Ķslendingasaga Gušmundar- og Geirfinnsmįla 1.

Hafžór Sęvarsson skrifar 3.8.2018 09:00

Ķslendingasaga Gušmundar- og Geirfinnsmįla

1. Höfuš hnošaš śr leir

Formįli
Gušmundar- og Geirfinnsmįlin svonefndu uršu ekki til ķ tómarśmi. Žaš er ómögulegt aš skilja žau mįl įn žess aš fyrir liggi til grundvallar skilningur į pólitķskum hagsmunum žess tķma. Žaš vill svo til aš sakamįl žessi eru ašeins lķtill angi af stęrra sögulega samhengi. Ef sagan er ekki slitin śr sķnu višeigandi samhengi žį śtskżrir hśn afdrįttarlaust įstęšur fyrir misnotkun mannshvarfanna tveggja, ž.e. žeirra Gušmundar Einarssonar og Geirfinns Einarssonar. Misnotkun žessi leiddi m.a. til žeirra opinberu mįlavaxta sem engan endi viršast ętla aš taka, 44 įrum eftir hvarf mannanna tveggja. Ef marka mį opinbera umręšu, žį žrįtt fyrir allan žennan tķma og fyrirhöfn, viršist enginn vita nokkurn skapašan hlut um hvaš ķ ósköpunum var eiginlega į seyši.

Žess ķ staš hefur umręšan veriš afvegaleidd frį kjarna mįlsins - bęši markvisst sem og ómešvitaš. Taka mį ótal dęmi um slķkt: Śtvarpsleikritiš „Lifun” frį įrinu 2017 sem Vera Illugadóttir ljįši rödd sķna, gefur manni žį hugmynd aš sökin sé til hįlfs žeirra illa innręttu ungmenna sem vildu fyrst og fremst skapa skįldverk ķ mišjum lotum pyndinga. Brynjar Nķelsson heldur žvķ fram aš ekkert dómsmorš hafi fariš fram, žar sem hvergi ķ dómi Hęstaréttar sé aš finna oršiš ,,dómsmorš.” Jón Steinar Gunnlaugsson žykist standa meš réttlęti en leynt og ljóst vinnur gegn žvķ. Ómar Valdimarsson, fyrrverandi blašamašur Dagblašsins, notar hvert einasta tękifęri, t.d. ķ vištali ķ kvikmyndinni „Out of Thin Air,” til aš reyna sannfęra sjįlfan sig um hversu hręšileg žessir tvķtugu krakkar voru - til aš afsaka eigin sök sem blašamašur frį žessum tķma – žegar hann ,,[vann] eins og dżr og [...] drakk eins og dżr.” eins og Anthony Adeane hefur eftir honum ķ bók sinni Out of Thin Air (2018). Hvers vegna svo ķ ósköpunum fyrrverandi fréttamašurinn Ómar Ragnarsson įkvaš aš skrifa bókina Hyldżpiš (2016), žar sem hann žykist vita eitthvaš sem hann višurkennir svo persónulega aš sé hreint bull, veit vonandi enginn.

Karl Th. Birgisson, ritstjóri Heršubreišar, gerši žó ķ žaš minnsta tilraun til aš gera grein fyrir žvķ hvaš žaš var sem gerši mįliš ,,pólitķskt.” Žar liggur lykillinn aš mįlinu, hvaš žaš sé sem geri mįliš pólitķsk. Tilraunin mistókst hins vegar hrapallega; Karl įttar sig ekki į einu stakasta atriši nema žvķ, žeirri fyrirframgefnu forsendu sinni, aš Framsóknarflokkurinn sé spilltur og Ólafur Jóhannesson, fyrrv. forsętisrįšherra, hafi veriš žaš lķka. Jón Danķelsson skrifaši įgęta bók, Sį sem flżr undan dżri (2016) um refsiverša hįttsemi handhafa opinbers valds ķ mįlinu og nefnir fleira til sögunnar eins og fjarvistarsannanir sem höfšu hvergi fengiš rżmi ķ opinberri umfjöllun fram aš śtgįfu žeirrar bókar. Jón telur hins vegar żmislegt ,,skynsamlegt” viš įkvaršanatöku svokallašra rannsóknarašila ķ frumrannsókn hvarfs Geirfinns - sem er žaš einfaldlega ekki viš nįnari skošun. Jón gefur žvķ öšrum tękifęri į aš kafa dżpra. Žaš sem eftir stendur um mįliš og vantar sįrlega er samhengiš. Įn žess er engin saga, engin merking og enginn žrįšur.

Žaš vill svo til aš žaš er gķfurlega sterkur og litrķkur žrįšur sem fer ekkert į milli mįla ķ umręddum mįlum. Žaš er sį žrįšur sem žarf aš skoša, ķ staš žess aš loka sig af ķ ,,Geirfinnsmįlinu” sem var raunar smęttaš śr ,,Gušmundar- og Geirfinnsmįlinu” sem var svo aftur smęttaš śr ,,Klśbbmįlinu” svokallaša į sķnum tķma. Žaš žarf aš gera grein fyrir öllu samhenginu og fylgja žeim žręši eftir sem varpar ljósi į söguna ķ heild. Žį žarf aš gefa sérstakan gaum aš mönnum eins og Kristjįni Péturssyni, deildarstjóra tollgęslunnar į Keflavķkurflugvelli og Nirši Snęhólm, rannsóknarlögreglumanni. Hvort menn og konur vilji žegar upp er stašiš, vita og skilja mįliš ķ heild eša ašeins heyra žaš sem samręmist žeirra heimsmynd, kemur engum öšrum viš.

  1. Höfuš hnošaš śr leir

Į fjallstindi yfir hlżjum įrdal flöktir skķtugt lak į žvottasnśru. Fyrir nešan speglar vatniš hiš efra: Fjólublįr himinn bżšur góšan dag meš myntugręnu ljósi sem geislar gegnum morgundögg. Lakiš skķtuga sem flögrar meš sunnangolu hangir fast į višarklemmum. Lakiš er žaš eina sem eftir er af vofu Geirfinnsmįlsins. Fram aš žessu hefur vofan legiš ķ drullupolli draugasagna sjįenda og tugga lögmanna. Tuggur žessar eru af ólķkum toga en bera allar sama einkenniš: Grófleika. Tuggunum er slengt fram ķ žeim tilgangi aš afgreiša skynsama forvitni meš ódżrum frösum. Ruddaskapur žessi nęrist į ruglingi og hroka. Andrśmsloft žöggunar og mešvirkni hefur višhaldiš žessu įstandi. Fyrirframgefnu forsendurnar eru allsrįšandi og mżturnar fleiri en įrin sem hafa lišiš frį atburšunum.

Nś er kominn tķmi til aš segja sögu. Viš žurfum aš fęra svarthvķtu draugasöguna ķ lit - varpa ljósi į heildarmyndina ķ góšri upplausn. Smįatriši verša aš fį aš njóta sķn ķ ró og nęši žar til hįrfķn nįkvęmni kemur reglu į óreišuna. Vandaš handbragš og fķnlegir dręttir sem bera skynbragš į blębrigši margra samverkandi žįtta kemur ķ staš rammra tugga. Žannig fęr sagan aš flökta ķ allra augsżn: Hvaš er žaš sem sameinar Gušmundar- og Geirfinnsmįlin? Til aš segja frį mįlinu ķ heild veršur aš hefja sögu žessa į višunandi upphafsreit. Ķ žeim tilgangi mun Leirfinnur duga.

Eflaust hefur ekkert mannshvarf komiš jafn miklu róti į sįlarlķf žjóšarinnar og hvarf Geirfinns Einarssonar. Strax ķ upphafi var raunar sleginn sį tónn aš um dularfullt mannshvarf vęri aš ręša. Rétt eins og meintir rannsakendur vissu fyrir fram aš mannshvarfiš yrši sķšar meir einmitt tališ hiš dularfyllsta. Ekki nema rśmri viku eftir hvarfiš var hnošuš leirstytta ķ kjallara undirmešvitundar Ķslendinga. Leirfinnur, eins og styttan er venjulega kölluš, ber öll einkenni žjóšsagnamunar: Tįknmynd dularfullrar draugasögu, brunnur ósvarašra spurninga og ber hinn eina sanna óręša svip sem aušvitaš allir žykjast kannast viš. Svipur žessa leirverks er į pari viš eins konar bros Mónu Lķsu; įhrifamįtturinn óneitanlega dįleišandi.

Žessi sérķslenska tilraunastarfsemi löggęsluyfirvalda, aš hnoša styttu śr leir ķ žeim tilgangi aš leita aš manni til aš leita aš enn öšrum manni, hljómar eins og hśn hafi aldrei veriš lķkleg til įrangurs. Įrangur bar hśn samt śr bżtum žótt augljóslega ekki hinn yfirlżsta, aš rannsaka afdrif Geirfinns.

Leirfinnur įtti aš lżsa andlitsdrįttum, hįri og höfši žess manns sem sįst ķ brśnum lešurjakka hringja śr sķmtęki Hafnarbśšarinnar ķ Keflavķk 19. nóvember įriš 1974. Kvöld žetta var žaš sķšasta sem spuršist til Geirfinns. Meintir rannsakendur vildu meina aš umręddur sķmi hafi veriš notašur til aš hringja ķ Geirfinn. Styttuhnošiš gekk ekki betur en svo aš sjónarvottarnir bįšir töldu styttuna ótęka til aš lżsa eftir dularfulla manninum ķ brśna lešurjakkanum. Meintum rannsakendum ķ Keflavķk fannst žaš žó ekki skipta höfušmįli og žrįtt fyrir aš augljóst vęri aš höfušiš var ekkert lķkt manninum įkvįšu žeir engu aš sķšur aš birta mynd af höfšinu ķ fjölmišlum. Žaš žurfti enga sjįendur til aš spį fyrir um žaš, fjölmišlar fóru į heljarinnar leitarfyllerķ til höfušs höfšinu sem lżsti hvorki einum né neinum.

Sį sem hringdi śr Hafnarbśšinni žetta kvöld var ekki dularfyllri en svo en aš hafa gefiš sig fram. Jón nokkur Grķmsson var mašurinn sem hringdi śr Hafnarbśšinni žetta kvöld og hafši einmitt klęšst brśnum lešurjakka. Hvaš voru margir sem hringdu śr grunaša sķmtólinu žetta kvöld og klęddust brśnum lešurjakka? Žaš er aš öllum lķkindum ašeins einn mašur og Jón Grķmsson heitir hann. Jón žessi hafši hins vegar ekkert meš hvarf Geirfinns aš gera. Hann kom meš leigubķl og fékk aš hringja til aš finna bķlinn sinn. Leigubķllinn beiš eftir Jóni į mešan hann fékk aš hringja, sķšan fór Jón śt aftur og bķlstjórinn ók honum į žann staš sem Jón sótti bķlinn. Meintir rannsakendur tölušu um žaš sem fyrirframgefna forsendu aš sķmtęki Hafnarbśšarinnar hafi meldaš sig viš sķmtól Geirfinns en žaš var aldrei stašfest. Žaš hefši raunar vel veriš hęgt aš rekja sķmtališ og fį śr žvķ skoriš, žaš var hins vegar aldrei gert. Meintum rannsakendum fannst žaš aldrei neitt sérlega spennandi pęling.

Žegar Jón setti sig ķ samband og gaf sig fram voru vištökunar dręmar. Honum var tjįš aš hann ętti bara hafa samband nęst žegar hann vęri į höfušborgarsvęšinu, ekkert stress! Žegar Jón hafši sķšan samband frį höfušborgarsvęšinu var hann bešinn um aš vera um kyrrt žar sem hann var staddur - žeir myndu koma til hans. Hans var ekki óskaš nišur į lögreglustöšina. Margt grunsamlegt er nś žegar į feršinni ķ vinnubrögšum meintra fagmanna, eins og glöggir og jafnvel óglöggir sjį.

Ķ vištali um aldamótin segist Jón Grķmsson vita aš Njöršur Snęhólm lögreglumašur hafi veriš annar žeirra sem kom til hans umręddan dag. Jón sżnir Nirši Snęhólm brśna lešurjakkann sem hann var ķ žetta kvöld. Njöršur segir Jóni hins vegar aš žessi tiltekni brśni litur passi ekki alveg viš lżsingu sjónarvotta; jakkinn vęri of dökkur! Njöršur gat aš sjįlfsögšu ekki vitnaš fyrir um hvaša tón sjónarvottar skynjušu į brśna jakkanum. Žrįtt fyrir žaš tilkynnir Njöršur Jóni aš hann sé ekki mašurinn sem leitaš sé aš og megi bara gleyma žessu. Njöršur Snęhólm kemur žvķ sem sagt ķ kring aš sjónarvottarnir fį aldrei aš berja Jón žennan augum, hvaš žį jakkann.

Hver er žessi Njöršur Snęhólm rannsóknarlögreglumašur? Njöršur Snęhólm baršist sem norskur hermašur ķ seinna strķši og vildi fara ķ fremstu vķglķnu, óskaši sérstaklega eftir žvķ viš herstjórann. Njöršur skżrir frį žvķ ķ bók sinni ,,Į kafbįtaveišum” aš eftir aš hafa lęrt aš verša vélbyssuskytta ķ Kanada hafi hann fariš til Bandarķkjanna ķ skóla. Žar hafi menn veriš ,,ķ sömu erindagjöršum; aš lęra aš drepa menn.” Hann annašist fangaflutninga bęši į meginlandi Bretlands og yfir Atlantshafiš frį Bandarķkjunum, tók žar viš föngum frį bandarķsku leynilögreglunni. Ķ grennd viš Forus, Stavanger flugvöllinn ķ Noregi eftir strķšiš, fyrirskipaši Njöršur aftöku į manni sem tók til fótanna ķ vörslu hans. Sem herflugmašur hugsaši hann lķtiš um ró og nęši: ,,Heldur hitt, aš lenda ķ sem mestum įrekstrum viš óvinina og reyna skjóta nišur sem flesta žeirra.” Njöršur lęrši undirstöšuatrišin ķ vopnaburši, į handvélbyssur, skrišdrekariffla, handsprengjur, gas og byssustingi. Įsamt žvķ lęrši hann ,,alls konar ašferšir viš aš drepa meš berum höndum.”

Haukur Gušmundsson, rannsóknarlögreglumašur, segir Njörš hafa įtt frumkvęšiš aš žvķ aš hann, Haukur, hafi fariš meš ekkju Geirfinns hįlfu įri eftir hvarf Geirfinns til Jórdanķu. Yfirlżstur tilgangur feršar žeirra Hauks og Gušnżjar var aš hitta mišil. Hvaš varš til žess aš einn meintur rannsakendi fór meš ekkju Geirfinns til Jórdanķu til aš hitta mišil? Haukur bendir einungis į aš Njöršur Snęhólm hafi veriš svo mikill įhugamašur um dulręn mįlefni.

Vituš žér enn - eša hvaš?

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Hver er summan af fjórum og sex?
Nota HTML-ham

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband