi. Žaš er einstaklega hępin nišurstaša ķ ljósi žess aš Einar Bollason lżsti žvķ yfir opinberlega eftir aš hann losnaši śr haldi aš hann hefši veriš farinn aš velta žvķ fyrir sér hvort hann hefši flękst ķ moršmįl įn žess aš muna žaš.

Vandséš er aš žęr forsendur sem liggja nišurstöšu um endurupptöku manndrįpsmįlanna eigi sķšur viš um sakargiftamįlin. Sakborningar nutu ekki ķ žeim mįlum, frekar en manndrįpsmįlunum, ešlilegs ašgangs aš lögmönnum sķnum og ekki var virt sś meginregla aš horfa jafnt til atriša sem bentu til sżknu og sakleysis (ath. aš žaš ber aš sżkna ef įsetning skortir). Žaš er ekki til žess falliš aš auka viršingu almennings fyrir réttarkerfinu aš Endurupptökunefnd skuli ekki geta stutt śrskurši sķna sannfęrandi rökum. Žvķ sķšur eykur žaš traust manna į dómskerfinu og stjórnsżslunni aš fólk sem afrekar žaš aš kynna sér öll gögn žessara ömurlegu dómsmįla, įn žess aš öšlast skilning į žeim ašstęšum sem knśšu sakborninga til fullkomlega ómarktękra framburša, skuli rįša śrslitum um endurupptöku.

[1] Śrskuršur Endutökunefndar ķ mįli nr. 5/2015 – Beišni erfingja Sęvars Marinós Ciesielski um endurupptöku hęstaréttarmįls nr. 214/1978, grein nr. 3140.

[2] Śrskuršur Endutökunefndar ķ mįli nr. 15/2015 – Beišni setts rķkissaksóknara um endurupptöku hęstaréttarmįls nr. 214/1978 til hagsbóta fyrir Kristjįn Višar Jślķusson, grein nr. 2842.

[3] Įhrif falskra jįtninga eru įgętlega reifuš ķ 19. kafla skżrslu Starfshóps um Gušmundar- og Geirfinnsmįl, sem Endurupptökunefnd hafši aš eigin sögn til hlišsjónar viš matiš.

[4] Śrskuršur Endutökunefndar ķ mįli nr. 7/2014 – Beišni Erlu Bolladóttur um endurupptöku hęstaréttarmįls nr. 214/1978, grein nr. 2429.

Fyrst birt 02 mar 2017 
www.kvennabladid.is 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband