Fęrsluflokkur: Bloggar

The Reykjavik Connection in 39 Steps

Justice

What happened? Coup attempt.

Where? In Iceland.

When? 1972-1976.

Who? Elements from the very secretive  Icelandic security system. Intelligence service with no official name. In this case supervised by US agents.

Why? To prevent termination of US military base in Iceland.
read more:

 www.30nine.net


Um tilurš rangra sakargifta ķ Geirfinnsmįli

Žegar dómar féllu ķ Geirfinns og Gušmundarmįlum 22.feb. 1980, voru sex ungmenni dęmd til samtals 60 įra fangelsisvistar. Nśoršiš er öllum sem vita vilja oršiš ljóst aš żmis mistök įttu sér staš viš rannsókn žessara umfangsmestu sakamįla 20.aldarinnar. Augljósustu mistökin eru įn efa žau, aš ķ jan. 1976 voru fjórir menn hnepptir ķ gęsluvaršhald og žeim haldiš ķ varšhaldinu um allt aš 105 daga skeiš en sķšan sleppt eftir aš ķ ljós kom aš žeir voru saklausir. Žessi žįttur mįlsins var lķklegast sį sem hvaš mestan óhug vakti hjį almenningi į sķnum tķma og ķ hugum margra sį žįttur sem sannfęrši meš óyggjandi hętti um sekt sakborninga ķ Geirfinnsmįli.

Eins og öllum er kunnugt varš nišurstaša Hęstaréttar sś aš dómžolar hefšu tekiš saman rįš sķn um aš varpa sök į fjórmenningana. Er žetta til aš mynda sakarefniš aš baki fangelsisdómi Erlu Bolladóttur. Sé mįliš skošaš er žó żmislegt sem bendir til aš žessi žįttur mįlsins sé engu öruggari en ašrir žęttir žess. 

I

Rannsóknarmenn rannsökušu eigin störf

Jįtning dómžola, annara en Kristjįns V.Višarssonar varšandi samantekin rįš um rangar sakargiftir liggur fyrir og frį sjónarhóli lögfręšinnar metin sem "lögfull sönnun". Žeir dómžola sem eitthvaš hafa tjįš sig um žetta atriši eftir aš Hęstiréttur felldi dóm sinn hafa haldiš žvķ fram aš nöfn hafi fyrst veriš nefnd af rannsóknarmönnum og hefur Erla Bolladóttir lżst žessu ķ yfirlżsingu sinni sem er fylgiskjal meš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar. Žar standa vissulega orš hennar gegn orši rannsóknarmanna og einnig gegn hennar eigin jįtningu um samantekin rįš dómžola. En etv. er einnig tilefni til aš spyrja:
Hafi mįlavextir ķ raun žróast meš žeim hętti sem dómžolar hafa haldiš fram, hver var žį ašstaša žeirra til aš koma frįsögn sinni af atburšum įleišis? Eftir aš Erla bar aš hśn hefši sjįlf skotiš Geirfinn meš riffli var fjórmenningunum loks sleppt. Žegar hin afdrifarķku mistök komu ķ ljós var einnig ljóst um var aš ręša fleiri en einn möguleika į uppruna žessara mistaka. Og hver er žį trśveršugleiki žeirrar rannsóknar sem fram fór į uppruna mistakanna? Var žaš sanngjarnt gagnvart dómžolum, eša rannsóknarmönnum sjįlfum, aš žeir, sem skv. eigin nišurstöšum höfšu veriš gabbašir til aš handtaka saklausa menn, vęru sjįlfir lįtnir rannsaka žaš sem gat ašeins veriš žeirra eigin sök aš öšrum kosti en meš fenginni nišurstöšu?

 II

Dómžolar voru ekki höfundar sögunnar um drįttarbrautina

Ķ okt. 1975, į žeim tķma sem rannsóknin į hvarfi Geirfinns Einarssonar lį aš mestu nišri, barst rannsóknarašilum til eyrna aš mašur nokkur hefši sagt frį žvķ aš hann hefši veriš staddur ķ drįttarbraut Keflavķkur aš kveldi 19. nóv 1974 įsamt Geirfinni og fleiri mönnum. Mašur žessi veršur ekki nafngreindur hér öšruvķsi en G.A. Hann var tekinn til yfirheyrslu eftir aš börn mannsins bentu lögreglunni į aš hann hefši sagt žeim af žessari reynslu sinni. Ķ fyrstu skżrslu mannsins 23. okt 1975 kemur fram aš G.A, sem hafši įtt viš įfengisvanda aš strķša, hafši veriš undir įhrifum įfengis er hann sagši tveimur börnum sķnum sem bęši voru fulloršiš fólk, frį atburšarįs kvöldsins 19. nóv 1974. Um hafi veriš aš ręša ölvunarraus og enginn fótur fyrir frįsögninni. Frįsögnin var ķ stórum drįttum į žį leiš aš G.A. fór į sendibifreiš frį Reykjavķk til Keflavķkur, hitti žar Magnśs Leopoldsson, Sigurbjörn Eirķksson og fleiri menn (ekki nafngreindir). Žeir ętlušu aš hitta Geirfinn ķ Hafnarbśšinni en komu of seint og misstu af Geirfinni. Aš sögn G.A. fór Magnśs inn ķ Hafnarbśšina og hringdi ķ Geirfinn. Geirfinnur kom aftur og sķšan var ekiš į tveimur bifreišum nišur ķ drįttarbraut Keflavķkur. Žašan fóru G.A. og Geirfinnur į bįt śt fyrir höfnina og Geirfinnur kafaši eftir įfengi sem žar hafši veriš hent śtbyršis śr flutningaskipi. Žeir fóru tvęr feršir, sóttu smygliš en ķ žrišju feršinni kom eitthvaš fyrir og Geirfinnur kom ekki upp eftir köfunina. G.A. beiš drykklanga stund en sneri sķšan til lands einn. Smyglinu var hlašiš ķ sendiferšabifreišina og ašra bifreiš sem žar var einnig til taks. Smyglinu var sķšan ekiš til Reykjavķkur. G.A. tók fram aš hann hefši tekiš žįtt ķ slķkum leišangri įšur og fengiš greiddar kr. 70.000- fyrir.

Ekki veršur žvķ haldiš fram hér aš žessi saga G.A. eigi viš rök aš styšjast. En meš tilliti til žess aš žessi frįsögn kemur fram 23.okt 1975 -žremur mįnušum įšur en fyrsta skżrsla dómžola ķ Geirfinnsmįli kemur fram, veršur aš teljast einkennilegt samręmi sem žarna myndast. Hvergi fyrr ķ frumrannsókn mįlsins höfšu komiš fram vķsbendingar um aš drįttarbrautin ķ Keflavķk vęri vettvangur meints glęps. Og auk stašsetningarinnar eru fjölmörg atriši stór og smį ķ frįsögn G.A. sem koma heim og saman viš hinar żmsu skżrslur sem dómžolar skrifušu undir į vormįnušum 1976 og héldust sum hver alla leiš ķ gegn um dóm Hęstaréttar 1980. Helstu sameiginleg atriši meš frįsögn G.A. og dómi Hęstaréttar eru eftirfarandi:

1. Ferš śr Reykjavķk til Keflavķkur

2. Tvęr bifreišar eru notašar ķ bįšum sögunum, sendiferšabifreiš og fólksbifreiš.

3. Spķrasmygl – spķravišskipti meš žįtttöku Geirfinns.

4. Klśbbmenn eru nefndir. (Fyrst nefndir af G.A. en ekki af dómžolum.)

5. Drįttarbraut Keflavķkur er sögš vettvangur atburšanna.

6. Jafn stór hópur manna er ķ drįttarbrautinni ķ bįšum sögunum. Auk Geirfinns og klśbbmannanna Magnśsar og Sigurbjörns segir G.A. tvo ašra hafa veriš meš sér.

7. Upphęšin sem G.A. segist hafa fengiš greidda: kr. 70.000.00- er sś sama og Sęvar į aš hafa bošiš Geirfinni fyrir įfengi.

Sé saga G.A. hinsvegar borin saman viš fyrstu framburši Sęvars og Erlu aukast lķkindin enn žvķ žį er bįtsferšin einnig inni ķ myndinni, og atburšarįsin er aš mestu leyti į sama veg. Aš žessu athugušu hljóta żmsar spurningar aš vakna. Til dęmis: Hvernig gįtu frumrannsakendur mįlsins fundiš umgjörš og vettvang glępsins įn žess aš hafa ašgang aš vitnum eša vķsbendingum öšrum en ölóšum manni sem hvergi kom

nęrri ? Möguleikarnir eru 3:

Tilviljun, sem er hin opinbera skżring žar til annaš kemur ķ ljós.
Sakborningar hafi įšur en žau voru handtekin komist yfir frumrannsóknargögn, kynnt sér žau og sķšan vķsvitandi hagaš frįsögn sinni til samręmis viš frįsögn G.A.
Rannsóknarašilar hafi lagt sakborningum til vettvanginn. -Skżring dómfelldu.
Ennfremur mętti spyrja hver lķkindin séu fyrir žvķ aš mašur sem ķ ölęši nefnir fyrir tilviljun "réttan" vettvang glępsins fyrstur manna, skuli einnig fyrir tilviljun nefna sömu upphęš og varš ķ nišurstöšu Hęstaréttar tilefni įtakanna, auk annara atriša stórra og smįrra. Hvernig svo sem žetta er tślkaš er ljóst aš sagan um Keflavķkurferšina og žįtttöku "Klśbbmanna" ķ henni, var til įšur en dómžolar, žau Erla, Sęvar og Kristjįn höfšu sagt orš um Geirfinnsmįl. Sé fótur fyrir sögunni veršur žaš aš teljast ein af hinum fjölmörgu furšulegu tilviljunum ķ žessu risavaxna sakamįli aš G.A. skyldi geta sagt söguna "fyrirfram" meš slķkri nįkvęmni.

Žann 17.feb. 1976 tekur rannsóknarlögreglumašurinn Eggert N. Bjarnason stutta skżrslu af G.A. Žar stašfestir G.A. aš hann hafi sagt žessa sögu viš yfirheyrslu ķ okt. 1975, 3 mįnušum įšur en dómžolar segja söguna. Ętla mętti aš rannsóknarlögreglumanninum hafi veriš allnokkuš brugšiš er hann gerir sér grein fyrir žvķ aš saga sś sem toguš hafši veriš upp śr dómžolum ķ löngum og ströngum yfirheyrslum, var til, nįnast ķ öllum smįatrišum ķ žį u.ž.b. 4 mįnaša gamalli skżrslu frį manni sem einungis hafši rausaš žetta ķ ölęši. Ekki varš žó žessi uppgötvun tilefni til neinna sérstakra ašgerša aš hįlfu rannsóknarašila.

Dómžolar hafa allir, viš żmis tękifęri haldiš žvķ fram aš žeim hafi veriš lögš til sagan įšur en žau gįfu fyrstu skżrslur ķ mįlinu. Hverjum og einum skal lįtiš eftir aš meta hvort af framansögšu megi finna stušning viš žann framburš dómžola.

III

Hvert var upphaf umręšna um Geirfinnsmįl?

Skśli segir ķ grein sinni: "Ekki hafa komiš fram neinar skżringar į žvķ hver hafi veriš įstęša žess aš Erla blandaši saklausum mönnum ķ mįliš, ašrar en žęr sem hśn hefur sjįlf gefiš, ž.e. aš leiša athyglina frį dómfellda og sjįlfri sér. Meira aš segja ķ žessari skżringu er mótsögn, žar sem ekki veršur séš aš grunur hafi vaknaš um ašild dómfellda aš hvarfi Geirfinns öšruvķsi en eftir frįsögn Erlu sjįlfrar. Žaš vekur enn upp nżja spurningu, hvers vegna var Erla aš blanda dómfellda inn ķ Geirfinnsmįliš ef grunur rannsóknarašila var ekki vaknašur um žįtt hans? Var Erla žį e.t.v. ķ žeirri villu aš grunur rannsóknarašila um ašild dómfellda aš mįlinu vęri žegar vaknašur?"

Žarna eru settar fram mjög athyglisveršar spurningar sem hvergi er svaraš ķ nišurstöšu mįlsins. Jafnvel mętti bęta einni viš: Žar sem engin önnur gögn en framburšur Erlu voru til aš varpa grun į Sęvar og hina ranglega sökušu, hversvegna kemur fyrsta skżrsla Sęvars ķ mįlinu

22. Jan.- degi į undan fyrstu formlegu skżrslu Erlu? Varla hefur Sęvar rętt Geirfinnsmįl aš eigin frumkvęši. Žar sem hann hafši veriš ķ einangrun ķ Sķšumśla sķšan 12. des. 1975, hefši sį višauki žurft aš fylgja įętlun dómžola um rangar sakargiftir aš bķša skyldi meš aš framkvęma įętlunina žar til 43 dögum eftir aš dómžolar yršu handteknir vegna póstsvikamįlsins. Innkoma Sęvars (og hinna ranglega sökušu) ķ mįliš er einvöršungu byggš į framburši Erlu. Og varla hefur Erla rętt mįliš aš eigin frumkvęši heldur. Alltént er ljóst aš hśn hafši enga įstęšu til aš ręša Geirfinnsmįliš, vęntanlega enn sķšur vęri hśn sjįlf og Sęvar višrišin mįliš. Slķkt uppįtęki vęri varla ķ samręmi viš žį undirferli og slęgš sem hśn er dęmd fyrir aš hafa beitt til aš pretta hina auštrśa rannsóknarmenn. Engin gögn hafa fundist sem sżna aš Erla hafi um žetta leyti tališ Sęvar liggja undir grun um ašild aš hvarfi Geirfinns. Margt bendir hinsvegar til aš eftir žaš sem į undan var gengiš hefši hśn getaš lagt trśnaš į slķka tilgįtu. Nišurstaša rannsóknar į tilurš hinna röngu sakargifta er sś aš Erla hafi įn nokkurs sérstaks ašdraganda komiš til rannsóknarmanna og tilkynnt aš hśn hefši oršiš fyrir sķmahótunum og grunaši "klśbbmenn" um aš standa fyrir žvķ vegna Geirfinnsmįlsins. Hvernig sem į žaš er litiš bendir žó allt til žess aš frumkvęšiš aš spjalli um mįliš sé ekki frį Erlu komiš, heldur rannsóknarašilum. Dagsetningar fyrstu skżrslna dómžola sżna svo ekki veršur um villst aš mįliš hafši veriš rętt viš Erlu fyrir žennan tķma og žį óformlega og engar skżrslur geršar.

Ķ fyrstu formlegu skżrslu sinni segist hśn hafa oršiš fyrir sķmaónęši og segist gruna aš žaš geti veriš ķ tengslum viš "Geirfinnsmįliš". Aš eigin sögn var henni ķ žessum sķmtölum hótaš lķflįti ef hśn segši orš um žaš mįl. Hafi rannsóknarmenn žį žegar spjallaš um mįliš viš Erlu, eins og allt bendir til, hafa sķmtöl žessi aš lķkindum valdiš henni nokkrum óróa. Skżrslan er dagsett 23. jan.1976. Ķ yfirlżsingu sem er fylgiskjal meš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar lżsir Erla ašdraganda žessa vendipunktar ķ mįlinu. Erlu var sleppt śr einangrun 22. des. 1975 og flutti hśn žį til móšur sinnar ķ Stóragerši. Žegar Erla gaf skżrsluna höfšu rannsóknarmennirnir veriš frį žvķ um mišjan mįnušinn nįnast daglegir gestir į heimili móšur Erlu. Žeir komu oft ķ heimsókn og spjöllušu um żmis mįl, hvernig žeir gętu ašstošaš ķ sambandi viš flutninga ofl. En žaš er eins meš žessar óformlegu višręšur sem rannsóknarašilar įttu viš Erlu žessa janśardaga og margt annaš ķ žessu einstaka sakamįli, aš engar skrįšar skżrslur eru til. Hvaš žaš var sem rannsóknarmönnunum og Erlu fór į milli į žessum fundum er žvķ śtilokaš aš sanna, eša afsanna en afleišingarnar uršu vissulega grimmśšlegar fyrir fjórmenningana sem sķšar voru handteknir saklausir. Ķ einni slķkri heimsókn var ķ óformlegu spjalli minnst į Geirfinnsmįliš og rętt um žęr sögusagnir sem lengi höfšu veriš į kreiki um ašild "klśbbmanna" aš žvķ. En Erla fann sig skyndilega ķ óvęntri stöšu. Eftir aš hśn minntist į aš hafa heyrt talaš um samkvęmi hjį bróšur Huldu vinkonu sinnar (Valdimar Olsen), žar sem Einar Bollason, Sigurbjörn Eirķksson og Magnśs Leopoldsson komu viš sögu, virtist sś frįsögn hafa vakiš upp grun hjį žessum traustu og yfirvegušu mönnum um aš einhverskonar mafķa sem tengdist "Geirfinnsmįlinu" hefši veriš žar į ferš.

Allt bendir til aš žetta innlegg hafi rannsóknarmönnum žótt mjög mikilvęgt. Rannsóknartilgįtan sem žį žegar innihélt Klśbbmenn, teygši sig nś einnig yfir Einar og Valdimar auk Sęvars og žeirrar glępaklķku sem hann var talinn standa fyrir. Sjįlf hafši Erla engar forsendur til aš draga žennan grun rannsóknarmanna ķ efa. Žó žvķ verši vart haldiš fram aš rannsóknarašilar hafi lagt til nafn Einars Bollasonar, er ljóst aš žeim žótti hann afar vęnlegur sem tengilišur milli Klśbbmanna og Sęvars, og aš innkoma hans ķ mįliš gerši löngu fram komna rannsóknartilgįtu žeirra um ašild Klśbbmanna mun sennilegri en ella.

Alltént er ljóst aš eftir aš Erla kemur į žessari tengingu milli Einars og klśbbmanna vaknaši einhversstašar vonarneisti um aš rannsókn Geirfinnsmįlsins vęri loks aš komast ķ réttan farveg. Reyndar sama farveg og stefnt hafši veriš į ķ upphafi, žegar rannsóknarlögreglan ķ Keflavķk fól Magnśsi Gķslasyni teiknara aš teikna mynd eftir ljósmynd af Magnśsi Leopoldssyni žegar leitin aš "Leirfinni" stóš sem hęst. E.t.v. var hvorki Erlu né fjórmenningunum neinnar undankomu aušiš. Oft skömmu eftir aš rannsóknarmennirnir voru farnir hringdi sķminn…og örvęntingin tók viš stjórninni. Erla taldi sig sannarlega hafa įstęšu til aš óttast. Hvaš vissi hśn nema aš Sęvar hefši veriš aš bralla eitthvaš meš žessum Klśbbköllum? Og nś voru žeir hręddir um aš hśn vissi eitthvaš um žį. Enginn veit hver stóš į bak viš hringingarnar. Rannsóknarmenn uršu aldrei vitni aš žeim. En hverjum žeim sem um žessar mundir žekkti til sįlarįstands stślkunnar og vissi aš hśn var oft ein heima, mun hafa veriš ljóst aš ef hśn yrši hrędd myndi hśn leita til rannsóknarmannanna, og til aš bjarga eigin lķfi myndu ungri móšur engin mešul heilög. Jafnvel ekki aš bera sakir į menn sem hśn ķ framhaldi af vištölum sķnum viš lögregluna, gerši sér nś grein fyrir aš voru hvort eš er sekir og stórhęttulegir. Hśn treysti lögreglunni fullkomlega, engum öšrum.

 

IV


Hversu hęfir voru rannsakendur Geirfinnsmįls?

Żmsir hafa bent į aš viš žęr kringumstęšur sem um žetta leyti rķktu ķ lķfi Erlu hafi veriš įstęša til aš taka oršum hennar meš fyrirvara žegar kom aš žvķ aš hśn bar sakir į fjórmenningana. Žegar Erla var handtekin vegna póstsvikamįlsins var dóttir hennar 3 mįnaša gömul. Sektarkennd vegna póstsvikamįlsins jók į vilja hennar til aš "hjįlpa" rannsóknarmönnum. Ašskilnašur frį litla barninu og yfiržyrmandi ótti um aš sį ašskilnašur yrši varanlegur hafši aš lķkindum einnig įhrif. Undir žessum kringumstęšum gaf hśn skżrslu um aš hśn hafi tveimur įrum fyrr séš nokkra menn ķ Hafnarfirši bogra yfir einhverju ķ poka. "Gęti hafa veriš lķk". Skżrslan markar upphaf Gušmundarmįlsins. Vafi um aš skżrslan sé rétt jók enn į angist hennar. Henni varš žó ljóst aš rannsóknarmenn įlitu barnsföšur hennar mjög hęttulegan og til alls vķsan. Tilvera hennar var ķ raun hrunin og tilfinningalegt įlag grķšarlegt. Slķkar kringumstęšur myndu hafa įhrif į andlegt jafnvęgi hvers sem vęri. Skżrsla sįlfręšings um Erlu er mešal efnis ķ dómi Hęstaréttar. Ekki veršur fariš nįkvęmlega śtķ efni hennar hér. En skv. skżrslu sįlfręšingsins var žaš rķkt persónueinkenni Erlu aš hafa tilhneigingu til aš stjórnast af öšrum. Og sérstaklega er śtskżrt aš varasamt sé aš treysta į višbrögš hennar sé hśn undir tilfinningalegu įlagi.

Jafnvel žó hin endanlega nišurstaša Hęstaréttar sé aš öllu leyti tekin góš og gild eru rannsóknarmennirnir alltént įbyrgir fyrir žvķ aš lįta tįningsstelpu sem hafši veriš bendluš viš eiturlyf og fjįrsvik segja sér: Aš fjöldi valinkunnra og landsžekktra heišursmanna vęri sekur um stórglęp, sem enginn gat žó veriš viss um aš hefši veriš framinn.

Og trśaš og treyst hverju orši svo fullkomlega aš žeir "vešjušu" öllu sem kallast gęti heišur og sómi į aš žetta hlyti aš vera rétt. Stślkan var žó af öllum sem til hennar žekktu annįluš fyrir aušugt ķmyndunarafl og ęvintżralegar sögur. Sķšan reyndu rannsóknarmenn aš fį frįsögn Erlu stašfesta hjį Sęvari, manni sem skv. frįsögn žeirra sjįlfra af eigin reynslu var hreint alls ekki trśveršugur ašili. Žegar Sęvar tók undir aš hluta, aš eigin sögn eftir forsögn rannsóknarašila og žį ķ žeim tilgangi aš bjarga barnsmóšur sinni śr klóm einhverskonar mafķu sem honum hafši veriš sagt aš bęri įbyrgš į "Geirfinnsmįlinu", viršist svo sem dómgreind rannsóknarašila hafi veriš fullnęgt og žeir létu til skarar skrķša. Athygli skal vakin į žvķ aš Kristjįn Višar nefndi hvorki Magnśs né Valdimar fyrr en 27.jan.- degi eftir aš žremenningarnir höfšu veriš handteknir.

Varla er hęgt aš ętla nokkrum rannsóknarlögreglumanni (sem jafnframt er dómari) aš hann įlķti žessa mjög svo misvķsandi og óskżru framburši žessara tveggja afvegaleiddu ungmenna nęgilega sönnun eina og sér til aš taka sjįlfur į sig įbyrgš į žvķ aš handtaka 3 žjóškunna heišursmenn, rétt užb. 48 klst. eftir aš fyrstu framburšir lįgu fyrir. Mun lķklegra veršur aš teljast aš Örn Höskuldsson og samstarfsmenn hans hafi tališ sig hafa eitthvaš sem styddi žessar sögur. Ölluheldur haft einhverjar rannsóknartilgįtur sem žessir framburšir vęru ķ raun ašeins stašfesting į. Żmis atriši ķ frumrannsókn Geirfinnsmįls benda til aš rannsóknarmenn hafi frį upphafi tališ hvarf Geirfinns liš ķ mun stęrra mįli- "spķramįlinu mikla". Aldrei fannst žó neinn spķri. Ragnar Ašalsteinsson segir ķ greinargerš sinni:

" Minna veršur hér į stórfellda gagnrżni Hallvaršs Einvaršssonar, žį ašalfulltrśa saksóknara rķkisins, ķ garš dómsmįlarįšuneytis įriš 1972, er svonefnd Klśbbmįl komu uppį yfirboršiš. Lögreglustjóri lokaši Klśbbnum eftir aš ašalfulltrśinn hafši snśiš sér til hans og byggšist lokunin į heimild ķ įfengislögum, en var ekki rannsóknarśrręši skv. lögum um mešferš opinberra mįla. Taldi ašalfulltrśi aš allsendis óvišeigandi vęri aš hafa veitingahśsiš opiš frį sjónarmiši almennrar réttarvörslu. Fįeinum dögum sķšar var įkvöršun lögreglustjóra felld nišur aš tilhlutan dómsmįlarįšherra og ritaši ašalfulltrśinn skżrslu og umsögn um mįliš 23. okt. 1972. Taldi hann, aš nišurfelling dómsmįlarįšuneytis į banni lögreglustjóra vęri "allsendis ótķmabęr og įstęšulaus og ekki studd almennum opinberum réttarvörsluhagsmunum." Til žessara įtaka er aš rekja sķfelldan grun rannsóknarmanna į svonefndum Klśbbmönnum į žessum įrum og tilhneigingu žeirra til aš tengja grunsamlega atburši viš Klśbbinn.

IV
Framburšur Sęvars fyrir dómi

Sęvar kom fyrir dóm 1. aprķl 1976 kl.10.09.

Framburšur hans hefst į žessum oršum:

"Męttur kvešst vilja taka fram ķ upphafi, aš skżrslur žęr sem hann hefur gefiš ķ žessu mįli séu ekki byggšar į hans eigin vitneskju eša reynslu heldur hafi Erla Bolladóttir skżrt sér frį öllum atvikum sem hann sagši frį ķ eigin persónu hjį rannsóknarlögreglunni."

Meš žessu oršalagi hlżtur žessi stašhęfing aš teljast all furšuleg, og sem varnartaktķk sęmir slķk merkingarleysa engan vegin jafn slyngum manni og Sęvar var sagšur vera. Sęvar hafši veriš ķ hįmarkseinangrun ķ 14 vikur. Sé reynt aš fį einhverja merkingu śt śr žessari fyrstu setningu ķ framburši Sęvars getur hśn ekki veriš önnur en sś aš Sęvar sé aš reyna aš fį dómarann til aš skrį nišur aš hann hafi enga vitneskju um mįliš ašra en žį sem rannsóknarlögreglan hafi eftir Erlu Bolladóttur. Žyki einhverjum žaš bķręfin stašhęfing aš rannsóknardómarinn hafi hugsanlega sżnt af sér ónįkvęmni ķ aš skrį framburš manns fyrir dómi, mį benda į aš skv. frįsögn dómarans sjįlfs (Arnar Höskuldssonar) ķ bréfi til sakadómaranna (22. sept 1977) sleppti hann žvķ jafnvel alveg aš skrį framburš Sęvars fyrir dóminum, ef hann "vissi betur."

Sęvar nefnir sķšan nöfn Magnśsar, Einars og Valdimars ķ žvķ samhengi aš Erla gęti hafa veriš hrędd viš žį. Hann nefnir ekki Sigurbjörn en bętir viš tveimur žekktum mönnum śr višskiptalķfinu og segist hafa heyrt talaš um aš žeir viti allt um Geirfinnsmįliš. Ennfremur stendur ķ dómsskjali: "Męttur kvešst hafa gefiš skżrslur žessar til aš hęgt vęri aš rannsaka mįl žetta, žar sem honum hefši veriš sagt aš Erla yrši fyrir ónęši og óttašist um lķf sitt."

Semsagt, žrįtt fyrir aš verulegt ósamręmi hafi veriš ķ grundvallaratrišum ķ frįsögn žeirra Sęvars og Erlu um ašild annara en žeirra sjįlfra aš hvarfi Geirfinns, er nįkvęmt samręmi um žetta atriši, ž.e. žeim hafi veriš talin trś um aš lķf Erlu hafi legiš viš og naušsynlegt vęri aš handtaka žį sem stęšu aš lķflįtshótunum gegn Erlu įšur en henni yrši gert mein og til aš hęgt yrši aš leysa mįliš.

Hafi įętlun dómžola um meinsęri veriš raunveruleg, veršur aš teljast furšulegt aš frįsagnir žeirra af feršinni til Keflavķkur hafi veriš svo ósamstęšar sem raun ber vitni. Fleiri nöfn voru nefnd til sögunnar, nöfn žjóšžekktra višskipta og stjórnmįlamanna. Augljóst er aš rannsóknarmenn sįu fljótlega aš žetta var "žunnur ķs."

Žann 10. Febrśar er tekin skżrsla af Sęvari og hefst hśn į oršunum: "Mętta hafa veriš sżndar myndir af 16 mönnum sem rannsóknarlögreglan telur hugsanlegt aš hafi veriš viš drįttarbraut Keflavķkur og/eša ķ bįtsferš ž. 19.nóv". Sami formįli var aš skżrslu sem sama dag var tekin af Erlu. Žó hvorugu žeirra hafi tekist aš žekkja alla žį menn sem žau sögšust hafa séš ķ drįttarbrautinni, er skżrsla Erlu athyglisverš annara hluta vegna. Af myndunum žekkir hśn 9 žeirra 16 manna sem rannsóknarlögreglan kvešst telja "hugsanlegt aš hafi veriš ķ drįttarbraut Keflavķkur og/eša ķ bįtsferš ž.19.nóv". Flestir eru žeir umsvifamiklir menn śr ķslensku višskiptalķfi og stjórnmįlum.

V
Sęvar var žvingašur til rangra sakargifta

Fręg er umręšan um hina óskrįšu samprófun žar sem Sęvar hlaut löšrung af hendi fangelsisstjóra Sķšumślafangelsis. Samprófun žessi fór fram ž. 5.maķ 1976, degi eftir aš Erla Bolladóttir "jįtaši" aš hafa sjįlf skotiš Geirfinn meš riffli. Ķ framburši séra Jóns Bjarmans fangelsisprests kemur fram aš dómžolar höfšu allir skżrt honum frį nefndri samprófun og efni hennar, sem var aš rannsóknarmenn vildu fį Sęvar til aš višurkenna aš hann hefši veriš ķ drįttarbraut Keflavķkur 19.nóv.1974 įsamt Magnśsi, Einari, Sigurbirni og Valdimar. Sęvar žrętti af bestu getu fyrir hönd žeirra allra og hlaut aš launum einn löšrung ķ višurvist fjölda hįttsettra embęttismanna, svo aš sannaš sé. Tilviljun ręšur žvķ aš hann skyldi veittur frammi fyrir svo mörgum og viršulegum vitnum en ekki žar sem minna bar į. Haršręšisrannsóknin var ķ framhaldinu einskoršuš viš žennan löšrung, žó upphaflega hafi stašiš til aš rannsaka meint haršręši almennt.

Séra Jón Bjarman, žįverandi fangaprestur, fór fram į žaš ķ bréfi til dómsmįlarįšuneytis ķ maķ 1978, aš rannsókn fęri fram į meintu haršręši viš yfirheyrslur į sakborningum. Hann nefndi sérstaklega atvik, sem geršist, žegar žeir voru leiddir til samprófunar, 5.maķ įriš 1976.

Ķ bréfinu segir Jón Bjarman m.a:,,Tilefni beišni minnar er ekki žaš, aš ofangreindir sakborningar hafi fariš žess į leit viš mig, aš ég hlutašist til um eitt eša annaš, sem aš rannsókninni snżr, heldur hitt, aš žau öll ķ sįlgęsluvištölum viš mig hafa greint mér frį, hvaš geršist ķ žetta umrędda sinn, įn žess aš ég fitjaši upp į mįlinu eša legši fyrir spurningar." Séra Jón rekur sķšan kjarnann ķ frįsögn sakborninga og segir: ,,Ķ samprófuninni var lagt hart aš Sęvari aš jįta lżsingu Erlu į atvikum, en hann virtist ringlašur og mišur sķn og ekki vita, hvašan į sig stóš vešriš. Mešan žessu fór fram, greip Eggert ķ hįr Sęvars, kippti honum og hrinti til og frį, svo hann var nęrri fallinn į gólfiš og ógnaši honum. Seinna, žegar Sęvar mótmęlti einhverju, gekk Gunnar yfirfangavöršur aš honum og löšrungaši hann. Samprófunin endaši ķ upplausn viš žaš, aš Erla fór aš ępa ķ móšursżkiskasti. Var žį kallaš į tvo fangaverši, sem drógu Sęvar til klefa sķns."

VI 

Hver valdi Magnśs Leopoldsson?

Af einhverjum įstęšum viršist frumrannsóknarmönnum hafa veriš mjög ķ mun aš framkvęmdastjóri Klśbbsins yrši bendlašur viš hvarf Geirfinns. Žannig hefur vitni śr frumrannsókninni, afgreišslukona śr Hafnarbśšinni, greint frį žvķ aš strax viš upphaf leitar aš lešurklędda manninum hafi henni veriš sżnd mynd af framkvęmdastjóranum, Magnśsi Leopoldssyni. Konan kvartar sérstaklega undan žvķ fyrir dómi, aš leirmyndin sem sögš var gerš eftir lżsingu sjónarvotta, hafi veriš lįtin lķkjast Magnśsi "of mikiš". Afgreišslukonan er sś sem afgreiddi manninn meš sķmtal og sį hann best allra.

Ķ mynd Sigursteins Mįssonar "Ašför aš lögum" var m.a. stutt vištal viš Magnśs Gķslason teiknara og fréttamann ķ Keflavķk. Formleg yfirlżsing sama efnis er ķ greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar. Ķ yfirlżsingunni segir Magnśs frį žvķ aš ķ nóv. 1975 hafi lögreglumašur afhent honum ljósmynd af Magnśsi Leopoldssyni, meš žeim fyrirmęlum aš hann skyldi gera teikningu eftir ljósmyndinni. Teiknarinn vissi žį ekki hver mašurinn į ljósmyndinni var. Fylgdu aukreitis žau fyrirmęli aš hįrsveipur skyldi nį fram į enniš og augabrśnir nokkuš dekktar. Teikninguna ętti sķšan aš birta ķ fjölmišlum og lżsa eftir manninum į myndinni. Um vęri aš ręša žann sem talinn var hafa hringt śr Hafnarbśšinni og bošaš Geirfinn į hiš örlagarķka stefnumót. Įšur en Magnśs Gķslason lauk teikningunni hafši leirstyttan veriš gerš og var teikningin žvķ aldrei notuš. Žessi frįsögn žótti mörgum engu aš sķšur ótrśleg og sannarlega nż gögn ķ mįlinu ef rétt vęri. Žeir fjölmörgu sem neitušu aš trśa slķku atferli į ķslenska lögreglumenn neyddust sķšan til aš sannfęrast, žegar lögreglumašurinn S.N. sem afhenti myndina stašfesti ķ śtvarpsvištali aš rétt vęri frį greint. Ekki hefur veriš upplżst nįnar hver įtti žį hugmynd aš beina grun aš Magnśsi Leopoldssyni meš žessum hętti. En meš žeim gögnum sem fyrir liggja er ljóst aš frumrannsóknarmenn ķ Keflavķk uršu žarna fyrstir til bendla Magnśs Leopoldsson viš hvarf Geirfinns. Sjįlfsögš krafa er aš upplżst verši hversvegna framkvęmdastjóri Klśbbsins varš fyrir valinu og hver valdi hann. Hvaš var žaš į žessu stigi mįlsins sem beindi grun aš honum? Ekki var Erlu Bolladóttur til aš dreifa... Fleiri spurningar hljóta einnig aš vakna žegar žetta er athugaš: Žar sem ķ raun var veriš aš lżsa eftir Magnśsi, hvers vegna var žį ekki ljósmyndin einfaldlega birt? Magnśs Gķslason er vissulega frįbęr teiknari, og gat léttilega teiknaš aušžekkjanlega mynd af framkvęmdastjóra Klśbbsins, en hversvegna žessi millileikur, aš lįta gera teikningu eftir ljósmynd? Engin skżring hefur veriš gefin. Gęti skżringin veriš sś aš forstjóra Klśbbsins hafi aukist hįrprżši eftir aš myndin var tekin, og hann oršinn fulloršinslegri til augnanna? Vissulega hafši žaš gerst en einnig veršur aš teljast sennilegt aš sį sem stóš fyrir ašgeršinni hafi ekki viljaš lįta bendla sig viš hana og žvķ viljaš finna sér einskonar skjól ķ teikningunni sem pöntuš var ķ nóv 1974. Ekki gat hann skįkaš ķ skjóli hins ęvintżralega framburšar sem Erla gaf 23. Jan 1976. Reyndir og vanir lögreglumenn hafa veriš manna skeleggastir ķ gagnrżni sinni į žį "óhefšbundnu rannsóknarašferš" sem žarna var beitt. Sunnudaginn 8. mars 1998 birtist ķ Morgunblašinu vištal viš Gķsla Gušmundsson fv. rannsóknarlögreglumann. Žar segir Gķsli: "Ekki er meš nokkru móti hęgt aš skilja hvaš mönnum gengur til meš slķkum vinnubrögšum og get ég ekki flokkaš žetta undir neitt annaš en stórfellt refsivert brot ķ opinberu starfi."

Bjarki Elķasson fv. yfirlögreglužjónn segir ennfremur ķ vištali ķ heimildarmyndinni Ašför aš lögum: "Žetta byrjaši sem rannsókn į hvarfi manns sem ekkert var óešlilegt viš aš yrši rannsakaš. En žegar ekki tókst aš upplżsa žaš var žaš tengt alls óskyldum mįlum, forsendurnar fengnar fyrirfram og rannsakaš śt frį žvķ. Slķkt kann aldrei góšri lukku aš stżra".

Hafi einhver ķ raun og veru hug į aš finna uppruna rangra sakargifta ķ Geirfinnsmįli žį liggur beinast viš aš athuga hver frumrannsóknarmanna ķ Keflavķk var žaš sem stóš fyrir žvķ aš senda lögreglumanninn S.N. meš myndina af forstjóra Klśbbsins til Magnśsar Gķslasonar teiknara. Og hvers vegna? Žaš veršur vafalaust upplżst einn góšan vešurdag.

VII
Var tilefni til samantekinna rįša?

Žęr raddir hafa heyrst, jafnvel hjį mįlsmetandi mönnum aš žó verulegur vafi liggi į um žįtt dómfelldu hvaš varšar mannshvörfin, sé eini öruggi žįttur mįlsins hinar röngu sakargiftir. Og hafi dómžolar stašiš fyrir hinum röngu sakargiftum, sanni žaš žįtt žeirra ķ hvarfi Geirfinns. En meš žeirri athugun sem į lišnum įratugum hefur fariš hefur fram į fyrirliggjandi gögnum śr Geirfinnsmįli hafa veriš leidd sterk rök aš žvķ aš Keflavķkurferšin hafi aldrei veriš farin og dómžolar eigi engan žįtt ķ hvarfi Geirfinns. Žar sem nįnast öll umfjöllun um Geirfinnsmįl hefur ķ u.ž.b. 20 įr veriš um žetta, veršur ekki fariš śtķ žaš hér en vķsaš til greinargeršar Ragnars Ašalsteinssonar. Vegna žeirra sem lķtiš žekkja til skal žó nefnt eitt dęmi:

Žaš sem öšru fremur varš til žess aš hvarf Geirfinns var rannsakaš sem sakamįl voru komur lešurklędda mannsins ķ Hafnarbśšina og sķmtöl hans. Allt bendir til aš sį mašur hafi bošaš Geirfinn į stefnumót og žaš hafi oršiš örlagarķkt. Žrįtt fyrir grķšarlega leit fannst lešurklęddi mašurinn, sem fékk višurnefniš "Leirfinnur", žvķ mišur ekki. Miklar rannsóknir sżndu hinsvegar fram į meš óyggjandi hętti aš mašur žessi gat alls ekki hafa veriš neinn dómžola. Engu aš sķšur er ķ dómi Hęstaréttar augljóslega ranglega "mišaš viš" aš Kristjįn V.Višarsson sé "Leirfinnur". Žaš getur ekki talist annaš en stórkostlegt hneyksli, žvķ eins og fram kemur ķ greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar hlżtur öllum aš hafa veriš ljóst aš hér var um rangan mann aš ręša:

…Vitniš sem sį [afgreiddi] žann ókunna mann sem kom og hringdi er Gušlaug Konrįšs Jónsdóttir og er haft eftir henni ķ forsendum hérašsdóms, aš žaš telji sig ekki hafa séš Kristjįn Višar og skjólst.m. ķ Hafnarbśšinni greint kvöld. Žaš žekkti žį ķ sjón. Vitniš Įsta Elķn Grétarsdóttir taldi aš ekki hefši veriš um skjólst.m. eša Kristjįn Višar aš ręša. Sama gildir um vitnin Hrefnu Björgu Óskarsdóttur og Jóhann Gušfinnsson. Ekki er um fleiri vitni aš ręša og samkvęmt višteknu sönnunarmati ķ opinberum mįlum mį nįnast telja sannaš aš hvorki skjólst.m. eša Kristjįn Višar komu į stašinn um kvöldiš…

Framburšur allra fjögurra vitnanna sem sįu "Leirfinn" er samhljóša um aš Kristjįn Višar sé ekki mašurinn. Žaš sem žó vekur e.t.v. mesta athygli er aš ašalvitniš, afgreišslukonan sem afgreiddi "Leirfinn" lżsir žvķ yfir viš sakbendingu aš hśn žekki Kristjįn Višar ķ sjón og hafi žekkt hann fyrir umrętt kvöld. Af framburši hennar mį helst skilja aš ef um Kristjįn Višar hefši veriš aš ręša hefši hśn einfaldlega tilkynnt lögreglunni nafn mannsins. Vandséš er hvernig dómžolar gętu hafa fundiš sér annaš tilefni til samantekinna rįša um rangar sakargiftir en raunveruleg afskipti af hvarfi Geirfinns, og žar meš einnig žvķ atferli aš boša hann į stefnumótiš ķ Hafnarbśšinni. En meš samhljóša framburši allra fjögurra vitnanna sem sįu manninn "Leirfinn", er sannaš aš sį sem raunveruleg įstęša var til aš gruna um gręsku var enginn dómžola. Meš hlišsjón af framansögšu er ljóst aš rétt gęti veriš aš leita meš opnum huga haldbetri skżringa į žeim hörmulegu mistökum sem įttu sér staš er "klęr réttvķsinnar" lęstust um Einar Bollason, Magnśs Leopoldsson, Valdimar Olsen og Sigurbjörn Eirķksson.

 

VIII


Eftirmįli

Dómur féll ķ Geirfinnsmįli 22. Febrśar 1980. Žó einstaka "kverślanti" žętti į žeim tķma aš seilst vęri um skör fram ķ aš dęma menn seka įn fullnęgjandi gagna, rķkti einhugur meš žjóšinni um aš dęma skyldi. Hvatinn aš žessari samstöšu ķslendinga var žó fremur sį aš žjóšin var langžreytt į žessu vafstri, en aš fólk hefši raunverulega skilning į mįlatilbśnašinum. Hafi venjulegir ķslendingar dottaš yfir hinni 15 klst. löngu sóknarręšu rķkissaksóknara gįtu žeir varla efast um aš öllum spurningum hafi žar veriš svaraš. Almenningur treysti einfaldlega fagmönnum til verksins. En ķ 20 įr hefur veriš fjallaš um mįliš ķ ótal blašagreinum, bókum, śtvarpsžįttum, sjónvarpsžįttum og einni heimildarmynd. Žó umfjöllun hafi į köflum veriš grunn, hefur hśn oršiš til žess aš sķfellt fleirum hefur oršiš ljóst aš ekki var allt meš felldu viš afgreišslu mįlsins. Ekkert nżtt hefur komiš fram sem styšur viš nišurstöšurnar en atrišin sem varpa vafa į sekt dómžola ķ mįlinu viršast verša fleiri eftir žvķ sem įrin lķša. Segja mį aš fęst af žvķ séu nż gögn, fram komin eftir dóm Hęstaréttar 1980. Heldur er um aš ręša atriši sem mönnum hafši yfirsést en koma ķ ljós viš nįnari athugun og samanburš į fyrirliggjandi mįlsskjölum. Ķ įranna rįs hafa menn fengiš tóm til aš grśska ķ hinum fyrirliggjandi gögnum og afla nżrra. Žar sem um er aš ręša yfir 10.000 bls. af skżrslum og skjölum, er "ešlilegt" aš dómurum mįlsins hafi yfirsést eitt og annaš, rétt eins og verjendum sakborninga og öšrum, enda registur mįlsins meš afbrigšum lélegt. Einnig hafa komiš fram nż gögn sem dómurum var ókunnugt um viš dómsuppkvašningu. Hiš grķšarlega umfang mįlsins varš til žess aš vankantar rķkjandi réttarkerfis nutu sķn betur en nokkru sinni. Žaš sjį menn best eftirį, enda hafa veriš geršar verulegar breytingar sķšan. Önnur afleišing žessa ógnarlega umfangs var sś aš handhęgt svar viš įleitnum spurningum var jafnan tiltękt: "Žaš er nś svo margt annaš ķ žessu mįli…"

En meš gögnum į borš viš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar og śrlausn Hęstaréttar vegna endurupptökubeišninnar er mun ašgengilegra nś en įšur aš öšlast heildaryfirsżn yfir mįliš. Į vefsķšu sem sett hefur veriš upp į slóšinni er hęgt aš kynna sér mįliš. Žar er aš finna nįnast allt sem skrifaš hefur veriš um mįliš ķ ķslenska prentfjölmišla į undanförnum įrum. Einnig Hęstaréttardóminn frį 1980, śrlausn Hęstaréttar frį 1997, auk mįlsskjala, greinargerša, og gagna af żmsu tagi. Žannig hefur ašgengi aš upplżsingum aukist, enda eru žeir ófįir, fagmenn jafnt og leikmenn sem ķ tķmans rįs hafa meš aukinni žekkingu endurskošaš afstöšu sķna.

Umfjöllun um Hęstaréttarmįliš nr. 214/1978, Gušmundar-og Geirfinnsmįl, hefur į undanförnum įratugum veriš mikil og misjöfn. Žeir sem af żmsum įstęšum viršast įlķta nišurstöšur mįlsins réttar, hafa einkum mętt gagnrżni meš žvķ aš beina umręšunni aš žvķ hvort žęr upplżsingar sem varpa rżrš į nišurstöšur hafi legiš fyrir viš dómsuppkvašningu eša ekki, fremur en aš taka gagnrżnina mįlefnalegum tökum. Žaš sem vitnar best um žetta er aš sjįlfsögšu hin annars vandaša śrlausn Hęstaréttar frį 15. Jślķ 1997.

Mįlflutningur "endurupptökusinna" hefur hinsvegar einkennst af óvęginni gagnrżni į störf lögreglunnar almennt. Slķkar "nķhiliskar" alhęfingar eru alls ekki til žess fallnar aš beina umręšunni į skynsamlegar brautir. Bent skal į aš žrautreyndir og grandvarir lögreglumenn hafa ekki veriš eftirbįtar annara viš aš benda į vankanta mįlsins. Enda illt fyrir heila starfsstétt aš liggja undir įmęli vegna afglapa örfįrra manna. Viš frumrannsóknina ķ Keflavķk starfaši lķtill hópur manna og sumir žeirra aldeilis engir kórdrengir. Stjórnandi frumrannsóknar Geirfinnsmįls hefur einn ķslenskra lögreglumanna hlotiš fangelsisdóm fyrir ólöglega handtöku og tilbśin sönnunargögn sem hann kom fyrir į vettvangi "glępsins". Var žaš ķ mįli leigubķlstjóra sem sakašur var um vķnsölu į sušurnesjum, eins og mörgum er ķ fersku minni. Menn hljóta aš spyrja hvort eitthvaš sé lķkt meš žeirri "rannsóknartękni" sem var beitt ķ mįli leigubķlstjórans og žeirri sem notuš var viš teiknimyndargeršina af framkvęmdastjóranum hįrprśša. Og hafi Erla fengiš stušning rannsóknarmanna til aš bera sakir į žį teiknimyndarpersónu sem grunur beindist žegar aš, mį vera aš skyldleiki sé greinanlegur meš ašferšafręšinni?

Viš upphaf framhaldsrannsóknar Geirfinns- og Gušmundarmįls voru ašalstarfskraftar tveir rannsóknarlögreglumenn og einn rannsóknardómari. Löngu įšur en dęmt var ķ undirrétti höfšu komiš fram verulegar athugasemdir viš störf žeirra frį einum af dómurum mįlsins. Var dómurunum žó allt til įrsins 1997 ókunnugt um aš fölsuš opinber gögn höfšu veriš fyrir žį lögš. Um er aš ręša falsaš "stašfest" endurrit śr dagbók Sķšumślafangelsis. Skv. hinu falsaša endurriti var ekkert bókaš um aš Sęvar hafi fengiš ómannśšlega mešferš. Ófölsuš stašfestir dagbókin hinsvegar aš verulegu haršręši var beitt. Um žetta segir m.a. ķ śrlausn Hęstaréttar :

Žegar framangreind atriši eru virt ķ heild er ljóst aš dómfelldi sętti ólögmętri mešferš ķ gęsluvaršhaldsvist ķ Sķšumślafangelsi, einkum ķ aprķl og maķ 1976, ķ nokkuš meiri męli en kunnugt var um viš śrlausn mįlsins…

Žó marga hafi rekiš ķ rogastans viš aš lesa haršręšislżsingar žęr sem sleppt var ķ endurriti śr dagbókinni, er hitt e.t.v. mikilvęgara, aš žetta atriši sannar aš svo langt var gengiš af opinberum embęttismanni aš falsa opinber gögn til aš leyna žvķ haršręši.

Į upphafsįrum žessa mįls kom fram į Ķslandi nżyršiš "rannsóknarblašamašur". Nokkrir slķkir voru męttir į blašamannafund sem haldinn var 2. febrśar 1977. Žar kynnti žżski rannsóknarmašurinn Karl Shütz nišurstöšur rannsóknarinnar, ž.į.m. aš mašurinn sem nefndur var "Leirfinnur", vęri Kristjįn Višar Višarsson og aš Sęvar hefši einnig fariš inn ķ Hafnarbśšina. Af žvķ tilefni spurši rannsóknarblašamašur nokkur hvers vegna ekkert vitni hefši žekkt žį viš sakbendingar. Svar hins "pólitķska lögreglumanns", eins og Shütz kżs sjįlfur aš skilgreina sig ķ ęviminningum sķnum, veršur lengi ķ minnum haft: "Žetta sżnir hve fólk gleymir miklu į stuttum tķma" var svariš. Einskis var frekar spurt af rannsóknarblašamanninum viš žetta tękifęri. En hvaš skyldi hafa oršiš um žennan hógvęra fulltrśa ķslenskrar blašamannastéttar…?


Tryggvi Hübner.


Hugmynd Hęstaréttar

Asimov

27.september 2018:

5 menn voru ķ Hęstarétti sżknašir af ašild aš svoköllušu Gušmundar-og Geirfinnsmįli.

Beišni um endurupptöku į dómum vegna rangra sakargifta er hafnaš.

Hugmynd Hęstaréttar Ķslands um mįliš viršist žvķ vera eftirfarandi: 

Mašur hverfur ķ Keflavķk. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvarfiš ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt sżknudómi Hęstaréttar, sem nś er komin fram, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum,į kaffihśsinu Mokka. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri og höfšu engar hugmyndir um fremur en ašrir, žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Einn fundargesta skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum, og stślkan ķ hópnum skyldi ašeins nefna žrjį. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.     

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig dóm vegna rangra sakargifta og finnum haldbetri skżringar į tilurš žeirra.

TH


Ķslendingasaga Gušmundar og Geirfinnsmįla III

 

III. Klśbburinn og Kiddi

Hafžór Sęvarsson skrifar 22.8.2018 11:33

Heildarmynd pśsluš śr mósaķksteinum

Į sušurhliš tollgęsluhśssins viš Tryggvagötu er stórkostlegt mósaķkverk aš finna eftir Gerši Helgadóttur. Stašsetningin er hins vegar žannig aš žaš fęr į engan hįtt aš njóta sķn. Žaš er ķ raun vanviršing viš verkiš. Mósaķkmyndin er svo stór aš gott sjónarhorn er vandfundiš ķ götunni. Žaš er ķ sjįlfu sér listgrein aš koma auga į slķkt fęri. Vestur-žżskt fjölskyldufyrirtęki Oidtmans bręšra sį um uppsetninguna į sķnum tķma ķ samrįši viš Gerši. 

Mósaķksteinarnir sem prżša myndina voru fengnir frį Ķtalķu og vógu samtals yfir žrjś tonn. Allt žetta efni varš svo aš vera tilbśiš ķ mismunandi stórum völum og meš mismunandi formi, įšur en byrjaš var į myndinni. Žessum heilu žremur tonnum var svo rašaš nišur į sinn staš ķ agnarsmįum völum. Žar į mešal fengu nokkrir gullmolar aš njóta sķn ķ sólargeislunum. Annar vestur-žżsku bręšranna įtti svo eftir aš koma meš myndina samsetta ķ hlutum og meš fagmenn til aš pśsla saman heildarmynd Geršar sem lauk įri sķšar, ķ október įriš 1973. Tollgęslumerkiš mį finna ķ hęgra horninu, sjįanlegir eru bįtar, sjórinn, sólin, višarbryggjan gamla - svipmynd af žvķ landslagi sem mįtti finna į bak viš Tollgęsluhśsiš į žeim tķma. Hvaš var į bak viš Tollgęsluhśsiš? Fęstir leiša hugann aš verkinu žegar fólk fer žar hjį. Mósaķkverkiš sżnir sólina setjast ķ hafiš og bįta ķ höfn.

Hįtķšlegur fundur viš lķtiš tilefni

Į sama tķma og verkiš var undirbśiš utan landsteinanna, fór fram fundur ķ tollgęsluhśsinu. Haustiš 1972 bošaši Kristjįn Pétursson til fundar. Fundinn sįtu Halldór V. Siguršsson, rķkisendurskošandi, Ólafur Jónsson tollgęslustjóri, Ólafur Nilsson skattrannsóknarstjóri, Žórir Oddson, ašalfulltrśi hjį sakadómi Reykjavķkur, Hallvaršur Einvaršsson ašalfulltrśi viš embętti saksóknara rķkisins og ónefndur fulltrśi lögreglustjóra. Įsamt žeim var Kidda til halds og trausts Įsmundur Gušmundsson, óbreyttur rannsóknarlögreglumašur śr Kópavogi. Mišaš viš stjórnskipulega tign fundargesta mętti ętla aš eitthvaš mikiš hafi veriš um aš vera, var kannski rśssnesk mafķa bśin aš taka yfir Eimskipafélagiš? Eša ólöglegt samrįš bķlaumbošana ķ stórfelldum tollalagabrotum? Ef til vill lį rökstuddur grunur fyrir ašild rįšherra ķ dreifingu haršra vķmuefna og skrifstofustjórinn falsaš bókhaldiš? Nei, žaš reyndist ekki tilefniš. Fundurinn fjallaši um hvort rannsaka ętti skemmtistaš nišri ķ bę, veitingahśsiš viš Lękjarteig 2 ķ Reykjavķk: Klśbbinn – eins og hann var sķšar kallašur. Allur er varinn góšur en var virkilega naušsynlegt aš ręsa śt riddarališiš? Į hvaša grundvelli? 

Morgunblašiš rekur fund žennan og tilefni hans sķšar, žann 14. nóvember įriš 1976, ķ fróšlegri śttekt. Kiddi P. byrjaši einn sķns lišs, fylgdist meš flutningum įfengis frį įfengisśtsölunni viš Lindargötu og til skemmtistašarins Klśbbsins. Kiddi P. fór žvķ nęst aš njósna um žessa flutninga (ķ heimildarleysi og įn eiginlegs umbošs enda var hann ekki lögreglumašur) og tók eftir žvķ aš bķll frį veitingahśsinu fęr afgreidda kassa śt um bķlskśrsdyr ķ austurįlmu įfengisverslunarinnar sem er flutt meš sama bķlnum til veitingahśssins. Kiddi taldi žetta vķsbendingu um aš brögš vęru ķ tafli žar sem žaš hafi veriš meint venja aš afgreiša įfengi til veitingahśsa ķ hinni įlmu hśssins. Auk žess įttu allar flöskur seldar til veitingahśsa meš vķnveitingaleyfi aš vera sérmerktar meš auškenningunni „VH” til ašgreiningar frį įfengi seldu til einstaklinga. Kidda grunaši hins vegar aš svo vęri ekki hvaš varšar įfengisflöskurnar ķ kössnunum ķ bķlnum į leiš til Klśbbsins.

Į žessum tķmapunkti, ķ lok sumars 1972, fékk Kiddi P. til lišs viš sig hjįlparsvein nokkurn og rannsóknarlögreglumann, fyrrnefndan Įsa ķ Kópavogsbę, til aš „sannreyna” hvaš žaš var eiginlega sem Kiddi hafši greinilega oršiš įskynja um. Žeir gįtu žó stašfest žaš, aš flutningar žessir įttu sér jafnan staš į laugardagsmorgnum. Žeir félagar fylgdust meš flutningunum žessum frį 26. įgśst til 7. október įriš 1972. Ķ sameiningu hafi žeir tališ saman fjölda kassa sem fóru śt śr śtsölunni og ķ bķl į vegum veitingastašarins. Mesti fjöldinn į einum morgni – sem žeir ku hafa stašfest hjį hvor öšrum meš talningu – voru 17 kassar. Į žessum tķmapunkti töldu žeir réttast aš festa į filmu žessa flutninga, žeir tóku nokkrar ljósmyndir sem įttu auk žess aš sżna fram į eitthvaš misjafnlega misjafnt. Žeir létu žar žó ekki stašar numiš heldur tóku žeir sig saman og könnušu ķ sameiningu nokkrar tómar flöskur ķ grennd viš žessa flutninga sem reyndust, žegar allt kom til alls, ekki bera VH-merkiš – hvorki meira né minna.

Kiddi P. og Įsi skrifušu svo saman skżrslu um žessa „rannsókn” og skiptu henni auk žess ķ tvo hluta – annars vegar stašfestar upplżsingar og hins vegar „óstašfestar” upplżsingar, en ekki hvaš?

Į fundinum meš herramönnunum ķ tollgęsluhśsinu, spyrtu žeir Kiddi og Įsi svo saman stašfestum upplżsingum um smyglmįl til landsins skömmu fyrir „rannsókn” sķna. Žeir félagar bentu sem sagt į kęrur sem lįgu fyrir sakadómi ķ óskyldum mįlum og vķsašu svo ķ „óstašfestar“ upplżsingar sem tengdu žaš saman viš Klśbbinn ķ skżrslu sinni. Auk žess veifaši Kiddi P. ljósmynd af bķl meš kössum žar sem gįtu mögulega veriš flöskur įn réttra merkinga. Og fleiri myndir af vettvangi sem sżndu žegar allt kom til alls ekki fram į eitt né neitt – žaš skiptir hins vegar ekki höfušmįli.

Ólögmęt lokun Klśbbsins

Į grundvelli alls žessa, óskušu žeir Kiddi P. og Įsmundur eftir žvķ aš fram fęri fyrirvaralaus vörutalning hjį ĮTVR viš Lindargötu žar sem flöskumerkingarnar yršu athugašar, įsamt tappainnsiglum og į sama tķma yrši framkvęmd athugun ķ įfengisgeymslum Klśbbsins. Žessi samstillta ašgerš įtti aš koma ķ veg fyrir aš rannsóknarhagsmunir glötušust og įtti einnig aš nema į brott bókhaldsgögn stašarins. Kiddi P. og Įsi fullvissušu menn sömuleišis um aš žeir hefšu „įreišanlegar upplżsingar“ aš Sigurbirni Eirķkssyni eiganda Klśbbsins vęri fullkunnugt um žessi meintu lögbrot.

Žį kom ķ ljós aš skattaframtöl sķšustu tveggja įra vantaši fyrir stašinn. Į grundvelli žess taldi Ólafur Nķlsson, žįverandi skattrannsóknarstjóri, sig hafa nęgilega vel ķgrundaša įstęšu til aš skemmta skrattanum og ritaši bréf stķlaš į sakadóm Reykjavķkur (meš Kidda P. og Įsa) žar sem fariš var fram į hśsrannsókn. Og hvaš įtti hśsrannsókn aš leiša ķ ljós, nįkvęmlega? Sjaldnast er drįttur į skilum skattframtala talinn įstęša til hśsleitar, en gott og vel. Sakadómur ķ umsjį Halldórs Žorbjörnssonar lét aš sjįlfsögšu ekki į sér standa. Hśsleit žessi fór fram tveimur dögum sķšar eša žann 14. október įriš 1972, nokkrar flöskur įn merkinganna „VH“ voru sagšar hafa fundist og bókhaldiš var numiš į brott.

Frumrannsókn sakadóms annašist Žórir Oddson, sem sat einmitt fundinn frękna. Žórir gerši Sigurjóni Siguršssyni lögreglustjóra grein fyrir žeim kęrum sem lįgu į borši Sakadóms gegn Klśbbnum. Annar fundargestur, Hallvaršur Einvaršsson, skżrši Sigrjóni sömuleišis frį mįlinu. Ķ framhaldinu tók Sigurjón lögreglustjóri žį įkvöršun aš svipta stašinn vķnveitingaleyfinu „fyrst um sinn og žar til annaš veršur įkvešiš.” Hverju įtti žaš aš skila fyrir rannsóknarhagsmuni, nįkvęmlega? Lögreglustjórinn studdi įkvöršun sķna meš įkvęši 2. mįlsgr. 14. gr. įfengislaga sem kvaš į um aš lögreglustjóra vęri heimilt aš banna vķnveitingar žegar „sérstaklega stendur į.” Lögin fjalla hins vegar ekkert um rannsóknarśrręši fyrir einu né neinu. Įfengislög nefna žessa heimild ķ samhengi viš lżšheilsusjónarmiš og önnur lögskżringarsjónarmiš vķsa augljóslega į allt annaš en rannsóknarśrręši sem er af og frį. 

Hallvaršur Einvaršsson skrifaši greinargerš žar sem hann rökstyšur sérstaklega žessa lögleysu lögreglustjórans, segir hana „[sjįlfsagša]“ og „į żmsan hįtt ķ žįgu rannsóknar mįlsins.“ Žį bendir Hallvaršur į aš „starfręksla žessa veitingahśss, eins og mįlum var komiš, hafi veriš allsendis óvišeigandi frį sjónarmiši almennrar réttarvörslu.” Žaš sem vantar ķ rökstušningi Hallvaršs er aš sjįlfsögšu aš žetta hafi veriš hin rétta lagalega tślkun en žessi „skżring” brżtur ķ berhögg viš almennt višurkennda lagalega ašferš. Ķ staš žess aš Hallvaršur bendi į aš žetta hafi veriš rétt beiting lagaįkvęšisins žį segir hann beinlķnis aš žetta hafi veriš „nęrtękast og skjótlegast” aš beita žessari lagaheimild.

Ķ kjölfar sviptingar vķnveitingarleyfisins, kvarta Klśbbmenn til dómsmįlarįšuneytisins enda heyrir lögreglustjórinn undir dómsmįlarįšuneytiš. Žar situr sem rįšherra enginn annar en Ólafur Jóhannesson. Vitandi af gildrunni er Ólafur tregur aš opna stašinn meš śrskurši ķ skjóli valds rįšuneytis sķns og kemur žess ķ staš lagalegum rökstušningi til Sigurjóns lögreglustjóra į framfęri įn žess aš kveša upp śrskurš sjįlfur. Ķ sjįlfu sér mętti efast um aš slķkt sé hęgt įn žess aš Ólafur hefši, de facto, kvešiš upp śrskurš - en gott og vel. Ķ rökstušningi Ólafs kemur fram aš lögreglustjórinn hafi ekki getaš reitt sig į žį lagagrein sem lögreglustjórinn bar fyrir sig varšandi sviptingu vķnveitingaleyfis. Ķ framhaldinu afturkallar Sigurjón lögreglustjóri įkvöršun sķna um sviptingu vķnveitingaleyfisins. Ķ adraganda įrįsarinnar į Ólaf Jóhannesson žremur įrum sķšar, haustiš 1975, į Vilmundur Gylfason eftir aš benda į lagarök Hallvaršs Einvaršssonar sem röksemd fyrir žvķ aš Ólafur Jóhannesson hafi meš ólögmętum hętti hindraš rannsókn į starfssemi Klśbbsins. Sighvatur Björgvinsson, žįverandi žingmašur Alżšuflokksins, į svo eftir aš bergmįla žį vitleysu ķ sal Alžingis į ógleymanlegan hįtt. Vilmundur og Sighvatur, skżla sér į bak viš orš og meiningar vafasamra manna. Į mešal žeirra eru žeir Hallvaršur Einvaršsson og Kiddi P. og žvķ naušsynlegt aš varpa nokkru ljósi į sögu og hlutverk žeirra.

Leikarar ķ vondri trś

Žeir Hallvaršur Einvaršsson, žįverandi ašalfulltrśi embętti saksóknara rķkisins og Žórir Oddsson, žįverandi ašalfulltrśi sakadóms Reykjavķkur, heišursgestir fundar Kidda P. įttu heldur betur eftir aš koma viš sögu į sķšari stigum. Žeir fara bįšir meš hlutverk ķ Geirfinnsmįlinu – sem er ekkert annaš en einn angi Klśbbmįlsins – sem hófst meš fundinum ķ tollgęsluhśsinu.

Ķ kjölfar žess aš Sęvar M. Ciesielski fékk loksins skriffęri og blaš ķ sķnar hendur eftir margra mįnaša gęsluvaršhaldsvist ķ ólögmętum vistarverum Sķšumślafangelsis, fór Sęvar aš skrifa kęru į mešferšinni sem hann hlaut. Ķ framhaldi af skrifum gęsluvaršhaldsfangans Sęvars, fór fram rannsókn sem hefur veriš nefnd „haršręšisrannsóknin” ķ Gušmundar- og Geirfinnsmįlunum. Žaš var svo enginn annar en Žórir nokkur Oddsson sem var aš sjįlfsögšu settur yfir žį meintu rannsókn į illri mešferš įriš 1979. Ķ vištali Helgarpóstsins žann 9. nóvember įriš 1979 er Žórir Oddsson spuršur hispurslaust vegna haršręšisrannsóknarinnar – um žaš sem blasti viš: „Getur žaš talist ešlilegt, aš žś sem nįnasti ašstošarmašur rannsóknarlögreglustjóra [embętti sem Hallvaršur nokkur Einvaršsson gengdi] og yfirmašur żmissa žeirra rannsóknarlögreglumanna sem stóšu aš rannsókn Geirfinnsmįlsins, standir nś aš rannsókn žar sem skera į śr um žaš hvort haršręši hafi veriš beitt gagnvart sakborningum er unniš var aš žvķ mįli?” Žórir taldi svo vera: „Ég tel aš žaš sé ekki neitt athugavert viš žaš." Varšandi andrśmsloftiš ķ sama vištali – eftir aš Žórir „yfirheyrir samstarfsmann [sinn] varšandi alvarlega įkęru og hittir hann sķšan ķ kaffistofunni stuttu sķšar [žar sem spjallaš er] um daginn og veginn” segir Žórir žaš alls ekki vera neitt žrśgandi eša furšulegt, hann beinlķnis višurkennir aš: „Ég hef ekki oršiš var viš žaš, aš andrśmsloftiš hér hafi breyst [!] į mešan į rannsókninni stóš." Sś stašhęfing segir allt sem segja žarf um hversu alvörugefin sś „rannsókn” var.

Varšandi hlutverk Hallvaršs Einvaršssonar mį benda į bréf bandarķska sendirįšsins hér į landi til utanrķkisrįšuneytis Bandarķkjanna, dagsett žann 15. jślķ įriš 1976, eftir aš starfsmašur sendirįšsins heimsótti Sęvar M. Ciesielski ķ Sķšumślafanglesi – en Sęvar hafši ekki tekiš įkvöršun um hvort hann hygšist taka upp bandarķskan rķkisborgararétt. Ķ bréfinu viršist Hallvaršur hafa leikiš hlutverk rannsóknardómara žegar hann hótar Sęvari aš hans bķši aftaka ķ Bandarķkjunum: 

„ASSERTING THAT ORN HOSKULDSSON AND HALLVARDUR EINVARDSSON, TWO JUDGES ASSOCIATED WITH THE CASE, HAD THREATENED HIM. CIESIELSKI REPORTED THE SUBSTANCE OF THE ALLEGED THREATS AS BEING THAT HE WOULD LOSE HIS ICELANDIC CITIZENSHIP AND BE DEPORTED IF HE CHOSE US CITIZENSHIP. ADDITIONALLY, HE STATED THAT THE JUDGES TOLD HIM HE WOULD BE EXECUTED IN THE US FOR HIS ALLEGED CRIMES IN ICELAND." 

Hvaš varšar hina svoköllušu „meintu” illu mešferš į Sęvari og öšrum frelsissviptum ungmennum ķ Sķšumśla mį benda į skżrslu starfshóps Innanrķksrįšuneytisins (2013), skipušum af Ögmundi Jónassoni til stašfestingar į aš žetta voru ekkert annaš en langvarandi og ofsafengnar pyntingar. Žį mį benda į gagnrżni Evrópunefndar um varnir gegn pyndingum og ómannlegri eša vanviršandi mešferš eša refsingu ķ kjölfar heimsóknar til landsins įriš 1993 – nefndin taldi vistarveruna eina og sér ķ Sķšumślafangelsinu falla undir alžjóšlega skilgreiningu į hugtakinu pynting, sbr. 3. gr. mannréttindasįttmįla Evrópu. Sęvar fer fram į endurupptöku įriš 1994 og žį žarf aš setja annan rķkissaksóknara til aš gegna störfum ķ mįlinu žar sem žįverandi rķkissaksóknari var enginn annar en Hallvaršur Einvaršsson. Endurupptökubeišni Sęvars M. Ciesielski įtti eftir aš vekja mikla athygli. Hęstiréttur skipaši Ragnar Ašalsteinsson, hrl. sem talsmann Sęvars. Fyrrum ritstjóri Vķsis ķ tķš valdarįnstilraunar herstöšvar stušningsmanna gegn Ólafi Jóhannessyni, Žorsteinn Pįlsson, žįverandi dómsmįlarįšherra, lokaši fangelsinu ķ Sķšumśla įriš 1996 og ķ framhaldinu var žaš selt til nišurrifs. Sķšumślafangelsiš var svo jafnaš viš jöršu ķ byrjun febrśar įriš 1997, um žaš leyti sem Ragnar og Sęvar skila greinargerš til Hęstaréttar, žann 21. žess mįnašar.

Hverra manna var Kristjįn Pétursson?

Sveitastrįkurinn śr kotinu ķ Skagafirši gengdi mörgum trśnašarstörfum fyrir Alžżšuflokkinn į Sušurnesjum en žar meš er žó ekki öll sagan sögš. Um žaš leiti sem fundurinn frękni um Klśbbinn įtti sér staš ók Kiddi um į eldraušum Mustang Mach 1. Hvort hann geymdi ennžį 22. kalķbera skammbyssuna sem hann hafši til umrįša skal ósagt lįtiš. Ašspuršur ķ vištali fyrrnefnds blašs Helgarpóstsins žann 9. nóvember įriš 1979, um hvernig Kidda lķkaši lķking hans viš James Bond, gat Kiddi ekki neitaš žvķ aš hafa fundist hśn „heillandi.” Hvellhetturnar śr 8 gata tryllitękinu hęgšu į sér og ķ gegnum reykinn mįtti sjį nśmeraplötuna „J100“ į bķlnum.

Einkabķlar bandarķsku hermannana į vellinum fengu bókstafina JO. Einkabķlar ķslenskra starfsmanna herstöšvarinnar bandarķsku, meš lögheimiliš śt į velli, höfšu hins vegar nśmeraplötu sem byrjaši į J. Lögsagnarumdęmi Kidda var bandarķskt öryggissvęši undir herlögum og žar hafši žaš veriš til margra įra. Žaš var nefnilega svo aš eftir Essó-hneyksliš, eša Olķufélagsmįliš svokallaša, ķ kringum įriš 1960, įtti Kiddi ekki afturkvęmt til löggęslustarfa. Eins og Kiddi rekur ķ bók sinni Margir vildu hann feigan (1990): „Lķklegt mį telja aš afskipti mķn af Olķufélaginu hf. hafi rįšiš mestu um žį įkvöršun rįšuneytisins og lögreglustjóra aš bola mér śr starfi enda höfšu afleišingar mįlarekstursins margžętt įhrif sem ekki verša rakin hér.”

Kristjįn Pétursson byrjaši feril sinn sem lögreglumašur ķ Keflavķk um tvķtugt, įriš 1950. Bandarķskir herlögreglumenn fóru einir meš vopn į öryggissvęšinu og hafši Kristjįn vakiš mįls į hvort ekki bęri aš vopnvęša ķslensku lögregluna į vellinum. Ķ fyrrnefndri bók stęrir hann sig ķ sķfellu af nįnum tengslum viš bandarķska hermenn og rannsóknarlögreglumenn. Bók Kidda veršur žó aš taka meš grķšarlegum fyrirvara. Fyrir utan žį stašreynd aš sjįlfsęvisögur eru ęvinlega skilgreindar sem varnarrit höfunda ķ sagnfręšilegum skilningi nęr bók žessi algjörlega nżjum hęšum ķ ótrśveršugleika. Žar er aš finna samansafn af óraunverulegum senum sem eru žekktar fyrst og fremst śr bandarķskum kvikmyndum sem eru vandręšalega klisjukenndar. Žį gerir žaš lesandanum gķfurlega erfitt fyrir hvaš bók žessi er stśtfull af kvenfyrirlitningu, kynžįttanķši og fordómum ķ garš samkynhneigšra sem eru gerš skil meš hinum lįgkśrulegasta hętti vķšsvegar ķ köflum sem allir eiga žó aš sżna fram į tiltekna mannkosti höfundar. Mį žar helst nefna sanngirni, fórnfżsi og óttaleysi hetjunar sem lętur ekkert stoppa sig viš aš gera hiš „rétta” (sem oft į tķšum viršist raunar vera vafasamt ef ekki beinlķnist ólöglegt og sišferšislega rangt). Kiddi žarf sķfellt aš bišja fallegu konurnar – sem hoppa ķ kjöltu hans eša leggja höfuš sitt į bringu hans og vilja draga hann meš sér ķ svefnherbergiš – aš bķša. Söguhetjan žarf aš fį sér einn sopa af įfengi og svo halda įfram aš bjarga heiminum – į mešan liggur vondi kallinn mešvitundarlaus eftir enn ein įtökin į stofugólfi hinnar fögru konu sem er meš stjörnurnar ķ augunum.

Ķ žessari bók vekur žaš engu aš sķšur athygli – eftir aš Kiddi P. lżsir aškomu sinni aš Essó-hneykslinu svokallaša – aš hann lżsir ķ raun stöšu sinni meš skilgreiningunni į persona non grata: „[Ž]ess ķ staš var žvķ lżst óformlega aš žeir teldu sig ekki lengur geta boriš įbyrgš į störfum mķnum og ég vęri ķ raun embęttinu óviškomandi[!]”. Žį ber starfsvettvangur og lögsagnarumdęmi hans Kidda – bandarķskt öryggissvęši – eftir aškomu hans aš mįlinu meš sér aš hér megi vera sannleikskorn aš finna. 

Įriš 1956, tveimur įrum įšur en Kiddi P. skilar skżrslu til sakadóms um Essó-hneyksliš, var ókyrrš ķ lofti žar sem Framsóknarflokkurinn sleit stjórnarsamstarfi viš Sjįlfstęšisflokkinn į grundvelli herstöšvarmįla og myndaši žess ķ staš vinstri stjórn sem hafši brottför hersins ķ rķkisstjórnarsįttmįla sķnum. Frį sjónarhorni Bandarķkjamanna, var Framsókn į atkvęšaveišum meš žvķ aš žykjast vera hernašarandstęšingar. Žį mį einnig benda į aš įform voru uppi aš hefja žorskastrķšiš viš Breta žar sem Bandarķkjamönnum įtti beinlķnis eftir aš vera hótaš aš myndu žurfa aš verja landiš į grundvelli varnarsamningsins. Menn höfšu lķtinn hśmor fyrir žessu vestanhafs. Įriš 1957 sękir Kiddi P. fjögurra vikna nįmskeiš ķ herstöšinni Fort Gordon ķ Georgķufylki ķ Bandarķkjunum. Žaš er allra athygli vert aš Kiddi P. nefnir žetta atriši hvergi ķ bók sinni. Svo viršist vera aš žaš sé śr takti viš stķl bókarinnar sem hefur žaš aš markmiši aš sżna Kidda P. stóran og sterkan ķ augum lesandans viš hvert tękifęri sem gefst. 

Įri sķšar skilar Kiddi P. fyrrnefndri skżrslu til sakadóms sem markar upphaf Essó-hneykslisins sem endar meš fangelsisdómi yfir framkvęmdastjóra og įtti eftir aš orsaka mikiš fylgistap Framsóknar. Um hvaš snérist žetta Essó-hneyksli eša Olķufélagsmįl?

Olķumįliš fjallaši m.a. um brot gegn lögum um gjaldeyrismįl, tollheimtu og bókhald hjį Olķufélaginu hf. og dótturfélagi žess hinu Ķslenzka steinolķuhlutafélagi (Essó). Félögin starfręktu innflutning og sölu į olķuvörum. Dómsrannsókn hófst 16. desember 1958 og įtti heldur betur eftir aš vinda upp į sig. Umboš Gunnars Helgasonar, rannsóknardómara var sķfellt vķkkaš og annar rannsóknardómari skipašur aš auki, Gušmundur Ingvi Siguršsson sem žį var fulltrśi sakadómarans ķ Reykjavķk og įtti raunar seinna eftir aš vera skipašur verjandi Erlu Bolladóttur ķ Gušmundar- og Geirfinnsmįlum. Var rannsóknardómurunum fališ aš rannsaka starfsemi félaganna, Olķfufélagsins hf. og Essó. Žį var löggiltur endurskošandi rannsóknardómurum til halds og trausts. 

Eins og greint er frį ķ įkęru og dómurinn fjallar um žį var varnarlišiš mešal višskiptavina Essó en sala į olķu til žeirra var réttilega undanžegin tollum (enda ekki skilgreint innan eiginlegrar lögsögu Ķslands). Tiltekinn angi svindlsins śtskżrir heildarmyndina įgętlega: Olķu sem ętluš var varnarlišinu (undanžeginn tollum) og öšrum višskiptavinum innanlands (tollskyld) var blandaš saman ķ sömu tankana ķ tilteknu hverfi. Svo var dęlt žašan af žeim tönkum įfram bęši til varnarlišsins og til annarra – hversu mikiš fór hvert og hversu mikiš var reiknaš til tollyfirvalda? Žaš kom ķ ljós aš rangar upplżsingar höfšu veriš gefnar upp til yfirvalda og ķ bókhaldi. Śtkoman var sś aš Essó gręddi ólöglega į kostnaš rķkisins. Framkvęmdastjóri fékk fangelsisdóm stašfestan meš Hrd. 1963 bls. 674 og stjórn félagsins bar aš greiša fjįrsekt. Mįliš var hiš vandręšalegasta fyrir Framsóknarflokkinn strax viš upphaf rannsóknar į svindlinu. Hart var vegiš aš flokknum fyrir mįliš sem sįst į fylgistapi ķ kosningunum įriš 1959. Gįrungar sögšu aš fariš hefši fé betra; mjólkurkś Framsóknarklķkunnar hefši falliš į gręšginni. Žį var žess getiš ķ fjölmišlum aš eina mįlsvörn Tķmans, mįlgagns Framsóknarflokksins, hafi veriš aš benda į žį stašreynd aš Sjįlfstęšisflokknum hefši mįtt vera fullkunnugt um svindliš. Į mešan mįliš gerjašist ķ fjölmišlum var gengiš til kosninga, fyrst ķ jśnķ įriš 1959 og svo október sama įr žar sem fjölgaš var um įtta žingmenn, śr 52 ķ 60 (eftir aš žingiš hafši samžykkt kjördęmabreytingu, kosiš śt frį landshlutum en ekki sżslum). Žrįtt fyrir fjölgun žingmanna tapaši Framsókn tveimur mönnum, nįši 17 mönnum į žing. Ķ kjölfariš myndušu Alžżšuflokkurinn og Sjįlfstęšisflokkurinn langlķft rķkisstjórnarsamstarf sem gętti heldur betur bandarķskra hagsmuna į Ķslandi og ekkert veriš aš grķnast meš aš vilja „herinn burt.”

Eins og greint er frį ķ dómi sakadóms sem fyrrnefndur Hęstaréttadómur vķsar ķ, žį var dómsrannsókn žessi – sem olli heldur betur straumhvörfum ķ ķslenskum stjórnmįlum og stašfesti öryggi herstöšvarinnar um langt skeiš – reist į grundvelli skżrslu sem Kiddi P. og Gušjón Valdimarsson lögšu fram žann 26. nóvember įriš 1958. Skżrslan žeirra śtskżrir aš samkvęmt „įreišanlegum upplżsingum" hafi olķa śr tönkum ķ Nichol-hverfinu svokallaša veriš lįtin renna nišur olķuleišslu nešanjaršar į tank Olķusamlagsins ķ Keflavķk. Hver gat haft žessar uplżsingar undir höndum? 

Žį segir ennfrekar ķ skżrslunni aš „okkur skilst" aš dęlt hafi veriš inn į tanka žar sem blandaš er saman innfluttum birgšum er fara įttu til varnarlišsins viš ašrar birgšir sem fara įttu til notkunar į innanlandsmarkaši. Žetta hafi svo foringi varnarlišsins ķ olķumįlum (P.O.L.) majór C. McLaughlin „stašfest” ķ ašalstöšum O.S.I. (Office of Special Investigation USAF), rannsóknarlögreglu varnarlišsins į Keflavķkurflugvelli. Ķ skżrslunni er fyrrnefndur foringi olķumįla varnarlišsins margnefndur sem eiginlegur heimildarmašur auk žess sem žaš kemur fyrir aš atriši séu fengin skv. „öruggum heimildum.” Eins og varšandi fyrrnefnda atrišiš sem skżrslan segir aš sé fengin skv. „įreišanlegum upplżsingum" geta žęr upplżsingar ašeins komiš frį starfsmönnum fyrirtękisins sem vissu af svindlinu eša bandarķska hernum.

Ķ vafasömu sjįlfsęvisögu sinni, hafnar Kiddi P. aš hafa oršiš bandarķskum yfirmanni rannsóknarlögreglunnar, John, aš liši meš aš finna „rotturnar” ķ kerfinu. Kiddi sagšist ekki getaš hjįlpaš: „Ég hafnaši öllu samstarfi ķ žį veru enda višbśiš aš mašur kynni aš žvęlast inn ķ hvers konar leynižjónustustörf sem samręmdust illa mķnum framtķšarįformum.”

Ķ öllum praktķskum skilningi hins vegar er ekki hęgt aš horfa fram hjį žvķ aš Kiddi P. var ķ žvķ hlutverki, ķ Olķufélagsmįlinu, aš bera upplżsingar į milli, frį bandarķska hernum og til sakadóms, sem orsakar rannsókn sem olli miklu fylgistapi Framsóknar (stuttu eftir aš Framsókn setur herstöšvarmįl ķ uppnįm og skömmu eftir aš Kiddi P. sótti fjögurra vikna nįmskeiš ķ bandarķskri herstöš). Ķ framhaldinu veršur til frjór jaršvegur fyrir langlķfa stjórn Alžżšuflokks og Sjįlfstęšisflokks, Višreisnarstjórnina, sem gętti hagsmuna herveldisins bandarķska hér į landi. 

Eftir skżrslu sķna ķ Essó-hneykslinu og į mešan mįliš var til rannsóknar, śtskżrir Kiddi P. ķ fyrrnefndri bók sinni aš hann hafi ekki lengur gegnt lögreglustörfum žrįtt fyrir aš halda laununum sķnum: „Žetta įstand stóš ķ hartnęr eitt įr en žį bauš utanrķkisrįšherra mér aš gerast rįšningastjóri Varnarmįladeildar į Keflavķkurflugvelli. Starfiš fólst ķ žvķ aš rįša starfsmenn til varnarlišsins...”

Eftir sjö įr ķ žeirri stöšu, frį 1960-1967, tekur Kiddi viš starfi deildarstjóra tollgęslunnar og śtlendingaeftirlitsins. Einnig stašsett į herstöšinni śt į velli. Žaš er ķ fullu samręmi viš žį lżsingu Kidda į stöšu sinni, aš hann hafi haft einskonar persona non grata stöšu hér į landi eftir mįliš. Žess vegna hafi Kiddi einungis starfaš į öryggissvęši og eiginlegri lögsögu Bandarķkjanna eftir žetta. 

Og varšandi bķlinn hans Kidda P. – hinn eldrauša Mustang Mach 1 – žį keyrši Kiddi hann ekki lengi. Sagan segir aš nafni hans nokkur, eftir aš hafa unniš į sęnsku skemmtiferšaskipi ķ Karabķska hafinu ķ nokkur įr, hafi komiš til landsins og keypt gripinn. Hafandi veriš erlendis įttaši nafninn sig ekki į oršspori Kidda. Nafninn gerir žį žau reginmistök aš leggja bķlnum į almannafęri og žaš viš Klśbbinn sjįlfan. Žį hafi aldeilis ekki veriš mikiš eftir af bķlnum žegar nafninn kom sķšar aš vitja hans – allar rśšur mölbrotnar. Hvort žaš sé sönn saga skal ósagt lįtiš og ekki hęgt aš selja dżrar en heildarveršmęti bķlsins, eftir aš nafn Kristjįns Péturssonar festist viš hann.

Af hverju Klśbburinn?

Žegar allt er meš felldu, žį er įkęra gefin śt sem er grundvölluš į rannsókn. Ķ tilfelli Klśbbmįlsins var hins vegar rannsókn į Klśbbnum grundvölluš į įkęru – hvaš var ķ gangi? Eftir aš tólf įra višreisnarstjórninni lauk, frį 1959-1971, tók viš vinstri stjórn sem ógnaši herstöšvar hagsmunum enn į nż. Ķ rķksstjórnarsįttmįla vinstri stjórnar undir forystu Ólafs Jóhannessonar var gerš atlaga aš ašalvķgi ķslensk-bandarķskra varnar- og višskiptahagsmuna: Varnarlišiš skyldi fara burt ķ įföngum. Stjórnarlišar lögšu raunar mismunandi skilning ķ merkingu žeirrar klausu. Ólafur įtti svo eftir aš nota legu landsins fyrir herstöšina sem žrżsting į Bandarķkin, til aš beita Breta žrżstingi til aš gefa eftir ķ landhelgismįlum aš öšru sinni. Ekki um margt ólķkt žvķ sem uppi var į teningunum ķ fyrra žorskastrķšinu.

Įri eftir myndun vinstristjórnarinnar, įriš 1972, lętur Kiddi P. til skarar skrķša enn og aftur og nś er žaš Klśbbmįliš. Ólķkt olķumįlinu - sem grundvallašist į sannanlegri ólögmętri hįttsemi - žį var Klśbbmįliš uppspuni frį rótum. Žaš stigmagnašist og vatt heldur betur upp į sig, hvarf Geirfinns Einarssonar var flękt ķ mįliš og Ólafur Jóhannesson var sakašur um aš hafa hindraš rannsókn mannhvarfsmįlsins sömuleišis. Fjórum įrum eftir fund Kidda ķ tollgęsluhśsinu bjuggust allir viš afsögn Ólafs Jóhannessonar - eftir aš Klśbbmenn voru žį komnir ķ gęsluvaršhald vegna meintra tengsla viš Geirfinnsmįliš. Vilmundur Gyflason og Sighvatur Björgvinsson, Alžżšuflokksmenn, réšust til atlögu meš vitund og vilja Sjįlfstęšisflokksins, en allt kom fyrir ekki, eins og sķšar veršur rakiš. 

Klśbburinn varš ekki fyrir valinu vegna sannanlegrar refsiveršar hįttsemi. Klśbburinn var valinn vegna tengingar viš Framsóknarflokkinn – sem lį fyrir frį upphafi en var ekki afhjśpuš fyrr en ķ mišri įrįs į Ólaf Jóhannesson ķ febrśar įriš 1976. Hver var tengingin viš Framsókn? Hśsfélag Framsóknarflokksins leigši Sigurbirni Eirķkssyni, eiganda Klśbbsins, hśsnęši fyrir skemmtistašinn Glaumbę, žar sem Listasafn Ķslands stendur ķ dag. Glaumbęr brann hins vegar svo hśsfélagiš festi kaup į nżju hśsnęši į žremur hęšum auk kjallara į horni Kringlumżrarbrautar og Borgartśns. Stašsetningin er ekki fjarri lagi žar sem hótel Cabin stendur og heitir ķ dag. Gatan sem žar lį nefndist Lękjarteigur – hefur lķklega dregiš nafn sitt af Fślutjarnarlęk sem įšur fyrr rann til sjįvar į žessu svęši. Skemmtistašurinn sem įtti eftir aš fį nafngiftina Klśbburinn sķšar hafši heimilsfang sitt viš Lękjarteig 2. Sigurbjörn Eirķksson eigandi Klśbbsins žurfti aš gera upp nżjan staš, kaupa birgšir og annaš og samdi viš hśsfélag Framsóknar um aš hśsfélagiš myndi gefa sér tveggja og hįlfrar milljón króna lįn sem rekstur skemmtistašarins skyldi greiša upp į žremur įrum. Žar meš myndi Sigurbjörn fella nišur kröfu sķna į hśsfélagiš ķ kjölfar brunans. Hśsfélag Framsóknar samžykkti og žar meš lį til grundvallar tengingin sem var notuš til aš klekkja į ósamvinnužżšum mönnum ķ vestręnum varnarmįlum – hvorki meira né minna. 

Vituš žér enn – eša hvaš?

 


Ķslendingasaga Gušmundar og Geirfinnsmįla II

II. Misnotkun į mannshvarfi meš gervirannsókn

Hafžór Sęvarsson skrifar 10.8.2018 09:00

Žeir sem önnušust svokallaša frumrannsókn į hvarfi Geirfinns Einarssonar voru žeir Haukur Gušmundsson lögreglumašur, Valtżr Siguršsson fulltrśi lögreglustjóra (löglęršur og skrifaši śrskurši sem dómari) og Kristjįn Pétursson (kallašur Kiddi P.), deildarstjóri tollgęslunnar og śtlendingaeftirlitsins. Björn Bjarnason, žįverandi dómsmįlarįšherra, skipaši Valtż Siguršsson rķkissaksóknara įriš 2007. Kiddi P. var ekki einu sinni lögreglumašur en var vanur aš skipta sér af hinum og žessum rannsóknum sem įttu aš tengjast meintu undirheimabraski skemmtistašarins Klśbbsins meš einum eša öšrum hętti – eins og meintu spķrasmygli. Njöršur Snęhólm, rannsóknarlögreglumašur, bęttist formlega viš rannsóknarteymiš žegar leirhöfušiš var vķgt, um viku eftir hvarf Geirfinns. Haukur viršist vera ķ hlutverki undirmanns gagnvart Kidda P. eins og kemur m.a. ķ ljós ķ Batta rauša- eša Gušbjartsmįlinu svokallaša. Ķ žvķ mįli er Haukur Gušmundsson dęmdur til refsingar (Hęstaréttardómur 1981:430) fyrir aš hafa m.a. komiš fölsušum sönnunargögnum į Gušbjart Pįlsson, leigubķlstjóra. Haukur segist hafa veriš einn aš verki. Kiddi P. segir hins vegar ķ bók sinni Margir vildu hann feigan (1990), sig hafa veriš manninn į bak viš mįliš og „rannsóknina”. Žeir Valtżr og Kiddi P. žekktust og höfšu m.a. unniš nįiš saman viš fķkniefnadómstólinn sumariš 1973 žegar Įsgeir Frišjónsson dómari var fjarverandi, Valtżr sem dómarafulltrśi og Kiddi P. sem vottur. Žaš sumar, žann 28. jślķ įriš 1973, skrifušu žeir Valtżr Siguršsson og Kristjįn Pétursson sameiginlega undir stórfuršulega upplżsingaskżrslu um įtjįn įra unglinga, žau Erlu Bolladóttur og Sęvar M. Ciesielski. Rśmum tveimur įrum eftir undirskrift žeirra félaga įttu unglingarnir eftir aš vera handteknir og ķ framhaldinu flęktir ķ mannshvarfsmįl Geirfinns Einarssonar sem Kiddi P. og Valtżr įttu eftir aš „rannsaka” ķ millitķšinni. Erla og Sęvar įttu svo ķ framhaldi af handtöku sinni – ķ desember 1975 – aš hafa flękt Klśbbmenn ķ Geirfinnsmįliš meš röngum sakargiftum ķ janśar 1976; krakkarnir įttu aš hafa meš įsetningi orsakaš gęsluvaršhaldsvist Klśbbmanna. Žaš liggur hins vegar ljóst fyrir aš rekja mį įsetninginn – aš blanda Klśbbmönnum ķ mįliš – til fyrri tķma og til allt annarra en žeirra tvķtugra ungmenna, nżbakašra foreldra.

Ef hin meinta rannsókn, frumrannsóknin į hvarfi Geirfinns Einarssonar, hefši veriš alvöru rannsókn en ekki gervirannsókn sem hafši annaš markmiš en aš rannsaka afdrif Geirfinns, hefši żmislegt litiš öšruvķsi viš. Fyrir žaš fyrsta hefši ekki veriš fariš af staš af eins mikilli įkvešni og žeim mikla žunga eins og gert var strax eftir hvarfiš. Venjan var sś aš rannsaka ekki eitt né neitt ķ sambęrilegum mįlum, hvaš žį aš leggja mikinn žunga ķ leit aš horfnum manni. Um tveir tugir manna hurfu į įttunda įratuginum hér į landi en ašeins tvö žeirra hvarfa voru rannsökuš sem sakamįl: Einmitt hvörf žeirra Gušmundar og Geirfinns. Ašeins Geirfinnsmįliš var rannsakaš strax ķ upphafi sem sakamįl. Gušmundarmįliš var ekki rannsakaš sem sakamįl fyrr en eftir tęp tvö įr, upp śr žurru, žvķ eins og stendur ķ skżrslu Erlu Bolladóttur sem er dagsett 20. desember įriš 1975: „[R]annsóknarlögreglunni hefur borist til eyrna” aš Sęvar M. Ciesielski hafi veriš višrišinn hvarf Gušmundar Einarssonar! Žaš er andstętt öllum reglum aš grundvalla sakamįlarannsókn į oršrómi įn gruns sem er rökstuddur. Hvaš žį į oršrómi sem enginn kvittar einu sinni upp į. Ķ skżrslutöku vegna beišni um endurupptöku mįlanna ķ Dómhśsinu viš Lękjartorg, žann 28. janśar įriš 2016, voru meintir rannsakendur ķ Sķšumśla žrįspuršir um hvašan heimild žeirra vęri kominn; hvašan žeim „[barst] til eyrna” aš Sęvar vęri višrišinn Gušmundarmįliš. Žvķ gįtu žeir ekki svaraš svo ómögulegt er aš rekja oršin lengra en til žeirra sjįlfra. Gušmundarmįliš veršur rakiš sķšar.

Strax eftir hvarf Geirfinns žann 19. nóvember įriš 1974, var fariš af staš meš mikla leiksżningu og mį žar nefna Leirfinn sem ber žess vitni. Rannsakendur fundu žaš greinilega į sér aš eitthvaš rosalegt, dularfullt og glępsamlegt vęri į feršinni. Į mešan fannst vini Geirfinns sem sį hann sķšast, Žórši Ingimundarsyni, ekkert skuggalegt hafa žurft aš koma til. Žóršur lżsti žvķ sķšar aš rannsóknarašilarnir sem tóku af honum skżrslu, hafi sett sinn snśning į skżrsluna. Žeir hafi ekki tekiš mark į žvķ aš Žóršur upplifši samskipti sķn viš Geirfinn į mjög ešlilegan og sakleysislegan hįtt žetta kvöld. Žannig žegar Geirfinnur sagšist ętla hitta einhverja ķ Hafnarbśšinni, žį hafi žaš veriš sagt eins og afsökun fyrir žvķ aš Geirfinnur kęmist ekki meš Žórši ķ bķó. Žóršur upplifši žaš sem fyrirslįtt – eins og Geirfinnur nennti kannski ekki ķ bķó žetta kvöld – frekar en aš ķ Hafnarbśšinni bišu Geirfinns ķ alvöru einhverjir óžekktir menn. Rannsóknarašilar hafi hins vegar ekki tekiš mark į žvķ ķ skżrslugeršinni viš Žórš og ķ stašinn gert mikinn mat śr dulśš vegna hinna óžekktu manna sem gętu auk žess hafa reynst Geirfinni hęttulegir. Žaš var įkvöršun rannsóknarašila aš klęša mįliš ķ žann bśning, žó žeir hafi lįtiš eins og žaš kęmi žannig frį Žórši. Žóršur bjóst frekar viš aš Geirfinnur myndi lįta sjį sig frekar en eitthvaš hefši komiš fyrir. Žessi afstöšumunur Žóršar annars vegar og svo meintra rannsakenda hins vegar kemur skżrlega ķ ljós į bakhliš Vķsis žann 23. nóvember 1974, fjórum dögum eftir hvarfiš. Žar mį lesa mįlflutning Žóršar annars vegar og rannsakenda hins vegar. Valtżr Siguršsson bendir į Hauk, aš Haukur hafi komiš til sķn strax daginn eftir hvarfiš, žann 20. nóvember og lżst sérkennilegum kringumstęšum hvarfsins. Ķ framhaldinu hafi veriš tekin įkvöršun um aš taka mįliš „föstum tökum.” Hvaš var žaš sem meintir rannsakendur vissu sem Žóršur vissi ekki, strax daginn eftir hvarfiš – hvorki meira né minna?

Į forsķšu Vķsis frį fyrrnefndum degi er mynd af Geirfinni. Sś ljósmynd var frį įrinu 1968 og var žvķ sex įra gömul. Samtķmamynd af Geirfinni, frį įrinu 1973, lį fyrir en įkvešiš var aš nota frekar eldri myndina. Haukur Gušmundsson hefur śtskżrt žaš į žann hįtt aš hįr Geirfinns žegar hann hvarf hafi veriš lķkara žvķ sem žaš var į sex įra gömlu myndinni en samtķmamyndinni. Žį hafi žaš veriš sameiginleg įkvöršun hans og Valtżs Siguršssonar aš birta eldri ljósmyndina ķ fjölmišlum. Žetta sagši Haukur hafa veriš byggt į upplżsingum frį ekkju Geirfinns. Fyrir liggur ķ gögnum mįlsins aš ekkju Geirfinns hafi fundist nżrri myndin lķkari Geirfinni eins og hann leit śt žegar hann hvarf. Eftir aš hśn sį aš eldri myndin hafši aftur į móti veriš birt ķ fjölmišlum gerši hśn rįš fyrir aš Haukur hafi tališ eldri myndina betri og žess vegna hafi hśn ekki gert sérstaka athugasemd viš myndavališ.

Ef um eiginlega rannsókn hefši veriš um aš ręša, hefši eflaust žótt eftirtektarvert aš kunningi einn sagši frį samtali sķnu viš Geirfinn varšandi ósk um eimingu į spķra og dagsetti sķmtališ daginn fyrir hvarfiš, žann 18. nóvember. Žetta er lķka įhugavert mišaš viš meintan įhuga žeirra Hauks Gušmundssonar og Kristjįns Péturssonar į spķrasmygli. Ekkjan dagsetur žaš sķmtal hins vegar viku til hįlfum mįnuši į undan hvarfinu – misręmiš er aš sjįlfsögšu aldrei kannaš neitt frekar. Sömu sögu er aš segja varšandi frišil ekkjunar. Fjarvistarsönnun frišilsins var aldrei athuguš hvaš žį stašfest. Svo viršist sem frišillinn hafi einfaldlega veriš tekinn į oršinu, aš hafa veriš heima hjį mömmu og pabba žann 19. nóvember. Ekkjan og frišillinn nefna bęši aš hafa heimsótt sameiginlega vinkonu, kvöldiš og nóttina fyrir hvarfiš. Sameiginlega vinkonan er hins vegar ekki yfirheyrš fyrr en tępu einu og hįlfu įri eftir hvarfiš af Eggerti N. Bjarnasyni, rannsóknarlögreglumanni ķ Sķšumśla.

Žaš veršur śtskżrt sķšar aš ekkert af žessu fólki sem hér var nefnt til sögunnar getur įtt sök ķ mįli. Žaš sem er athyglisvert hins vegar er aš meintir rannsakendur sem vildu taka mįliš „föstum tökum” – höfšu ekki įhuga į aš rannsaka augljósustu žręšina. Nęstum eins og žeir hafi ķ raun haft žį vitneskju aš ekkert vęri žar aš finna. Eins og žeir vęru vķsvitandi aš skilja eftir vafasama žręši sem mętti gera tortryggilega eftir atvikum. Ķ staš žess aš rannsaka grundvallaratriši eins og t.a.m. hvernig Geirfinnur hafi komist śr vinnu daginn sem hann hvarf (en engin tķmalķna daginn sem hann hvarf liggur fyrir) žį er leiksżningin žess ķ staš flutt śt į land. Fariš er į ęskuslóšir Geirfinns og fjöldinn allur af vitnum yfirheyrš. Fólk sem hafši ekki séš hann ķ tuttugu įr spurt spjörunum śr, t.a.m. hvaša skapgeršareinkennum žau muni eftir hjį ungum Geirfinni.

Fyrst „rannsókn” hvarfs Geirfinns Einarssonar ķ Keflavķk var ekki rannsókn į hvarfi Geirfinns, hvaš var žį ķ gangi? Žvķ ekki vantaši metnašinn! Metnašurinn viršist hafa falist ķ aš tengja skemmtistašinn Klśbbinn į einhvern hįtt viš mįliš. Ķ gögnum frumrannsóknarinnar, ķ skżrslu eftir skżrslu, eru vitni spurš um Klśbbinn. Eins og t.d. um einhverja ótiltekna „atburši” ķ honum: „Mętti er nś spuršur um atburši [...] ķ Klśbbnum“ žar sem mętti er Žóršur Ingimundarson, vinur Geirfinns sem sį hann sķšast: „Engir sérstakir atburšir uršu žarna mér vitanlega” er haft eftir Žórši ķ skżrslunni. Hvers vegna er veriš aš spyrja um „atburši” ķ Klśbbnum? Enginn hafši aš fyrra bragši minnst į žennan skemmtistaš. Žrįtt fyrir aš Geirfinnur hafi sótt vinsęlasta skemmtistaš landsins, Klśbbinn, einhverju fyrir hvarfiš žį gefur žaš eitt og sér ekkert tilefni til aš ętla eigendum žess stašar eitthvaš saknęmt. Ekki lį eigandi Hafnarbśšarinnar undir grun. Įsetningur spyrjanda um aš bendla Klśbbinn viš mįliš liggur hins vegar skrįsettur.

Sem dęmi um žetta baš Haukur Gušmundsson, žann 10. febrśar įriš 1975, lögregluna į Rangįrvöllum um aš fara til Stóra-Hofs į jörš Sigurbjörns Eirķkssonar, eiganda Klśbbsins. Haukur vildi aš athugaš yrši hvort žar vęri Mercedes Benz sendiferšabifreiš aš finna į jöršinni sem ętti samkvęmt „oršrómi” mögulega aš vera žar aš finna. Daginn eftir hafi fyrrum bóndi jaršarinnar veriš spuršur af lögreglužjóni um sendiferšabifreišina. Fyrrum bóndinn svarar žvķ žannig aš engin sendiferšabifreiš hafi žangaš komiš allan veturinn. Hann viti žó til žess aš vörubifreiš kęmi endrum og sinnum vegna hrossabśskapar Sigurbjörns og vęri vörubifreišin ķ eigu Sigurbjörns. Hvaša tilgangi įtti žaš aš žjóna fyrir svokallaša rannsókn į hvarfi Geirfinns Einarssonar aš skoša jörš eiganda Klśbbsins, Sigurbjörns Eirķkssonar, yfirheyra gamlan bónda sem var „gómašur” į jöršinni og grennslast fyrir um Mercedes Benz sendiferšabifreiš ķ leišinni? Ekkert hafši komiš fram ķ meintri rannsókn sem gat gefiš įstęšu til žess, fyrir utan meintan „oršróm” sem Haukur vķsar til.

Haukur Gušmundsson hafši žį žegar spurt Magnśs Leópoldsson, framkvęmdastjóra Klśbbsins, tveimur mįnušum eftir hvarf Geirfinns um bifreišar. Haukur og Kiddi P. įsamt Rśnari Gušmundssyni fengu hśsnęši til umrįša hjį Sigurjóni Siguršssyni lögreglustjóra ķ janśarmįnuši įriš 1975 til aš ašstoša viš spķražįtt „rannsóknarinnar” į hvarfi Geirfinns. Magnśs Leópoldsson greinir frį žvķ ķ bókinni Saklaus ķ klóm réttvķsinnar (1996), aš Haukur spyr śt ķ bķlaeign Magnśsar og konu hans, svona almennt aftur ķ tķmann. Haukur tekur hins vegar enga skżrslu.

Lįra V. Jślķusdóttir, settur rķkissaksóknari įriš 2001, stašhęfir ķ rannsókn sinni (um tildrög žess aš Klśbbmenn sęttu gęsluvaršhaldi ķ byrjun įrs 1976) aš ljóst sé aš Klśbburinn hafi snemma veriš tengdur hvarfi Geirfinns ķ umfjöllun fjölmišla um mįliš. John Hill, rannsóknarlögreglumašur ķ Keflavķk, nefnir žaš ķ rannsókn Lįru aš žaš hafi veriš „mikiš įhugamįl” Hauks Gušmundssonar – meira aš segja įšur en rannsóknin į hvarfi Geirfinns hófst – aš ręša ętlaš smygl į spķra sem tengdist Klśbbnum. Hill greindi jafnframt frį žvķ aš nafn Sigurbjörns Eirķkssonar, eiganda Klśbbsins, hafi išulega veriš nefnt ķ sömu andrį og nafn Magnśsar Leópoldssonar, framkvęmdastjóra Klśbbsins, žegar slķkt var gert. Žį muni Hill eftir žvķ aš Haukur Gušmundsson hafi veriš meš mynd af Magnśsi Leópoldssyni į boršinu sķnu. Magnśs Gķslason, teiknari fyrir meinta rannsakendur ķ Keflavķk, hefur haldiš žvķ fram aš honum hafi veriš sżnd mynd af Magnśsi Leópoldssyni til aš teikna eftir.

Rannsókn Lįru V. Jślķusdóttur, setts rķkissaksóknara, reifar fjöldann allan af atrišum žvķ til stušnings, aš Klśbbmenn hafi aš ósekju veriš tengdir hvarfi Geirfinns af meintum rannsakendum hvarfsins. Žrįtt fyrir žį stašreynd fullyršir Lįra ķ nišurstöšu kafla rannsóknar sinnar aš ekkert hafi bent til aš gęsluvaršhaldsvist žeirra sķšar meir, mętti rekja meš beinum hętti til meintra rannsóknarašila. Hvaš sem žvķ lķšur er rannsókn Lįru góš heimild sem slķk um metnaš meintra rannsakenda į hvarfi Geirfinns Einarssonar; metnašurinn fólst ķ žvķ aš tengja Klśbbinn meš einum eša öšrum hętti inn ķ meinta rannsókn.

Hvers vegna var veriš aš bendla Klśbbinn svo grimmt viš hvarf Geirfinns? Hvašan kemur žessi grķšarlegi įhugi į Klśbbmönnum? Žaš er ęrin įstęša aš rekja hiš svokallaša Klśbbmįl, hvernig žaš byrjaši, um hvaš žaš snérist og hverjir stóšu į bak viš žaš. Žaš vill nefnilega svo skemmtilega til aš upphaf žess mį rekja til sjįlfs Kidda P. – tveimur įrum fyrir meinta rannsókn į hvarfi Geirfinns!

Haustiš 1972 bošar Kristjįn Pétursson til fundar ķ tollgęsluhśsinu viš Tryggvagötu. Stjórnskipuleg tign fundargesta var ekki af verri endanum og tilefniš var ljósmynd sem Kiddi P. vildi ólmur sżna fundargestum.

Vituš žér enn – eša hvaš?

 


Ķslendingasaga Gušmundar- og Geirfinnsmįla 1.

Hafžór Sęvarsson skrifar 3.8.2018 09:00

Ķslendingasaga Gušmundar- og Geirfinnsmįla

1. Höfuš hnošaš śr leir

Formįli
Gušmundar- og Geirfinnsmįlin svonefndu uršu ekki til ķ tómarśmi. Žaš er ómögulegt aš skilja žau mįl įn žess aš fyrir liggi til grundvallar skilningur į pólitķskum hagsmunum žess tķma. Žaš vill svo til aš sakamįl žessi eru ašeins lķtill angi af stęrra sögulega samhengi. Ef sagan er ekki slitin śr sķnu višeigandi samhengi žį śtskżrir hśn afdrįttarlaust įstęšur fyrir misnotkun mannshvarfanna tveggja, ž.e. žeirra Gušmundar Einarssonar og Geirfinns Einarssonar. Misnotkun žessi leiddi m.a. til žeirra opinberu mįlavaxta sem engan endi viršast ętla aš taka, 44 įrum eftir hvarf mannanna tveggja. Ef marka mį opinbera umręšu, žį žrįtt fyrir allan žennan tķma og fyrirhöfn, viršist enginn vita nokkurn skapašan hlut um hvaš ķ ósköpunum var eiginlega į seyši.

Žess ķ staš hefur umręšan veriš afvegaleidd frį kjarna mįlsins - bęši markvisst sem og ómešvitaš. Taka mį ótal dęmi um slķkt: Śtvarpsleikritiš „Lifun” frį įrinu 2017 sem Vera Illugadóttir ljįši rödd sķna, gefur manni žį hugmynd aš sökin sé til hįlfs žeirra illa innręttu ungmenna sem vildu fyrst og fremst skapa skįldverk ķ mišjum lotum pyndinga. Brynjar Nķelsson heldur žvķ fram aš ekkert dómsmorš hafi fariš fram, žar sem hvergi ķ dómi Hęstaréttar sé aš finna oršiš ,,dómsmorš.” Jón Steinar Gunnlaugsson žykist standa meš réttlęti en leynt og ljóst vinnur gegn žvķ. Ómar Valdimarsson, fyrrverandi blašamašur Dagblašsins, notar hvert einasta tękifęri, t.d. ķ vištali ķ kvikmyndinni „Out of Thin Air,” til aš reyna sannfęra sjįlfan sig um hversu hręšileg žessir tvķtugu krakkar voru - til aš afsaka eigin sök sem blašamašur frį žessum tķma – žegar hann ,,[vann] eins og dżr og [...] drakk eins og dżr.” eins og Anthony Adeane hefur eftir honum ķ bók sinni Out of Thin Air (2018). Hvers vegna svo ķ ósköpunum fyrrverandi fréttamašurinn Ómar Ragnarsson įkvaš aš skrifa bókina Hyldżpiš (2016), žar sem hann žykist vita eitthvaš sem hann višurkennir svo persónulega aš sé hreint bull, veit vonandi enginn.

Karl Th. Birgisson, ritstjóri Heršubreišar, gerši žó ķ žaš minnsta tilraun til aš gera grein fyrir žvķ hvaš žaš var sem gerši mįliš ,,pólitķskt.” Žar liggur lykillinn aš mįlinu, hvaš žaš sé sem geri mįliš pólitķsk. Tilraunin mistókst hins vegar hrapallega; Karl įttar sig ekki į einu stakasta atriši nema žvķ, žeirri fyrirframgefnu forsendu sinni, aš Framsóknarflokkurinn sé spilltur og Ólafur Jóhannesson, fyrrv. forsętisrįšherra, hafi veriš žaš lķka. Jón Danķelsson skrifaši įgęta bók, Sį sem flżr undan dżri (2016) um refsiverša hįttsemi handhafa opinbers valds ķ mįlinu og nefnir fleira til sögunnar eins og fjarvistarsannanir sem höfšu hvergi fengiš rżmi ķ opinberri umfjöllun fram aš śtgįfu žeirrar bókar. Jón telur hins vegar żmislegt ,,skynsamlegt” viš įkvaršanatöku svokallašra rannsóknarašila ķ frumrannsókn hvarfs Geirfinns - sem er žaš einfaldlega ekki viš nįnari skošun. Jón gefur žvķ öšrum tękifęri į aš kafa dżpra. Žaš sem eftir stendur um mįliš og vantar sįrlega er samhengiš. Įn žess er engin saga, engin merking og enginn žrįšur.

Žaš vill svo til aš žaš er gķfurlega sterkur og litrķkur žrįšur sem fer ekkert į milli mįla ķ umręddum mįlum. Žaš er sį žrįšur sem žarf aš skoša, ķ staš žess aš loka sig af ķ ,,Geirfinnsmįlinu” sem var raunar smęttaš śr ,,Gušmundar- og Geirfinnsmįlinu” sem var svo aftur smęttaš śr ,,Klśbbmįlinu” svokallaša į sķnum tķma. Žaš žarf aš gera grein fyrir öllu samhenginu og fylgja žeim žręši eftir sem varpar ljósi į söguna ķ heild. Žį žarf aš gefa sérstakan gaum aš mönnum eins og Kristjįni Péturssyni, deildarstjóra tollgęslunnar į Keflavķkurflugvelli og Nirši Snęhólm, rannsóknarlögreglumanni. Hvort menn og konur vilji žegar upp er stašiš, vita og skilja mįliš ķ heild eša ašeins heyra žaš sem samręmist žeirra heimsmynd, kemur engum öšrum viš.

  1. Höfuš hnošaš śr leir

Į fjallstindi yfir hlżjum įrdal flöktir skķtugt lak į žvottasnśru. Fyrir nešan speglar vatniš hiš efra: Fjólublįr himinn bżšur góšan dag meš myntugręnu ljósi sem geislar gegnum morgundögg. Lakiš skķtuga sem flögrar meš sunnangolu hangir fast į višarklemmum. Lakiš er žaš eina sem eftir er af vofu Geirfinnsmįlsins. Fram aš žessu hefur vofan legiš ķ drullupolli draugasagna sjįenda og tugga lögmanna. Tuggur žessar eru af ólķkum toga en bera allar sama einkenniš: Grófleika. Tuggunum er slengt fram ķ žeim tilgangi aš afgreiša skynsama forvitni meš ódżrum frösum. Ruddaskapur žessi nęrist į ruglingi og hroka. Andrśmsloft žöggunar og mešvirkni hefur višhaldiš žessu įstandi. Fyrirframgefnu forsendurnar eru allsrįšandi og mżturnar fleiri en įrin sem hafa lišiš frį atburšunum.

Nś er kominn tķmi til aš segja sögu. Viš žurfum aš fęra svarthvķtu draugasöguna ķ lit - varpa ljósi į heildarmyndina ķ góšri upplausn. Smįatriši verša aš fį aš njóta sķn ķ ró og nęši žar til hįrfķn nįkvęmni kemur reglu į óreišuna. Vandaš handbragš og fķnlegir dręttir sem bera skynbragš į blębrigši margra samverkandi žįtta kemur ķ staš rammra tugga. Žannig fęr sagan aš flökta ķ allra augsżn: Hvaš er žaš sem sameinar Gušmundar- og Geirfinnsmįlin? Til aš segja frį mįlinu ķ heild veršur aš hefja sögu žessa į višunandi upphafsreit. Ķ žeim tilgangi mun Leirfinnur duga.

Eflaust hefur ekkert mannshvarf komiš jafn miklu róti į sįlarlķf žjóšarinnar og hvarf Geirfinns Einarssonar. Strax ķ upphafi var raunar sleginn sį tónn aš um dularfullt mannshvarf vęri aš ręša. Rétt eins og meintir rannsakendur vissu fyrir fram aš mannshvarfiš yrši sķšar meir einmitt tališ hiš dularfyllsta. Ekki nema rśmri viku eftir hvarfiš var hnošuš leirstytta ķ kjallara undirmešvitundar Ķslendinga. Leirfinnur, eins og styttan er venjulega kölluš, ber öll einkenni žjóšsagnamunar: Tįknmynd dularfullrar draugasögu, brunnur ósvarašra spurninga og ber hinn eina sanna óręša svip sem aušvitaš allir žykjast kannast viš. Svipur žessa leirverks er į pari viš eins konar bros Mónu Lķsu; įhrifamįtturinn óneitanlega dįleišandi.

Žessi sérķslenska tilraunastarfsemi löggęsluyfirvalda, aš hnoša styttu śr leir ķ žeim tilgangi aš leita aš manni til aš leita aš enn öšrum manni, hljómar eins og hśn hafi aldrei veriš lķkleg til įrangurs. Įrangur bar hśn samt śr bżtum žótt augljóslega ekki hinn yfirlżsta, aš rannsaka afdrif Geirfinns.

Leirfinnur įtti aš lżsa andlitsdrįttum, hįri og höfši žess manns sem sįst ķ brśnum lešurjakka hringja śr sķmtęki Hafnarbśšarinnar ķ Keflavķk 19. nóvember įriš 1974. Kvöld žetta var žaš sķšasta sem spuršist til Geirfinns. Meintir rannsakendur vildu meina aš umręddur sķmi hafi veriš notašur til aš hringja ķ Geirfinn. Styttuhnošiš gekk ekki betur en svo aš sjónarvottarnir bįšir töldu styttuna ótęka til aš lżsa eftir dularfulla manninum ķ brśna lešurjakkanum. Meintum rannsakendum ķ Keflavķk fannst žaš žó ekki skipta höfušmįli og žrįtt fyrir aš augljóst vęri aš höfušiš var ekkert lķkt manninum įkvįšu žeir engu aš sķšur aš birta mynd af höfšinu ķ fjölmišlum. Žaš žurfti enga sjįendur til aš spį fyrir um žaš, fjölmišlar fóru į heljarinnar leitarfyllerķ til höfušs höfšinu sem lżsti hvorki einum né neinum.

Sį sem hringdi śr Hafnarbśšinni žetta kvöld var ekki dularfyllri en svo en aš hafa gefiš sig fram. Jón nokkur Grķmsson var mašurinn sem hringdi śr Hafnarbśšinni žetta kvöld og hafši einmitt klęšst brśnum lešurjakka. Hvaš voru margir sem hringdu śr grunaša sķmtólinu žetta kvöld og klęddust brśnum lešurjakka? Žaš er aš öllum lķkindum ašeins einn mašur og Jón Grķmsson heitir hann. Jón žessi hafši hins vegar ekkert meš hvarf Geirfinns aš gera. Hann kom meš leigubķl og fékk aš hringja til aš finna bķlinn sinn. Leigubķllinn beiš eftir Jóni į mešan hann fékk aš hringja, sķšan fór Jón śt aftur og bķlstjórinn ók honum į žann staš sem Jón sótti bķlinn. Meintir rannsakendur tölušu um žaš sem fyrirframgefna forsendu aš sķmtęki Hafnarbśšarinnar hafi meldaš sig viš sķmtól Geirfinns en žaš var aldrei stašfest. Žaš hefši raunar vel veriš hęgt aš rekja sķmtališ og fį śr žvķ skoriš, žaš var hins vegar aldrei gert. Meintum rannsakendum fannst žaš aldrei neitt sérlega spennandi pęling.

Žegar Jón setti sig ķ samband og gaf sig fram voru vištökunar dręmar. Honum var tjįš aš hann ętti bara hafa samband nęst žegar hann vęri į höfušborgarsvęšinu, ekkert stress! Žegar Jón hafši sķšan samband frį höfušborgarsvęšinu var hann bešinn um aš vera um kyrrt žar sem hann var staddur - žeir myndu koma til hans. Hans var ekki óskaš nišur į lögreglustöšina. Margt grunsamlegt er nś žegar į feršinni ķ vinnubrögšum meintra fagmanna, eins og glöggir og jafnvel óglöggir sjį.

Ķ vištali um aldamótin segist Jón Grķmsson vita aš Njöršur Snęhólm lögreglumašur hafi veriš annar žeirra sem kom til hans umręddan dag. Jón sżnir Nirši Snęhólm brśna lešurjakkann sem hann var ķ žetta kvöld. Njöršur segir Jóni hins vegar aš žessi tiltekni brśni litur passi ekki alveg viš lżsingu sjónarvotta; jakkinn vęri of dökkur! Njöršur gat aš sjįlfsögšu ekki vitnaš fyrir um hvaša tón sjónarvottar skynjušu į brśna jakkanum. Žrįtt fyrir žaš tilkynnir Njöršur Jóni aš hann sé ekki mašurinn sem leitaš sé aš og megi bara gleyma žessu. Njöršur Snęhólm kemur žvķ sem sagt ķ kring aš sjónarvottarnir fį aldrei aš berja Jón žennan augum, hvaš žį jakkann.

Hver er žessi Njöršur Snęhólm rannsóknarlögreglumašur? Njöršur Snęhólm baršist sem norskur hermašur ķ seinna strķši og vildi fara ķ fremstu vķglķnu, óskaši sérstaklega eftir žvķ viš herstjórann. Njöršur skżrir frį žvķ ķ bók sinni ,,Į kafbįtaveišum” aš eftir aš hafa lęrt aš verša vélbyssuskytta ķ Kanada hafi hann fariš til Bandarķkjanna ķ skóla. Žar hafi menn veriš ,,ķ sömu erindagjöršum; aš lęra aš drepa menn.” Hann annašist fangaflutninga bęši į meginlandi Bretlands og yfir Atlantshafiš frį Bandarķkjunum, tók žar viš föngum frį bandarķsku leynilögreglunni. Ķ grennd viš Forus, Stavanger flugvöllinn ķ Noregi eftir strķšiš, fyrirskipaši Njöršur aftöku į manni sem tók til fótanna ķ vörslu hans. Sem herflugmašur hugsaši hann lķtiš um ró og nęši: ,,Heldur hitt, aš lenda ķ sem mestum įrekstrum viš óvinina og reyna skjóta nišur sem flesta žeirra.” Njöršur lęrši undirstöšuatrišin ķ vopnaburši, į handvélbyssur, skrišdrekariffla, handsprengjur, gas og byssustingi. Įsamt žvķ lęrši hann ,,alls konar ašferšir viš aš drepa meš berum höndum.”

Haukur Gušmundsson, rannsóknarlögreglumašur, segir Njörš hafa įtt frumkvęšiš aš žvķ aš hann, Haukur, hafi fariš meš ekkju Geirfinns hįlfu įri eftir hvarf Geirfinns til Jórdanķu. Yfirlżstur tilgangur feršar žeirra Hauks og Gušnżjar var aš hitta mišil. Hvaš varš til žess aš einn meintur rannsakendi fór meš ekkju Geirfinns til Jórdanķu til aš hitta mišil? Haukur bendir einungis į aš Njöršur Snęhólm hafi veriš svo mikill įhugamašur um dulręn mįlefni.

Vituš žér enn - eša hvaš?

 


1.533 dagar

„Sett­ur sak­sókn­ari ķ Gušmund­ar- og Geirfinns­mįl­inu hef­ur fariš fram į aš sak­born­ing­ar ķ žessu mįli sem skók ķs­lensku žjóšina įrum sam­an, verši sżknašir. Ég vona aš žaš verši nišurstašan.

Ekki aš ég geti tal­ist neinn sér­fręšing­ur ķ žessu mįli. Ég var nżoršinn sjö įra žegar Gušmund­ur Ein­ars­son hvarf og rétt aš verša įtta įra žegar sķšast sįst til Geirfinns.

Ég var nż­fermd­ur žegar sex­menn­ing­arn­ir voru dęmd­ir ķ Hęsta­rétti og 28 įra žegar Sęv­ar Ciesi­elski fór fram į end­urupp­töku mįls­ins. Ég var 45 įra žegar hann lést.

Alla ęvi hef­ur žetta mįl fylgt mér og alltaf hafa komiš upp frétt­ir af žvķ sem hafa hreyft viš mér. Sjįlf­ur hef ég, eins og flest­ir blašamenn, įtt tķma­bil žar sem ég hef oršiš gagn­tek­inn af žessu mįli. Ég hef lesiš mįlskjöl­in og allt sem ég hef kom­ist yfir um žaš. Og alltaf hef ég fundiš af žvķ sömu ólykt­ina.

Mķn kyn­slóš og žęr sem į eft­ir mér koma skilja ekki hvernig hęgt var aš reka mįl svona. Eng­ar sann­an­ir, ekk­ert lķk, ekk­ert vopn og eng­in vitni. Haršręši, ómann­eskju­leg ein­angr­un­ar­vist og ótrś­lega langt gęslu­v­aršhald. Žvingašar jįtn­ing­ar.

Ég hitti Sęv­ar nokkr­um sinn­um og reynd­ar fleiri sak­born­inga. Žau voru oršin žreytt į aš halda fram sak­leysi sķnu og žreytt į aš eng­inn vildi hlusta į žau. Žetta mįl var eins og óžęgi­leg uppį­koma sem įtti bara aš sópa und­ir teppiš og gleyma.

Ég hef hitt fólk sem er sann­fęrt um sekt sex­menn­ing­anna. Sann­fęrt į žeim for­send­um aš žetta „hafi nś ekki veriš merki­leg­ir papp­ķr­ar“. En fyrst og fremst blindaš af žörf­inni ķ ķs­lensku žjóšfé­lagi fyr­ir aš finna sak­born­inga. Blindaš af rann­sókn sem var rek­in įfram meš fyr­ir­fram gef­inni nišur­stöšu į ógešsleg­an hįtt. Og knś­in įfram af sķšdeg­is­blöšunum sem tóku öllu feg­ins hendi frį lög­regl­unni og rann­sak­end­um.

Žaš sést vel žegar mašur renn­ir ķ gegn­um blöšin į žess­um tķma og sér tón­inn ķ um­fjöll­un um sak­born­inga. Sann­fęr­ing­una um aš žeir hafi gert žetta og glešina žegar žeir voru loks dęmd­ir. Žaš er erfitt aš finna ķ žess­um frétt­um gagn­rżni į rann­sókn­ina eša óžarf­lega og ómannśšlega langt gęslu­v­aršhald. Hśn įtti ekki hljóm­grunn į žess­um tķma.

Sęv­ar Marinó Ciesi­elski sat ķ gęslu­v­aršhaldi ķ 1.533 daga. Žar af ķ ein­angr­un ķ tęp tvö įr. Hon­um var haldiš vak­andi, hann hrędd­ur og pyntašur. Tryggvi Rśn­ar sat degi skem­ur ķ gęslu­v­aršhaldi og Kristjįn Višar ķ 1.522 daga. Žaš er nįn­ast ómögu­legt aš setja žetta ķ sam­hengi. Tķmi Sęv­ars er vel į fimmta įr. Hann var heil fram­halds­skóla­ganga og rśm­lega žaš. Hann var tķm­inn frį fyrstu koppa­ferš barns žar til žaš byrj­ar ķ skóla. Žaš er eng­in leiš aš nį utan um hvernig svona gat gerst. Og gleym­um žvķ ekki aš žetta voru krakk­ar um tvķ­tugt žegar žetta byrjaši sem mįttu sęta haršręši ķ mörg įr.

Sam­tals sįtu sex­menn­ing­arn­ir ķ gęslu­v­aršhaldi ķ tęp sautjįn įr. Žį tók viš fang­elsis­vist­in eft­ir dóm og svo bar­įtt­an utan mśr­anna sem dęmd­ir moršing­ar. Žaš hef­ur veriš žung­ur kross aš bera.

Ég veit ekki hver myrti Gušmund og Geirfinn. Ég veit ekki einu sinni hvort žeir voru myrt­ir og lķk­lega mun­um viš aldrei kom­ast aš žvķ sanna. En žetta mįl hef­ur nógu lengi veriš til skamm­ar fyr­ir okk­ur sem žjóš og legiš į okk­ur ķ 44 įr. Žaš er kom­inn tķmi til aš ljśka žvķ.“

Logi Bergmann


Nżjar teorķur

INJUSTICE

Settur saksóknari hefur nś gert žį kröfu aš ašilar verši sżknašir, krafan er ķ samręmi viš nišurstöšu Endurupptökunefndar.

Męlt er meš endurupptöku og sżknu  vegna ašildar aš tveimur mannshvörfum. Beišni um endurupptöku į dómum vegna rangra sakargifta er hinsvegar hafnaš.

Hugmynd Endurupptökunefndar (og nś Saksóknara) um mįlavöxtu viršist žvķ vera eftirfarandi:

 

Mašur hverfur ķ Keflavķk, sķšar annar ķ Hafnarfirši. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvörfin ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt nżrri śtgįfu Endurupptökunefndar sem nś er komin fram, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum, heima hjį honum į Grettisgötu. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri og höfšu engar hugmyndir um fremur en ašrir, žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Gestgjafinn į fundinum skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.      

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig sakargiftamįliš og finnum haldbetri skżringar į
 tilurš hinna röngu sakargifta.

TH


Stęrsta skipbrot ķslenska réttarkerfisins

HR 1980

Eins og allir eiga aš vita er ein af grundvallarforsendum réttlętis ķ lżšręšisrķki žrķskipting valdsins, ž.e. löggjafarvald, dómsvald og framkvęmdavald. Helstu birtingarmyndir žess į Ķslandi eru Alžingi, hérašs- og hęstaréttardómstólar og rannsóknarašilar (lögregla).

Til žess aš foršast mistök og/eša spillingu verša žessir žrķr žęttir aš vera ašskildir meš žvķ sem nęst vatnsheldum skilrśmum. Žaš er ekki farsęlt aš einn geti haft įhrif į hinn til aš hagręša ašgeršum eša nišurstöšum. 

Ef svo kann aš verša er grafiš undan hornsteinum réttarrķkisins og afleišingarnar algerlega fyrirsjįanlegar. 

Žvķ mišur er svokallaš Geirfinns/Gušmundarmįl skólabókardęmi yfir žvķlķkt skipbrot réttarrķkisins  og žessi mannshvörf ašeins įsteitingarsteinn žessa.

En hlutir gerast ekki įn fyrirvara og Gušmundar og Geirfinnsmįl varš ekki til śr engu. Mergurinn mįlsins var aš žaš hafši žegar veriš įtt viš skilrśm valdakerfisins og gerš žar į glufa sem hlaut aušvitaš aš enda meš stórslysi. 

Ķ upphafi 8. įratugarins hafši žįverandi dómsmįlarįšherra komiš į laggirnar svoköllušum fķkniefnadómstól, dómstóll skipušum sérstökum dómara sem jafnframt sį um rannsóknir į ętlušum brotum į fķkniefnalöggjöf sem var ķ smķšum.OlafurJohannesson1913

Žetta kann aš virka lķtilvęgt viš fyrstu sżn, en var svo afgerandi žegar Gušmundar og Geirfinnsmįl fóru į flug. Meš stofnun fķkniefnadómstólsins, žar sem sami ašili rannsakaši og dęmdi sakborninga var komiš hęttulegt fordęmi. Fķkniefnadómarinn gat sem sagt rannsakaš mįlin algerlega į eigin forsendum og dęmt sķšan ķ žeim sjįlfur. Sjįlfsagt hafa margir ašrir dómarar litiš žennan gjörning hornauga, eša öfundaraugum, en višbrögš valdhafa og almennings voru lķtil eša engin, enda var višnįm og kvartanir dęmdra sakborninga metiš léttvęgt.

Žegar Gušmundar og Geirfinnsmįl kom til skjalanna höfšu slśšursögur gengiš um samfélagiš ķ rśmt įr. Örlög žessara tveggja manna virtust algjör rįšgįta og engin skżring sennilegri en önnur. Tilviljun réši žvķ aš eftir aš leit/rannsókn į hvarfi Gušmundar Einarssonar var lögreglan ķ Keflavķk aš rannsaka hvarf Geirfinns Einarssonar. Žar į bę höfšu menn metnašarfulla einstaklinga sem voru fullir bjartsżni fyrst ķ staš, en svo fjaraši hratt undan öllum stóru yfirlżsingunum žegar frį leiš. Tilburšir viš rannsóknina voru lķka meš ólķkindum, žar įtti helst aš styšjast viš lżsingu į grunsamlegum manni sem hringdi sķmtal śr Hafnarbśšinni ķ Keflavķk. Bśin var til leirmynd af grunsamlegum manni, en viš smķši hennar var notast viš ljósmynd af žekktri persónu en ekki lżsingu vitnis. Engu lķkara en vęri veriš aš hanna persónur og atburši. Viš skošun gagna śr žessum rannsóknum sést lķka aš lögreglan var komin meš įkvešna hugmynd um atburši en vantaši ašeins persónur til aš fylla ķ gefin hlutverk. Engar rannsóknir voru vitanlega geršar į sķmanotkun į heimili Geirfinns Einarssonar, né um feršir leigubķla į svęšinu eša bįta og skipa. Bķll ge fannst örskammt frį en rannsókn į honum skilaši engu,- var hann lęstur? Voru engin fingraför ķ eša į honum?

Viš mannshvörf er lķka oftast horft til žeirra sem sķšast sįu viškomandi,- hvernig var žeirri rannsókn hįttaš? Žaš fįum viš aldrei aš vita. Greinilegt var aš rannsakendur höfšu sameiginlega skapaš sér raunverulega hugmynd um hvarf Geirfinns Einarssonar, en höfšu žó enn ekki burši til aš setja hana hreint fram. Žessir Keflvķsku rannsóknarmenn höfšu sumir hverjir sterk ķtök hjį lögreglunni ķ Reykjavķk og gįtu vel mišlaš skošunum sķnum og hugmyndum žar į bę. Ekki sķst hjį fķkniefnadómstólnum.

Žaš var žvķ engin tilviljun žegar Erla Bolladóttir var spurš hvort hśn vissi hvort Sęvar vinur hennar hefši ekki žetta mannshvarf į samviskunni. Hśn hafši veriš handtekin vegna annara rannsókna, en žegar įtti aš lįta hana lausa eftir yfirheyrslu žótti rétt aš lįta žessa spurningu fljóta meš ķ lokin. Erlu langaši greinilega svo mjög śtķ frelsiš aš hśn sagši bara žaš sem menn vildu heyra. Sama hvaš. Og žar meš var fjandinn laus.

Rannsóknarmönnum fannst eins og žeir hefšu fundi gull. Hér var komiš hįlmstrį sem vert var aš halda ķ, kannski var einhver fótur fyrir öllum sögusögnum, komin skżring į atburšum sem höfšu legiš eins og mara ekki bara į ašstandendum og almenningi, heldur dómsmįlarįšherra og lögreglu, en žaš var mešal annars vegna slśšursins ķ dagblöšums.

Athugiš aš žetta er į tķmum žar sem fólk fęr allar sķnar upplżsingar frį rķkisśtvarpinu, śr 4 flokksblöšum eša tveimur sķšdegisblöšum sem böršust grimmilega um hylli lesenda meš žvķ aš ganga fram hvort af öšru. Sķšdegisblöšin voru óhrędd aš birta alls konar bull og žvęlu fyrir lesendur ef žaš seldi fleiri blöš. Slśšurfréttir af Gušmundar og Geirfinnsmįl skiptu žar tugum eša hundrušum.

Fljótlega eftir aš Gušmundar og Geirfinnsmįl komast ķ rannsókn ķ Reykjavķk er Keflavķkurmönnum sparkaš og illu heilli stofnašur rannsóknardómstóll fyrir žetta sérstaka mįl. Fyrirmyndin er žegar til stašar og nś gefst mönnum tękifęri į žvķ aš lįta hugmyndir sķnar verša aš veruleika meš nįnast óskoraš vald.

Uppskriftin aš lausn mįlsins var mjög einföld: Grunašur sakborningur veršur hafšur ķ einangrun frį tilverunni žangaš til dómstóllinn er sįttur viš lżsingar hans į fyrirfram mótašri hugmynd sinni!

Eins og reyndin varš gekk žetta žó ekki įtakalaust fyrir sig - vegna fjölda ętlašra sakborninga og engra sönnunargagna né hlutlausra vitna virtist žetta allt komiš ķ hnśt eftir įr af einangrun. 

Ein slśšursagan sprakk lķka ķ andlit rannsakenda, žį įtti aš fullkomna heildarmyndina meš žvķ aš draga 4 blįsaklausa menn inn ķ samskonar mešferš og ungmennin höfšu fengiš. Žaš tókst žó sem betur fer ekki, hvort tilviljun réši žvķ eša aš žar įttu rannsakendur viš örlķtiš žroskašri menn, menn sem létu ekki kveša sig ķ kśtinn, žó ekki hafi miklu mįtt muna. 

Žegar rannsóknardómari var oršinn rįšalaus, žįverandi dómsmįlarįšherra ķ miklum vanda vegna žessa mįls og annara var gripiš til žess rįšs aš fį til halds og trausts śtlendan mann, Žjóšverja aš nafni Karl Schütz sem hafši starfaš viš rannsóknir į glępum hryšjuverkamanna ķ Žżskalandi. Sį hafši getiš sér gott orš ķ žeim starfa en var nś kominn į eftirlaun og eftir żmsum pólķtķskum krókaleišum var haft upp į honum og gefiš fęri į aš bjarga misheppnašri ķslenskri glęparannsókn sem hafši siglt ķ strand. 

Žaš var mikiš ķ hśfi. Ferill og framtķš dómsmįlarįšherra var ķ hęttu, skipašur rannsóknardómari leit mjög illa śt ķ samhenginu og ótaldir lögreglumenn og ašrir sem höfšu kastaš sér yfir mįliš virtust algerir aular. Ķ raun og veru stóš ekki steinn yfir steini ķ rannsókn mįlsins. Augljóst stjórnarskrįrbrot viš skiptingu valdsins hafši gert žetta mögulegt. Žaš hafši leyft rannsóknardómstólnum aš ganga lengra en annars ķ ašgeršum og haršręši sem flestir voru beittir, hvort sem voru ętluš vitni eša sakborningar. 

SchützNišurstaša Žjóšverjans var žvķ augljóslega pöntuš vara, stimpill óhlutdręgs ašila sem enginn Ķslendingur gat véfengt. Allt til aš fórna minni hagsmunum fyrir meiri. Aš lokum drógst allt réttarkerfi Ķslands meš į žessu feigšarfleyi, siglingu sem hófst į kęruleysilegu svari Erlu viš lśmskri spurningu lauk meš endanlegu skipbroti ķslenska réttarkerfisins ķ hęstarétti.

Nišurstaša:

Žrķskipting valdsins er grundvallaratriši ķ lżšręšislegu réttarfari. Öll frįvik frį žeirri reglu er uppskrift aš óleysanlegum vandamįlum viš réttlįta stjórnsżslu.

Ef menn hafa įhuga į glęparannsóknum og vilja kynna sér mįliš ķ hnotskurn er hęgt aš lesa mįlsskjölin į sķšum mal214.com 

 

Svķžjóš, 2017

G.Einarsson

 


Nż teorķa Endurupptökunefndar

INJUSTICE

Endurupptökunefnd hefur skilaš nišurstöšu.
Męlt er fyrir um endurupptöku į dómum vegna ašildar aš tveimur mannshvörfum. Beišni um endurupptöku į dómum vegna rangra sakargifta er hafnaš.

Hugmynd Endurupptökunefndar um mįliš viršist žvķ vera eftirfarandi:

 

Mašur hverfur ķ Keflavķk. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvarfiš ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt nżrri śtgįfu Endurupptökunefndar sem nś er komin fram, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum,į kaffihśsinu Mokka. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri og höfšu engar hugmyndir um fremur en ašrir, žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Gestgjafinn į fundinum skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.     

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig mįl stślkunnar og finnum haldbetri skżringar į tilurš hinna röngu sakargifta.

TH


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband