Um tilurš rangra sakargifta ķ Geirfinnsmįli

 

Um tilurš rangra sakargifta

ķ Geirfinnsmįli

 

Žegar dómar féllu ķ Geirfinns og Gušmundarmįlum 22.feb. 1980, voru sex ungmenni dęmd til samtals 60 įra fangelsisvistar. Nśoršiš er öllum sem vita vilja oršiš ljóst aš żmis mistök įttu sér staš viš rannsókn žessara umfangsmestu sakamįla 20.aldarinnar. Augljósustu mistökin eru įn efa žau, aš ķ jan. 1976 voru fjórir menn hnepptir ķ gęsluvaršhald og žeim haldiš ķ varšhaldinu um allt aš 105 daga skeiš en sķšan sleppt eftir aš ķ ljós kom aš žeir voru saklausir. Žessi žįttur mįlsins var lķklegast sį sem hvaš mestan óhug vakti hjį almenningi į sķnum tķma og ķ hugum margra sį žįttur sem sannfęrši meš óyggjandi hętti um sekt sakborninga ķ Geirfinnsmįli.

Ķ kjölfar žess aš Hęstiréttur Ķslands birti śrlausn sķna varšandi endurupptökubeišni eins af dómžolum ķ Gušmundar og Geirfinnsmįli voru fjórir žekktir lögfręšingar fengnir til aš višra skošanir sķnar į śrlausninni ķ Ślfljóti, tķmariti laganema viš Hįskóla Ķslands. Greinarnar birtust ķ 3. tbl. 1997 og eru sérlega athyglisveršar, eins og bśast mįtti viš frį slķkum mönnum. Af lestri greinanna er ljóst aš skošanir fręšimanna į mįlinu eru ekki sķšur skiptar en skošanir óbreyttra leikmanna.

Ķ grein sinni fjallar Skśli E. Žóršarson um rangar sakargiftir gegn fjórum mönnum sem į rannsóknartķmabilinu sęttu einangrunarvist ķ Sķšumślafangelsi um allt aš 105 daga skeiš. Lķtiš hefur veriš fjallaš um žennan žįtt mįlsins- rangar sakargiftir. Žaš er žvķ sérstakt fagnašarefni fyrir įhugamenn um mįliš aš hinn męti lögmašur Skśli Eggert Žóršarson skuli gera žetta aš umfjöllunarefni.

Ķ grein Skśla segir m.a:

"Dómfelldi [Sęvar Marinó Ciesielski] bar Einar Bollason röngum sökum ķ 6 skipti, 5 sinnum fyrir lögreglu og einu sinni fyrir dómi, hann bar Magnśs Leopoldsson röngum sökum ķ 5 skipti, 4 sinnum fyrir lögreglu og einu sinni fyrir dómi, dómfelldi bar Sigurbjörn Eirķksson röngum sökum ķ 3 skipti, alltaf fyrir lögreglu og hann bar Valdimar Olsen röngum sökum ķ 6 skipti, 5 sinnum fyrir lögreglu og einu sinni fyrir dómi."

Žetta er aš sjįlfsögšu rétt. Enda er ekki um žaš deilt aš dómžolar ķ žessu mįli gįfu fjölmargar skżrslur žar sem umręddir menn voru ranglega bornir sökum. Žaš mun enginn žeirra geta žrętt fyrir. Žaš sem tališ hefur veriš orka tvķmęlis varšandi žennan žįtt mįlsins er:

Hvort um samantekin rįš dómžola hafi veriš aš ręša og hvort dómžolar hafi af eigin frumkvęši nefnt (öll) nöfnin, eša hugsanlega fengiš einhver žeirra eša öll nefnd hjį žeim sem aš rannsókninni stóšu.
2. Eftir aš fyrstu framburšir tveggja dómžola, Erlu og Sęvars lįgu fyrir, og "Klśbbmenn" höfšu veriš handteknir, hafi rannsóknarmenn sķšan žrżst į um aš žau héldu viš fyrri framburši um žįtt hinna ranglega sökušu manna.

Eins og öllum er kunnugt varš nišurstaša Hęstaréttar sś aš dómžolar hefšu tekiš saman rįš sķn um aš varpa sök į fjórmenningana. Er žetta til aš mynda megin sakarefniš aš baki fangelsisdómi Erlu Bolladóttur. Sé mįliš skošaš er žó żmislegt sem bendir til aš žessi žįttur mįlsins sé engu öruggari en ašrir žęttir žess. Til mótvęgis viš grein Skśla E. Žóršarsonar, veršur hér į eftir bent į nokkur slķk atriši og žeim stillt upp til stušnings žeim framburši dómžola aš rannsóknarmenn beri įbyrgš į hinum röngu sakargiftum.

 

Rannsóknarmenn rannsökušu eigin störf

Jįtning dómžola, annara en Kristjįns V.Višarssonar varšandi samantekin rįš um rangar sakargiftir liggur fyrir og frį sjónarhóli lögfręšinnar metin sem "lögfull sönnun". Žeir dómžola sem eitthvaš hafa tjįš sig um žetta atriši eftir aš Hęstiréttur felldi dóm sinn hafa haldiš žvķ fram aš nöfn hafi fyrst veriš nefnd af rannsóknarmönnum og hefur Erla Bolladóttir lżst žessu ķ yfirlżsingu sinni sem er fylgiskjal meš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar. Žar standa vissulega orš hennar gegn orši rannsóknarmanna og einnig gegn hennar eigin jįtningu um samantekin rįš dómžola. En etv. er einnig tilefni til aš spyrja:
Hafi mįlavextir ķ raun žróast meš žeim hętti sem dómžolar hafa haldiš fram, hver var žį ašstaša žeirra til aš koma frįsögn sinni af atburšum įleišis? Eftir aš Erla bar aš hśn hefši sjįlf skotiš Geirfinn meš riffli var fjórmenningunum loks sleppt. Žegar hin afdrifarķku mistök komu ķ ljós var einnig ljóst um var aš ręša fleiri en einn möguleika į uppruna žessara mistaka. Og hver er žį trśveršugleiki žeirrar rannsóknar sem fram fór į uppruna mistakanna? Var žaš sanngjarnt gagnvart dómžolum, eša rannsóknarmönnum sjįlfum, aš žeir, sem skv. eigin nišurstöšum höfšu veriš gabbašir til aš handtaka saklausa menn, vęru sjįlfir lįtnir rannsaka žaš sem gat ašeins veriš žeirra eigin sök aš öšrum kosti en meš fenginni nišurstöšu?

 

Dómžolar voru ekki höfundar sögunnar um drįttarbrautina

Ķ okt. 1975, į žeim tķma sem rannsóknin į hvarfi Geirfinns Einarssonar lį aš mestu nišri, barst rannsóknarašilum til eyrna aš mašur nokkur hefši sagt frį žvķ aš hann hefši veriš staddur ķ drįttarbraut Keflavķkur aš kveldi 19. nóv 1974 įsamt Geirfinni og fleiri mönnum. Mašur žessi veršur ekki nafngreindur hér öšruvķsi en G.A. Hann var tekinn til yfirheyrslu eftir aš börn mannsins bentu lögreglunni į aš hann hefši sagt žeim af žessari reynslu sinni. Ķ fyrstu skżrslu mannsins 23. okt 1975 kemur fram aš G.A, sem hafši įtt viš įfengisvanda aš strķša, hafši veriš undir įhrifum įfengis er hann sagši tveimur börnum sķnum sem bęši voru fulloršiš fólk, frį atburšarįs kvöldsins 19. nóv 1974. Um hafi veriš aš ręša ölvunarraus og enginn fótur fyrir frįsögninni. Frįsögnin var ķ stórum drįttum į žį leiš aš G.A. fór į sendibifreiš frį Reykjavķk til Keflavķkur, hitti žar Magnśs Leopoldsson, Sigurbjörn Eirķksson og fleiri menn (ekki nafngreindir). Žeir ętlušu aš hitta Geirfinn ķ Hafnarbśšinni en komu of seint og misstu af Geirfinni. Aš sögn G.A. fór Magnśs inn ķ Hafnarbśšina og hringdi ķ Geirfinn. Geirfinnur kom aftur og sķšan var ekiš į tveimur bifreišum nišur ķ drįttarbraut Keflavķkur. Žašan fóru G.A. og Geirfinnur į bįt śt fyrir höfnina og Geirfinnur kafaši eftir įfengi sem žar hafši veriš hent śtbyršis śr flutningaskipi. Žeir fóru tvęr feršir, sóttu smygliš en ķ žrišju feršinni kom eitthvaš fyrir og Geirfinnur kom ekki upp eftir köfunina. G.A. beiš drykklanga stund en sneri sķšan til lands einn. Smyglinu var hlašiš ķ sendiferšabifreišina og ašra bifreiš sem žar var einnig til taks. Smyglinu var sķšan ekiš til Reykjavķkur. G.A. tók fram aš hann hefši tekiš žįtt ķ slķkum leišangri įšur og fengiš greiddar kr. 70.000- fyrir.

Ekki veršur žvķ haldiš fram hér aš žessi saga G.A. eigi viš rök aš styšjast. En meš tilliti til žess aš žessi frįsögn kemur fram 23.okt 1975 -žremur mįnušum įšur en fyrsta skżrsla dómžola ķ Geirfinnsmįli kemur fram, veršur aš teljast einkennilegt samręmi sem žarna myndast. Hvergi fyrr ķ frumrannsókn mįlsins höfšu komiš fram vķsbendingar um aš drįttarbrautin ķ Keflavķk vęri vettvangur meints glęps. Og auk stašsetningarinnar eru fjölmörg atriši stór og smį ķ frįsögn G.A. sem koma heim og saman viš hinar żmsu skżrslur sem dómžolar skrifušu undir į vormįnušum 1976 og héldust sum hver alla leiš ķ gegn um dóm Hęstaréttar 1980. Helstu sameiginleg atriši meš frįsögn G.A. og dómi Hęstaréttar eru eftirfarandi:

1. Ferš śr Reykjavķk til Keflavķkur

2. Tvęr bifreišar eru notašar ķ bįšum sögunum, sendiferšabifreiš og fólksbifreiš.

3. Spķrasmygl – spķravišskipti meš žįtttöku Geirfinns.

4. Klśbbmenn eru nefndir. (Fyrst nefndir af G.A. en ekki af dómžolum.)

5. Drįttarbraut Keflavķkur er sögš vettvangur atburšanna.

6. Jafn stór hópur manna er ķ drįttarbrautinni ķ bįšum sögunum. Auk Geirfinns og klśbbmannanna Magnśsar og Sigurbjörns segir G.A. tvo ašra hafa veriš meš sér.

7. Upphęšin sem G.A. segist hafa fengiš greidda: kr. 70.000.00- er sś sama og Sęvar į aš hafa bošiš Geirfinni fyrir įfengi.

Sé saga G.A. hinsvegar borin saman viš fyrstu framburši Sęvars og Erlu aukast lķkindin enn žvķ žį er bįtsferšin einnig inni ķ myndinni, og atburšarįsin er aš mestu leyti į sama veg. Aš žessu athugušu hljóta żmsar spurningar aš vakna. Til dęmis: Hvernig gįtu frumrannsakendur mįlsins fundiš umgjörš og vettvang glępsins įn žess aš hafa ašgang aš vitnum eša vķsbendingum öšrum en ölóšum manni sem hvergi kom nęrri ?

Möguleikarnir eru 3:

Tilviljun, sem er hin opinbera skżring žar til annaš kemur ķ ljós.
Sakborningar hafi įšur en žau voru handtekin komist yfir frumrannsóknargögn, kynnt sér žau og sķšan vķsvitandi hagaš frįsögn sinni til samręmis viš frįsögn G.A.
Rannsóknarašilar hafi lagt sakborningum til vettvanginn. -Skżring dómfelldu.
Ennfremur mętti spyrja hver lķkindin séu fyrir žvķ aš mašur sem ķ ölęši nefnir fyrir tilviljun "réttan" vettvang glępsins fyrstur manna, skuli einnig fyrir tilviljun nefna sömu upphęš og varš ķ nišurstöšu Hęstaréttar tilefni įtakanna, auk annara atriša stórra og smįrra. Hvernig svo sem žetta er tślkaš er ljóst aš sagan um Keflavķkurferšina og žįtttöku "Klśbbmanna" ķ henni, var til įšur en dómžolar, žau Erla, Sęvar og Kristjįn höfšu sagt orš um Geirfinnsmįl. Sé fótur fyrir sögunni veršur žaš aš teljast ein af hinum fjölmörgu furšulegu tilviljunum ķ žessu risavaxna sakamįli aš G.A. skyldi geta sagt söguna "fyrirfram" meš slķkri nįkvęmni.

Žann 17.feb. 1976 tekur rannsóknarlögreglumašurinn Eggert N. Bjarnason stutta skżrslu af G.A. Žar stašfestir G.A. aš hann hafi sagt žessa sögu viš yfirheyrslu ķ okt. 1975, 3 mįnušum įšur en dómžolar segja söguna. Ętla mętti aš rannsóknarlögreglumanninum hafi veriš allnokkuš brugšiš er hann gerir sér grein fyrir žvķ aš saga sś sem toguš hafši veriš upp śr dómžolum ķ löngum og ströngum yfirheyrslum, var til, nįnast ķ öllum smįatrišum ķ žį u.ž.b. 4 mįnaša gamalli skżrslu frį manni sem einungis hafši rausaš žetta ķ ölęši. Ekki varš žó žessi uppgötvun tilefni til neinna sérstakra ašgerša aš hįlfu rannsóknarašila.

Dómžolar hafa allir, viš żmis tękifęri haldiš žvķ fram aš žeim hafi veriš lögš til sagan įšur en žau gįfu fyrstu skżrslur ķ mįlinu. Hverjum og einum skal lįtiš eftir aš meta hvort af framansögšu megi finna stušning viš žann framburš dómžola.

 

Hvert var upphaf umręšna um Geirfinnsmįl?

Skśli segir ķ grein sinni: "Ekki hafa komiš fram neinar skżringar į žvķ hver hafi veriš įstęša žess aš Erla blandaši saklausum mönnum ķ mįliš, ašrar en žęr sem hśn hefur sjįlf gefiš, ž.e. aš leiša athyglina frį dómfellda og sjįlfri sér. Meira aš segja ķ žessari skżringu er mótsögn, žar sem ekki veršur séš aš grunur hafi vaknaš um ašild dómfellda aš hvarfi Geirfinns öšruvķsi en eftir frįsögn Erlu sjįlfrar. Žaš vekur enn upp nżja spurningu, hvers vegna var Erla aš blanda dómfellda inn ķ Geirfinnsmįliš ef grunur rannsóknarašila var ekki vaknašur um žįtt hans? Var Erla žį e.t.v. ķ žeirri villu aš grunur rannsóknarašila um ašild dómfellda aš mįlinu vęri žegar vaknašur?"

Žarna eru settar fram mjög athyglisveršar spurningar sem hvergi er svaraš ķ nišurstöšu mįlsins. Jafnvel mętti bęta einni viš: Žar sem engin önnur gögn en framburšur Erlu voru til aš varpa grun į Sęvar og hina ranglega sökušu, hversvegna kemur fyrsta skżrsla Sęvars ķ mįlinu

22. Jan.- degi į undan fyrstu formlegu skżrslu Erlu? Varla hefur Sęvar rętt Geirfinnsmįl aš eigin frumkvęši. Žar sem hann hafši veriš ķ einangrun ķ Sķšumśla sķšan 12. des. 1975, hefši sį višauki žurft aš fylgja įętlun dómžola um rangar sakargiftir aš bķša skyldi meš aš framkvęma įętlunina žar til 43 dögum eftir aš dómžolar yršu handteknir vegna póstsvikamįlsins. Innkoma Sęvars (og hinna ranglega sökušu) ķ mįliš er einvöršungu byggš į framburši Erlu. Og varla hefur Erla rętt mįliš aš eigin frumkvęši heldur. Alltént er ljóst aš hśn hafši enga įstęšu til aš ręša Geirfinnsmįliš, vęntanlega enn sķšur vęri hśn sjįlf og Sęvar višrišin mįliš. Slķkt uppįtęki vęri varla ķ samręmi viš žį undirferli og slęgš sem hśn er dęmd fyrir aš hafa beitt til aš pretta hina auštrśa rannsóknarmenn. Engin gögn hafa fundist sem sżna aš Erla hafi um žetta leyti tališ Sęvar liggja undir grun um ašild aš hvarfi Geirfinns. Margt bendir hinsvegar til aš eftir žaš sem į undan var gengiš hefši hśn getaš lagt trśnaš į slķka tilgįtu. Nišurstaša rannsóknar į tilurš hinna röngu sakargifta er sś aš Erla hafi įn nokkurs sérstaks ašdraganda komiš til rannsóknarmanna og tilkynnt aš hśn hefši oršiš fyrir sķmahótunum og grunaši "klśbbmenn" um aš standa fyrir žvķ vegna Geirfinnsmįlsins. Hvernig sem į žaš er litiš bendir žó allt til žess aš frumkvęšiš aš spjalli um mįliš sé ekki frį Erlu komiš, heldur rannsóknarašilum. Dagsetningar fyrstu skżrslna dómžola sżna svo ekki veršur um villst aš mįliš hafši veriš rętt viš Erlu fyrir žennan tķma og žį óformlega og engar skżrslur geršar.

Ķ fyrstu formlegu skżrslu sinni segist hśn hafa oršiš fyrir sķmaónęši og segist gruna aš žaš geti veriš ķ tengslum viš "Geirfinnsmįliš". Aš eigin sögn var henni ķ žessum sķmtölum hótaš lķflįti ef hśn segši orš um žaš mįl. Hafi rannsóknarmenn žį žegar spjallaš um mįliš viš Erlu, eins og allt bendir til, hafa sķmtöl žessi aš lķkindum valdiš henni nokkrum óróa. Skżrslan er dagsett 23. jan.1976. Ķ yfirlżsingu sem er fylgiskjal meš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar lżsir Erla ašdraganda žessa vendipunktar ķ mįlinu. Erlu var sleppt śr einangrun 22. des. 1975 og flutti hśn žį til móšur sinnar ķ Stóragerši. Žegar Erla gaf skżrsluna höfšu rannsóknarmennirnir veriš frį žvķ um mišjan mįnušinn nįnast daglegir gestir į heimili móšur Erlu. Žeir komu oft ķ heimsókn og spjöllušu um żmis mįl, hvernig žeir gętu ašstošaš ķ sambandi viš flutninga ofl. En žaš er eins meš žessar óformlegu višręšur sem rannsóknarašilar įttu viš Erlu žessa janśardaga og margt annaš ķ žessu einstaka sakamįli, aš engar skrįšar skżrslur eru til. Hvaš žaš var sem rannsóknarmönnunum og Erlu fór į milli į žessum fundum er žvķ śtilokaš aš sanna, eša afsanna en afleišingarnar uršu vissulega grimmśšlegar fyrir fjórmenningana sem sķšar voru handteknir saklausir. Ķ einni slķkri heimsókn var ķ óformlegu spjalli minnst į Geirfinnsmįliš og rętt um žęr sögusagnir sem lengi höfšu veriš į kreiki um ašild "klśbbmanna" aš žvķ. En Erla fann sig skyndilega ķ óvęntri stöšu. Eftir aš hśn minntist į aš hafa heyrt talaš um samkvęmi hjį bróšur Huldu vinkonu sinnar (Valdimar Olsen), žar sem Einar Bollason, Sigurbjörn Eirķksson og Magnśs Leopoldsson komu viš sögu, virtist sś frįsögn hafa vakiš upp grun hjį žessum traustu og yfirvegušu mönnum um aš einhverskonar mafķa sem tengdist "Geirfinnsmįlinu" hefši veriš žar į ferš.

Allt bendir til aš žetta innlegg hafi rannsóknarmönnum žótt mjög mikilvęgt. Rannsóknartilgįtan sem žį žegar innihélt Klśbbmenn, teygši sig nś einnig yfir Einar og Valdimar auk Sęvars og žeirrar glępaklķku sem hann var talinn standa fyrir. Sjįlf hafši Erla engar forsendur til aš draga žennan grun rannsóknarmanna ķ efa. Innkoma "nżju mannanna" ķ mįliš gerši löngu fram komna rannsóknartilgįtu žeirra um ašild Klśbbmanna mun sennilegri en ella.

Alltént er ljóst aš žarna vaknaši einhversstašar vonarneisti um aš rannsókn Geirfinnsmįlsins vęri loks aš komast ķ réttan farveg. Reyndar sama farveg og stefnt hafši veriš į ķ upphafi, žegar rannsóknarlögreglan ķ Keflavķk fól Magnśsi Gķslasyni teiknara aš teikna mynd eftir ljósmynd af Magnśsi Leopoldssyni žegar leitin aš "Leirfinni" stóš sem hęst. E.t.v. var hvorki Erlu né fjórmenningunum neinnar undankomu aušiš. Oft skömmu eftir aš rannsóknarmennirnir voru farnir hringdi sķminn…og örvęntingin tók viš stjórninni. Erla taldi sig sannarlega hafa įstęšu til aš óttast.  Enginn veit hver stóš į bak viš hringingarnar. Rannsóknarmenn uršu aldrei vitni aš žeim. En hverjum žeim sem um žessar mundir žekkti til sįlarįstands stślkunnar og vissi aš hśn var oft ein heima, mun hafa veriš ljóst aš ef hśn yrši hrędd myndi hśn leita til rannsóknarmannanna, og til aš bjarga eigin lķfi myndu ungri móšur engin mešul heilög. Jafnvel ekki aš bera sakir į menn sem hśn ķ framhaldi af vištölum sķnum viš lögregluna, gerši sér nś grein fyrir aš voru hvort eš er sekir og stórhęttulegir. Hśn treysti lögreglunni fullkomlega, engum öšrum.

Hversu hęfir voru rannsakendur Geirfinnsmįls?

Żmsir hafa bent į aš viš žęr kringumstęšur sem um žetta leyti rķktu ķ lķfi Erlu hafi veriš įstęša til aš taka oršum hennar meš fyrirvara žegar kom aš žvķ aš hśn bar sakir į fjórmenningana. Žegar Erla var handtekin vegna póstsvikamįlsins var dóttir hennar 3 mįnaša gömul. Ętla mį aš vilji hafi veriš mikill til aš hjįlpa rannsóknarmönnum aš "klįra mįliš" og komast heim. Ašskilnašur frį litla barninu og yfiržyrmandi ótti um aš sį ašskilnašur yrši varanlegur hafši aš lķkindum einnig įhrif. Undir žessum kringumstęšum gaf hśn skżrslu um aš hśn hafi tveimur įrum fyrr séš nokkra menn ķ Hafnarfirši bogra yfir einhverju ķ poka. "Gęti hafa veriš lķk". Skżrslan markar upphaf Gušmundarmįlsins. Vafi um aš skżrslan sé rétt jók enn į angist hennar. Tilvera hennar var ķ raun hrunin og tilfinningalegt įlag grķšarlegt. Slķkar kringumstęšur myndu hafa įhrif į andlegt jafnvęgi hvers sem vęri. Skżrsla sįlfręšings um Erlu er mešal efnis ķ dómi Hęstaréttar. Ekki veršur fariš nįkvęmlega śtķ efni hennar hér. En skv. skżrslu sįlfręšingsins var žaš rķkt persónueinkenni Erlu aš hafa tilhneigingu til aš stjórnast af öšrum. Og sérstaklega er śtskżrt aš varasamt sé aš treysta į višbrögš hennar sé hśn undir tilfinningalegu įlagi.

Jafnvel žó hin endanlega nišurstaša Hęstaréttar sé aš öllu leyti tekin góš og gild eru rannsóknarmennirnir alltént įbyrgir fyrir žvķ aš lįta segja sér:

Aš fjöldi valinkunnra og landsžekktra heišursmanna vęri sekur um stórglęp, sem enginn gat žó veriš viss um aš hefši veriš framinn.

Og trśaš og treyst hverju orši svo fullkomlega aš žeir "vešjušu" öllu sem kallast gęti heišur og sómi į aš žetta hlyti aš vera rétt. Sķšan reyndu rannsóknarmenn aš fį frįsögn Erlu stašfesta hjį Sęvari.  Žegar Sęvar tók undir aš hluta, aš eigin sögn eftir forsögn rannsóknarašila og žį ķ žeim tilgangi aš bjarga barnsmóšur sinni śr klóm einhverskonar mafķu sem honum hafši veriš sagt aš bęri įbyrgš į "Geirfinnsmįlinu", viršist svo sem dómgreind rannsóknarašila hafi veriš fullnęgt og žeir létu til skarar skrķša. Athygli skal vakin į žvķ aš Kristjįn Višar žrętti fyrir hönd Magnśsar og Valdimars allt til 27.jan.- eftir aš žremenningarnir höfšu veriš handteknir.

Varla er hęgt aš ętla nokkrum rannsóknarlögreglumanni (sem jafnframt er dómari) aš hann įlķti žessa mjög svo misvķsandi og óskżru framburši žessara tveggja afvegaleiddu ungmenna nęgilega sönnun eina og sér til aš taka sjįlfur į sig įbyrgš į žvķ aš handtaka 3 žjóškunna heišursmenn, rétt užb. 48 klst. eftir aš fyrstu framburšir lįgu fyrir. Mun lķklegra veršur aš teljast aš Örn Höskuldsson og samstarfsmenn hans hafi tališ sig hafa eitthvaš sem styddi žessar sögur. Ölluheldur haft einhverjar rannsóknartilgįtur sem žessir framburšir vęru ķ raun ašeins stašfesting į. Żmis atriši ķ frumrannsókn Geirfinnsmįls benda til aš rannsóknarmenn hafi frį upphafi tališ hvarf Geirfinns liš ķ mun stęrra mįli- "spķramįlinu mikla". Aldrei fannst žó neinn spķri. Ragnar Ašalsteinsson segir ķ greinargerš sinni:

" Minna veršur hér į stórfellda gagnrżni Hallvaršs Einvaršssonar, žį ašalfulltrśa saksóknara rķkisins, ķ garš dómsmįlarįšuneytis įriš 1972, er svonefnd Klśbbmįl komu uppį yfirboršiš. Lögreglustjóri lokaši Klśbbnum eftir aš ašalfulltrśinn hafši snśiš sér til hans og byggšist lokunin į heimild ķ įfengislögum, en var ekki rannsóknarśrręši skv. lögum um mešferš opinberra mįla. Taldi ašalfulltrśi aš allsendis óvišeigandi vęri aš hafa veitingahśsiš opiš frį sjónarmiši almennrar réttarvörslu. Fįeinum dögum sķšar var įkvöršun lögreglustjóra felld nišur aš tilhlutan dómsmįlarįšherra og ritaši ašalfulltrśinn skżrslu og umsögn um mįliš 23. okt. 1972. Taldi hann, aš nišurfelling dómsmįlarįšuneytis į banni lögreglustjóra vęri "allsendis ótķmabęr og įstęšulaus og ekki studd almennum opinberum réttarvörsluhagsmunum." Til žessara įtaka er aš rekja sķfelldan grun rannsóknarmanna į svonefndum Klśbbmönnum į žessum įrum og tilhneigingu žeirra til aš tengja grunsamlega atburši viš Klśbbinn.

Framburšur Sęvars fyrir dómi

 

Skśli nefnir, aš Sęvar hafi boriš rangar sakir į Einar, Magnśs og Valdimar ķ fjölmörgum lögregluskżrslum og einnig ķ eitt skipti fyrir dómi. Sęvar kom fyrir dóm 1. aprķl 1976 kl.10.09.

Framburšur hans hefst į žessum oršum:

"Męttur kvešst vilja taka fram ķ upphafi, aš skżrslur žęr sem hann hefur gefiš ķ žessu mįli séu ekki byggšar į hans eigin vitneskju eša reynslu heldur hafi Erla Bolladóttir skżrt sér frį öllum atvikum sem hann sagši frį ķ eigin persónu hjį rannsóknarlögreglunni."

Meš žessu oršalagi hlżtur žessi stašhęfing aš teljast all furšuleg, og sem varnartaktķk sęmir slķk merkingarleysa engan vegin jafn slyngum manni og Sęvar var sagšur vera. Sęvar hafši veriš ķ hįmarkseinangrun ķ 14 vikur. Sé reynt aš fį einhverja merkingu śt śr žessari fyrstu setningu ķ framburši Sęvars getur hśn ekki veriš önnur en sś aš Sęvar sé aš reyna aš fį dómarann til aš skrį nišur aš hann hafi enga vitneskju um mįliš ašra en žį sem rannsóknarlögreglan hafi eftir Erlu Bolladóttur. Žyki einhverjum žaš bķręfin stašhęfing aš rannsóknardómarinn hafi hugsanlega sżnt af sér ónįkvęmni ķ aš skrį framburš manns fyrir dómi, mį benda į aš skv. frįsögn dómarans sjįlfs (Arnar Höskuldssonar) ķ bréfi til sakadómaranna (22. sept 1977) sleppti hann žvķ jafnvel alveg aš skrį framburš Sęvars fyrir dóminum, ef hann "vissi betur."

Sęvar nefnir sķšan nöfn Magnśsar, Einars og Valdimars ķ žvķ samhengi aš Erla gęti hafa veriš hrędd viš žį. Hann nefnir ekki Sigurbjörn en bętir viš tveimur žekktum mönnum śr višskiptalķfinu og segist hafa heyrt talaš um aš žeir viti allt um Geirfinnsmįliš. Ennfremur stendur ķ dómsskjali: "Męttur kvešst hafa gefiš skżrslur žessar til aš hęgt vęri aš rannsaka mįl žetta, žar sem honum hefši veriš sagt aš Erla yrši fyrir ónęši og óttašist um lķf sitt."

Semsagt, žrįtt fyrir aš verulegt ósamręmi hafi veriš ķ grundvallaratrišum ķ frįsögn žeirra Sęvars og Erlu um ašild annara en žeirra sjįlfra aš hvarfi Geirfinns, er nįkvęmt samręmi um žetta atriši, ž.e. žeim hafi veriš talin trś um aš lķf Erlu hafi legiš viš og naušsynlegt vęri aš handtaka žį sem stęšu aš lķflįtshótunum gegn Erlu įšur en henni yrši gert mein og til aš hęgt yrši aš leysa mįliš.

Hafi įętlun dómžola um meinsęri veriš raunveruleg, veršur aš teljast furšulegt aš frįsagnir žeirra af feršinni til Keflavķkur hafi veriš svo ósamstęšar sem raun ber vitni. Fleiri nöfn voru nefnd til sögunnar, nöfn žjóšžekktra višskipta og stjórnmįlamanna. Augljóst er aš rannsóknarmenn sįu fljótlega aš žetta var "žunnur ķs."

Žann 10. Febrśar er tekin skżrsla af Sęvari og hefst hśn į oršunum: "Mętta hafa veriš sżndar myndir af 16 mönnum sem rannsóknarlögreglan telur hugsanlegt aš hafi veriš viš drįttarbraut Keflavķkur og/eša ķ bįtsferš ž. 19.nóv". Sami formįli var aš skżrslu sem sama dag var tekin af Erlu. Žó hvorugu žeirra hafi tekist aš žekkja alla žį menn sem žau sögšust hafa séš ķ drįttarbrautinni, er skżrsla Erlu athyglisverš annara hluta vegna. Af myndunum žekkir hśn 9 žeirra 16 manna sem rannsóknarlögreglan kvešst telja "hugsanlegt aš hafi veriš ķ drįttarbraut Keflavķkur og/eša ķ bįtsferš ž.19.nóv". Flestir eru žeir umsvifamiklir menn śr ķslensku višskiptalķfi og stjórnmįlum. Hvergi kemur fram hversvegna lögregla hafši žį undir grun.

 

Sęvar var žvingašur til rangra sakargifta

Fręg er umręšan um hina óskrįšu samprófun žar sem Sęvar hlaut löšrung af hendi fangelsisstjóra Sķšumślafangelsis. Samprófun žessi fór fram ž. 5.maķ 1976, degi eftir aš Erla Bolladóttir "jįtaši" aš hafa sjįlf skotiš Geirfinn meš riffli. Ķ framburši séra Jóns Bjarmans fangelsisprests kemur fram aš dómžolar höfšu allir skżrt honum frį nefndri samprófun og efni hennar, sem var aš rannsóknarmenn vildu fį Sęvar til aš višurkenna aš hann hefši veriš ķ drįttarbraut Keflavķkur 19.nóv.1974 įsamt Magnśsi, Einari, Sigurbirni og Valdimar. Sęvar žrętti af bestu getu fyrir hönd žeirra allra og hlaut aš launum einn löšrung ķ višurvist fjölda hįttsettra embęttismanna, svo aš sannaš sé. Tilviljun ręšur žvķ aš hann skyldi veittur frammi fyrir svo mörgum og viršulegum vitnum en ekki žar sem minna bar į. Haršręšisrannsóknin var ķ framhaldinu einskoršuš viš žennan löšrung, žó upphaflega hafi stašiš til aš rannsaka meint haršręši almennt.

Séra Jón Bjarman, žįverandi fangaprestur, fór fram į žaš ķ bréfi til dómsmįlarįšuneytis ķ maķ 1978, aš rannsókn fęri fram į meintu haršręši viš yfirheyrslur į sakborningum. Hann nefndi sérstaklega atvik, sem geršist, žegar žeir voru leiddir til samprófunar, 5.maķ įriš 1976.

Ķ bréfinu segir Jón Bjarman m.a: ,,Tilefni beišni minnar er ekki žaš, aš ofangreindir sakborningar hafi fariš žess į leit viš mig, aš ég hlutašist til um eitt eša annaš, sem aš rannsókninni snżr, heldur hitt, aš žau öll ķ sįlgęsluvištölum viš mig hafa greint mér frį, hvaš geršist ķ žetta umrędda sinn, įn žess aš ég fitjaši upp į mįlinu eša legši fyrir spurningar." Séra Jón rekur sķšan kjarnann ķ frįsögn sakborninga og segir: ,,Ķ samprófuninni var lagt hart aš Sęvari aš jįta lżsingu Erlu į atvikum, en hann virtist ringlašur og mišur sķn og ekki vita, hvašan į sig stóš vešriš. Mešan žessu fór fram, greip Eggert ķ hįr Sęvars, kippti honum og hrinti til og frį, svo hann var nęrri fallinn į gólfiš og ógnaši honum. Seinna, žegar Sęvar mótmęlti einhverju, gekk Gunnar yfirfangavöršur aš honum og löšrungaši hann. Samprófunin endaši ķ upplausn viš žaš, aš Erla fór aš ępa ķ móšursżkiskasti. Var žį kallaš į tvo fangaverši, sem drógu Sęvar til klefa sķns."

 

Hver valdi Magnśs Leopoldsson?

Af einhverjum įstęšum viršist frumrannsóknarmönnum hafa veriš mjög ķ mun aš framkvęmdastjóri Klśbbsins yrši bendlašur viš hvarf Geirfinns. Žannig hefur vitni śr frumrannsókninni, afgreišslukona śr Hafnarbśšinni, greint frį žvķ aš strax viš upphaf leitar aš lešurklędda manninum hafi henni veriš sżnd mynd af framkvęmdastjóranum, Magnśsi Leopoldssyni. Konan kvartar sérstaklega undan žvķ fyrir dómi, aš leirmyndin sem sögš var gerš eftir lżsingu sjónarvotta, hafi veriš lįtin lķkjast Magnśsi "of mikiš". Afgreišslukonan er sś sem afgreiddi manninn meš sķmtal og sį hann best allra.

Ķ mynd Sigursteins Mįssonar "Ašför aš lögum" var m.a. stutt vištal viš Magnśs Gķslason teiknara og fréttamann ķ Keflavķk. Formleg yfirlżsing sama efnis er ķ greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar. Ķ yfirlżsingunni segir Magnśs frį žvķ aš ķ nóv. 1975 hafi lögreglumašur afhent honum ljósmynd af Magnśsi Leopoldssyni, meš žeim fyrirmęlum aš hann skyldi gera teikningu eftir ljósmyndinni. Teiknarinn vissi žį ekki hver mašurinn į ljósmyndinni var. Fylgdu aukreitis žau fyrirmęli aš hįrsveipur skyldi nį fram į enniš og augabrśnir nokkuš dekktar. Teikninguna ętti sķšan aš birta ķ fjölmišlum og lżsa eftir manninum į myndinni. Um vęri aš ręša žann sem talinn var hafa hringt śr Hafnarbśšinni og bošaš Geirfinn į hiš örlagarķka stefnumót. Įšur en Magnśs Gķslason lauk teikningunni hafši leirstyttan veriš gerš og var teikningin žvķ aldrei notuš. Žessi frįsögn žótti mörgum engu aš sķšur ótrśleg og sannarlega nż gögn ķ mįlinu ef rétt vęri. Žeir fjölmörgu sem neitušu aš trśa slķku atferli į ķslenska lögreglumenn neyddust sķšan til aš sannfęrast, žegar lögreglumašurinn S.N. sem afhenti myndina stašfesti ķ śtvarpsvištali aš rétt vęri frį greint. Ekki hefur veriš upplżst nįnar hver įtti žį hugmynd aš beina grun aš Magnśsi Leopoldssyni meš žessum hętti. En meš žeim gögnum sem fyrir liggja er ljóst aš frumrannsóknarmenn ķ Keflavķk uršu žarna fyrstir til bendla Magnśs Leopoldsson viš hvarf Geirfinns. Sjįlfsögš krafa er aš upplżst verši hversvegna framkvęmdastjóri Klśbbsins varš fyrir valinu og hver valdi hann. Hvaš var žaš į žessu stigi mįlsins sem beindi grun aš honum? Ekki var Erlu Bolladóttur til aš dreifa... Fleiri spurningar hljóta einnig aš vakna žegar žetta er athugaš: Žar sem ķ raun var veriš aš lżsa eftir Magnśsi, hvers vegna var žį ekki ljósmyndin einfaldlega birt? Magnśs Gķslason er vissulega frįbęr teiknari, og gat léttilega teiknaš aušžekkjanlega mynd af framkvęmdastjóra Klśbbsins, en hversvegna žessi millileikur, aš lįta gera teikningu eftir ljósmynd? Engin skżring hefur veriš gefin. Gęti skżringin veriš sś aš forstjóra Klśbbsins hafi aukist hįrprżši eftir aš myndin var tekin, og hann oršinn fulloršinslegri til augnanna? Vissulega hafši žaš gerst en einnig veršur aš teljast sennilegt aš sį sem stóš fyrir ašgeršinni hafi ekki viljaš lįta bendla sig viš hana og žvķ viljaš finna sér einskonar skjól ķ teikningunni sem pöntuš var ķ nóv 1974. Ekki gat hann skįkaš ķ skjóli hins ęvintżralega framburšar sem Erla gaf 23. Jan 1976. Reyndir og vanir lögreglumenn hafa veriš manna skeleggastir ķ gagnrżni sinni į žį "óhefšbundnu rannsóknarašferš" sem žarna var beitt. Sunnudaginn 8. mars 1998 birtist ķ Morgunblašinu vištal viš Gķsla Gušmundsson fv. rannsóknarlögreglumann. Žar segir Gķsli: "Ekki er meš nokkru móti hęgt aš skilja hvaš mönnum gengur til meš slķkum vinnubrögšum og get ég ekki flokkaš žetta undir neitt annaš en stórfellt refsivert brot ķ opinberu starfi."

Bjarki Elķasson fv. yfirlögreglužjónn segir ennfremur ķ vištali ķ heimildarmyndinni Ašför aš lögum: "Žetta byrjaši sem rannsókn į hvarfi manns sem ekkert var óešlilegt viš aš yrši rannsakaš. En žegar ekki tókst aš upplżsa žaš var žaš tengt alls óskyldum mįlum, forsendurnar fengnar fyrirfram og rannsakaš śt frį žvķ. Slķkt kann aldrei góšri lukku aš stżra".

Hafi einhver ķ raun og veru hug į aš finna uppruna rangra sakargifta ķ Geirfinnsmįli žį liggur beinast viš aš athuga hver frumrannsóknarmanna ķ Keflavķk var žaš sem stóš fyrir žvķ aš senda lögreglumanninn S.N. meš myndina af forstjóra Klśbbsins til Magnśsar Gķslasonar teiknara. Og hvers vegna? Žaš veršur vafalaust upplżst einn góšan vešurdag.

Var tilefni til samantekinna rįša?

Žęr raddir hafa heyrst, jafnvel hjį mįlsmetandi mönnum aš žó verulegur vafi liggi į um žįtt dómfelldu hvaš varšar mannshvörfin, sé eini öruggi žįttur mįlsins hinar röngu sakargiftir. Og hafi dómžolar stašiš fyrir hinum röngu sakargiftum, sanni žaš žįtt žeirra ķ hvarfi Geirfinns. En meš žeirri athugun sem į lišnum įratugum hefur fariš hefur fram į fyrirliggjandi gögnum śr Geirfinnsmįli hafa veriš leidd sterk rök aš žvķ aš Keflavķkurferšin hafi aldrei veriš farin og dómžolar eigi engan žįtt ķ hvarfi Geirfinns. Žar sem nįnast öll umfjöllun um Geirfinnsmįl hefur ķ u.ž.b. 20 įr veriš um žetta, veršur ekki fariš śtķ žaš hér en vķsaš til greinargeršar Ragnars Ašalsteinssonar. Vegna žeirra sem lķtiš žekkja til skal žó nefnt eitt dęmi:

Žaš sem öšru fremur varš til žess aš hvarf Geirfinns var rannsakaš sem sakamįl voru komur lešurklędda mannsins ķ Hafnarbśšina og sķmtöl hans. Allt bendir til aš sį mašur hafi bošaš Geirfinn į stefnumót og žaš hafi oršiš örlagarķkt. Žrįtt fyrir grķšarlega leit fannst lešurklęddi mašurinn, sem fékk višurnefniš "Leirfinnur", žvķ mišur ekki. Miklar rannsóknir sżndu hinsvegar fram į meš óyggjandi hętti aš mašur žessi gat alls ekki hafa veriš neinn dómžola. Engu aš sķšur er ķ dómi Hęstaréttar augljóslega ranglega "mišaš viš" aš Kristjįn V.Višarsson sé "Leirfinnur". Žaš getur ekki talist annaš en stórkostlegt hneyksli, žvķ eins og fram kemur ķ greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar hlżtur öllum aš hafa veriš ljóst aš hér var um rangan mann aš ręša:

…Vitniš sem sį [afgreiddi] žann ókunna mann sem kom og hringdi er Gušlaug Konrįšs Jónsdóttir og er haft eftir henni ķ forsendum hérašsdóms, aš žaš telji sig ekki hafa séš Kristjįn Višar og skjólst.m. ķ Hafnarbśšinni greint kvöld. Žaš žekkti žį ķ sjón. Vitniš Įsta Elķn Grétarsdóttir taldi aš ekki hefši veriš um skjólst.m. eša Kristjįn Višar aš ręša. Sama gildir um vitnin Hrefnu Björgu Óskarsdóttur og Jóhann Gušfinnsson. Ekki er um fleiri vitni aš ręša og samkvęmt višteknu sönnunarmati ķ opinberum mįlum mį nįnast telja sannaš aš hvorki skjólst.m. eša Kristjįn Višar komu į stašinn um kvöldiš…

Framburšur allra fjögurra vitnanna sem sįu "Leirfinn" er samhljóša um aš Kristjįn Višar sé ekki mašurinn. Žaš sem žó vekur e.t.v. mesta athygli er aš ašalvitniš, afgreišslukonan sem afgreiddi "Leirfinn" lżsir žvķ yfir viš sakbendingu aš hśn žekki Kristjįn Višar ķ sjón og hafi žekkt hann fyrir umrętt kvöld. Af framburši hennar mį helst skilja aš ef um Kristjįn Višar hefši veriš aš ręša hefši hśn einfaldlega tilkynnt lögreglunni nafn mannsins. Vandséš er hvernig dómžolar gętu hafa fundiš sér annaš tilefni til samantekinna rįša um rangar sakargiftir en raunveruleg afskipti af hvarfi Geirfinns, og žar meš einnig žvķ atferli aš boša hann į stefnumótiš ķ Hafnarbśšinni. En meš samhljóša framburši allra fjögurra vitnanna sem sįu manninn "Leirfinn", er sannaš aš sį sem raunveruleg įstęša var til aš gruna um gręsku var enginn dómžola. Meš hlišsjón af framansögšu er ljóst aš rétt gęti veriš aš leita meš opnum huga haldbetri skżringa į žeim hörmulegu mistökum sem įttu sér staš er "klęr réttvķsinnar" lęstust um Einar Bollason, Magnśs Leopoldsson, Valdimar Olsen og Sigurbjörn Eirķksson.

 

Eftirmįli

Dómur féll ķ Geirfinnsmįli 22. Febrśar 1980. Žó einstaka "kverślanti" žętti į žeim tķma aš seilst vęri um skör fram ķ aš dęma menn seka įn fullnęgjandi gagna, rķkti einhugur meš žjóšinni um aš dęma skyldi. Hvatinn aš žessari samstöšu ķslendinga var žó fremur sį aš žjóšin var langžreytt į žessu vafstri, en aš fólk hefši raunverulega skilning į mįlatilbśnašinum. Hafi venjulegir ķslendingar dottaš yfir hinni 15 klst. löngu sóknarręšu rķkissaksóknara gįtu žeir varla efast um aš öllum spurningum hafi žar veriš svaraš. Almenningur treysti einfaldlega fagmönnum til verksins. En ķ 20 įr hefur veriš fjallaš um mįliš ķ ótal blašagreinum, bókum, śtvarpsžįttum, sjónvarpsžįttum og einni heimildarmynd. Žó umfjöllun hafi į köflum veriš grunn, hefur hśn oršiš til žess aš sķfellt fleirum hefur oršiš ljóst aš ekki var allt meš felldu viš afgreišslu mįlsins. Ekkert nżtt hefur komiš fram sem styšur viš nišurstöšurnar en atrišin sem varpa vafa į sekt dómžola ķ mįlinu viršast verša fleiri eftir žvķ sem įrin lķša. Segja mį aš fęst af žvķ séu nż gögn, fram komin eftir dóm Hęstaréttar 1980. Heldur er um aš ręša atriši sem mönnum hafši yfirsést en koma ķ ljós viš nįnari athugun og samanburš į fyrirliggjandi mįlsskjölum. Ķ įranna rįs hafa menn fengiš tóm til aš grśska ķ hinum fyrirliggjandi gögnum og afla nżrra. Žar sem um er aš ręša yfir 10.000 bls. af skżrslum og skjölum, er "ešlilegt" aš dómurum mįlsins hafi yfirsést eitt og annaš, rétt eins og verjendum sakborninga og öšrum, enda registur mįlsins meš afbrigšum lélegt. Einnig hafa komiš fram nż gögn sem dómurum var ókunnugt um viš dómsuppkvašningu. Hiš grķšarlega umfang mįlsins varš til žess aš vankantar rķkjandi réttarkerfis nutu sķn betur en nokkru sinni. Žaš sjį menn best eftirį, enda hafa veriš geršar verulegar breytingar sķšan. Önnur afleišing žessa ógnarlega umfangs var sś aš handhęgt svar viš įleitnum spurningum var jafnan tiltękt: "Žaš er nś svo margt annaš ķ žessu mįli…"

En meš gögnum į borš viš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar og śrlausn Hęstaréttar vegna endurupptökubeišninnar er mun ašgengilegra nś en įšur aš öšlast heildaryfirsżn yfir mįliš. Į vefsķšu sem sett hefur veriš upp į slóšinni er hęgt aš kynna sér mįliš. Žar er aš finna nįnast allt sem skrifaš hefur veriš um mįliš ķ ķslenska prentfjölmišla į undanförnum įrum. Einnig Hęstaréttardóminn frį 1980, śrlausn Hęstaréttar frį 1997, auk mįlsskjala, greinargerša, og gagna af żmsu tagi. Žannig hefur ašgengi aš upplżsingum aukist, enda eru žeir ófįir, fagmenn jafnt og leikmenn sem ķ tķmans rįs hafa meš aukinni žekkingu endurskošaš afstöšu sķna.

Umfjöllun um Hęstaréttarmįliš nr. 214/1978, Gušmundar-og Geirfinnsmįl, hefur į undanförnum įratugum veriš mikil og misjöfn. Žeir sem af żmsum įstęšum viršast įlķta nišurstöšur mįlsins réttar, hafa einkum mętt gagnrżni meš žvķ aš beina umręšunni aš žvķ hvort žęr upplżsingar sem varpa rżrš į nišurstöšur hafi legiš fyrir viš dómsuppkvašningu eša ekki, fremur en aš taka gagnrżnina mįlefnalegum tökum. Žaš sem vitnar best um žetta er aš sjįlfsögšu hin annars vandaša śrlausn Hęstaréttar frį 15. Jślķ 1997.

Mįlflutningur "endurupptökusinna" hefur hinsvegar einkennst af óvęginni gagnrżni į störf lögreglunnar almennt. Slķkar "nķhiliskar" alhęfingar eru alls ekki til žess fallnar aš beina umręšunni į skynsamlegar brautir. Bent skal į aš žrautreyndir og grandvarir lögreglumenn hafa ekki veriš eftirbįtar annara viš aš benda į vankanta mįlsins. Enda illt fyrir heila starfsstétt aš liggja undir įmęli vegna afglapa örfįrra manna. Viš frumrannsóknina ķ Keflavķk starfaši lķtill hópur manna og sumir žeirra aldeilis engir kórdrengir. Stjórnandi frumrannsóknar Geirfinnsmįls hefur einn ķslenskra lögreglumanna hlotiš fangelsisdóm fyrir ólöglega handtöku og tilbśin sönnunargögn sem hann kom fyrir į vettvangi "glępsins". Var žaš ķ mįli leigubķlstjóra sem sakašur var um vķnsölu į sušurnesjum, eins og mörgum er ķ fersku minni. Menn hljóta aš spyrja hvort eitthvaš sé lķkt meš žeirri "rannsóknartękni" sem var beitt ķ mįli leigubķlstjórans og žeirri sem notuš var viš teiknimyndargeršina af framkvęmdastjóranum hįrprśša. Og hafi Erla fengiš stušning rannsóknarmanna til aš bera sakir į žį teiknimyndarpersónu sem grunur beindist žegar aš, mį vera aš skyldleiki sé greinanlegur meš ašferšafręšinni?

Viš upphaf framhaldsrannsóknar Geirfinns- og Gušmundarmįls voru ašalstarfskraftar tveir rannsóknarlögreglumenn og einn rannsóknardómari. Löngu įšur en dęmt var ķ undirrétti höfšu komiš fram verulegar athugasemdir viš störf žeirra frį einum af dómurum mįlsins. Var dómurunum žó allt til įrsins 1997 ókunnugt um aš fölsuš opinber gögn höfšu veriš fyrir žį lögš. Um er aš ręša falsaš "stašfest" endurrit śr dagbók Sķšumślafangelsis. Skv. hinu falsaša endurriti var ekkert bókaš um aš Sęvar hafi fengiš ómannśšlega mešferš. Ófölsuš stašfestir dagbókin hinsvegar aš verulegu haršręši var beitt. Um žetta segir m.a. ķ śrlausn Hęstaréttar :

Žegar framangreind atriši eru virt ķ heild er ljóst aš dómfelldi sętti ólögmętri mešferš ķ gęsluvaršhaldsvist ķ Sķšumślafangelsi, einkum ķ aprķl og maķ 1976, ķ nokkuš meiri męli en kunnugt var um viš śrlausn mįlsins…

Žó marga hafi rekiš ķ rogastans viš aš lesa haršręšislżsingar žęr sem sleppt var ķ endurriti śr dagbókinni, er hitt e.t.v. mikilvęgara, aš žetta atriši sannar aš svo langt var gengiš af opinberum embęttismanni aš falsa opinber gögn til aš leyna žvķ haršręši.

Į upphafsįrum žessa mįls kom fram į Ķslandi nżyršiš "rannsóknarblašamašur". Nokkrir slķkir voru męttir į blašamannafund sem haldinn var 2. febrśar 1977. Žar kynnti žżski rannsóknarmašurinn Karl Shütz nišurstöšur rannsóknarinnar, ž.į.m. aš mašurinn sem nefndur var "Leirfinnur", vęri Kristjįn Višar Višarsson og aš Sęvar hefši einnig fariš inn ķ Hafnarbśšina. Af žvķ tilefni spurši rannsóknarblašamašur nokkur hvers vegna ekkert vitni hefši žekkt žį viš sakbendingar. Svar hins "pólitķska lögreglumanns", eins og Shütz kżs sjįlfur aš skilgreina sig ķ ęviminningum sķnum, veršur lengi ķ minnum haft: "Žetta sżnir hve fólk gleymir miklu į stuttum tķma" var svariš. Einskis var frekar spurt af rannsóknarblašamanninum viš žetta tękifęri. En hvaš skyldi hafa oršiš um žennan hógvęra fulltrśa ķslenskrar blašamannastéttar…?*

Tryggvi Hübner.

 

* Ritstjóri Vķsis var Žorsteinn Pįlsson, sķšar Dóms og Kirkjumįlarįšherra. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Loksins

Gudmundur Einarsson (IP-tala skrįš) 25.2.2017 kl. 00:18

Bęta viš athugasemd

Hver er summan af įtta og tveimur?
Nota HTML-ham

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband