Endurupptökunefnd į hįlum ķs

jondan
Jón Danķelsson skrifar:

Žaš er aušvitaš hįrrétt hjį Erlu Bolladóttur aš endurupptökunefnd er komin śt fyrir verksviš sitt, žegar hśn įkvešur aš bķša eftir mögulegum nżjum upplżsingum um hvarf Geirfinns Einarssonar. Aušvitaš vęri ljómandi gott ef svo ólķklega fęri aš žetta óhugnanlega mannshvarf upplżstist į endanum, en žaš er endurupptökunefnd bara alveg óviškomandi.

Fyrir žvķ er sś einfalda įstęša, aš hiš svokallaš Geirfinnsmįl į ekkert skylt viš hvarf Geirfinns Einarssonar og hefur aldrei įtt. Bęši Sęvar heitinn Ciesielski og Erla Bolladóttir höfšu ķ rauninni ekki bara eina fjarvistarsönnun heldur tvęr. Og įn žeirra tveggja var śtilokaš aš Gušjón Skarphéšinsson eša Kristjįn Višar Kristjįnsson hefšu fariš til Keflavķkur aš kvöldi 19. nóvember 1974.

Žetta lį fyrir žegar dómar voru kvešnir upp į sķnum tķma. Dómararnir hunsušu afgerandi framburši móšur Sęvars og systur og žóttust ekki sjį aš tķmatafla lögreglunnar um Keflavķkurferšina gat ekki meš nokkru móti gengiš upp. Til aš bęta grįu ofan į svart vanręktu žeir aš athuga hvort sjónvarpiš hefši sżnt tiltekna fréttamynd um vķnhneyksli ķ Frakklandi žetta kvöld. Sęvar lżsti atrišum śr myndinni ķ bréfi til dómaranna um mįnuši įšur en réttarhöldin hófust og žęr lżsingar duga įgętlega til aš sanna aš hann var aš horfa į sjónvarpiš į nįkvęmlega sama tķma og hann įtti aš hafa veriš aš berja Geirfinn meš spżtu ķ Drįttarbrautinni ķ Keflavķk.

Meš žvķ einu aš lįta undir höfuš leggjast aš kanna žetta atriši, brutu dómararnir gegn meginreglum sakamįlaréttarfars. Žeir geršust žar meš sjįlfir sekir um afbrot. Aš gögnum mįlsins skošušum (og ég hef svo sannarlega skošaš žau) er erfitt aš komast aš annarri nišurstöšu en žeirri, aš dómararnir hafi vķsvitandi kvešiš upp ranga dóma.

Og žaš er um žetta sem mįliš snżst. Višfangsefni endurupptökunefndar er ekki aš leysa Geirfinnsmįliš. Sé į annaš borš gerlegt aš upplżsa žaš, veršur žaš aš sjįlfsögšu verkefni dómstóla. Višfangsefni endurupptökunefndar er ašeins eitt og og žaš er meira aš segja tiltölulega einfalt. Aš įkvarša hvort lagaskilyrši séu til aš taka žessi gömlu sakamįl upp aš nżju eša ekki. Žessi lagaskilyrši eru heldur ekkert mjög flókin.

* Eru komin fram nż gögn, sem hefšu getaš skipt verulegu mįli, žegar dómur var kvešinn upp?

* Varš dómurinn sį sem hann varš vegna refsiveršrar hįttsemi?

* Er mögulegt eša jafnvel lķklegt aš gögn mįlsins hafi į sķnum tķma veriš rangt metin?

Žetta eru žęr meginspurningar sem endurupptökunefnd žarf aš svara. Og svörin ęttu ekki aš žurfa aš vefjast neitt verulega fyrir fólki. Žau eru nefnilega jį ķ öllum tilvikum.

Jį, žaš eru komin fram nż gögn, sem hefšu hreinlega įtt aš hafa śrslitaįhrif.

Jį, dómararnir sjįlfir geršust augljóslega sekir um refsiverša hįttsemi. Og nokkuš örugglega talsvert fleiri.

Jį, gögn mįlsins voru rangt metin, reyndar svo kolrangt, aš žau gögn sem bentu til sżknu voru alls ekki metin. Į megniš af raunverulegum vķsbendinum var aldrei lagt neitt mat, heldur létu menn bara eins og öll žessi gögn vęru ekki til.

„The question it is this: If James Bentley dit not kill mrs. McGinty, then who did?“

Žessa spurningu lagši Agatha Christie söguhetjunni Hercule Poirot ķ munn ķ „Mrs. McGinty‘s Death“. Žessi setning kom mér stundum ķ hug mešan ég vann aš bókinni „Sį sem flżr undan dżri“, sem kom śt fyrir skemmstu.

Svo furšulegt sem žaš er, hefur tilvitnunin žó sótt haršar aš mér eftir aš bókin kom śr. Ég hef sem sé stöku sinnum veriš spuršur aš žvķ hvort mér hafi „virkilega tekist aš leysa Geirfinnsmįliš“ eftir öll žessi įr.

En žaš er munur į skįldskap og veruleika. Skįldskapurinn viršist eiginlega ekki kunna ašra leiš til aš bjarga saklausu fólki śr snörunni, en žį aš sanna sekt einhvers annars. Sakamįlasögur eru fķnasta skemmtilesning, en žaš er lķka allt og sumt. Veruleikinn er satt aš segja oftast dįlķtiš öšruvķsi.

Viš vinnslu žessarar bókar hvarflaši aldrei aš mér aš reyna aš leysa Geirfinnsmįliš. Ég fór vandlega yfir mįlsgögnin og reyndi aš meta žau. Žaš sem benti til sektar ķ žessum mįlum reyndist aldrei hafa veriš neitt annaš en jįtningar, sem žvingašar voru fram meš einangrun, lyfjagjöfum, stanslausum yfirheyrslum, offorsi og jafnvel barsmķšum.

Mešal mįlsgagnanna fann ég į hinn bóginn fjölmargar vķsbendingar og jafnvel beinar sannanir fyrir sakleysi sakborninganna. Til višbótar fann ég reyndar dįlitlar upplżsingar, sem ekki höfšu komiš fram įšur. Žaš er nišurstaša žessarar vinnu, sem er umfjöllunarefni bókarinnar.

Og višfangsefni endurupptökunefndar er ķ rauninni nįkvęmlega hiš sama. Aš fara yfir žessi gögn og meta žau. Žaš sem kom mér einna helst į óvart var hversu augljós og óhjįkvęmileg nišurstašan hlaut aš verša. Og endurupptökunefnd hlżtur fyrir löngu aš hafa komist aš sömu nišurstöšu.

Žess vegna vekur žaš furšu aš nefndin skuli enn eina feršina fresta žvķ aš kveša upp śrskurš.

Į žvķ hlżtur aš vera einhver skżring og hśn er kannski ekki endilega mjög langsótt. Žaš viršist nokkuš augljóst aš tregšulögmįliš er grķšarlega rótfast innan réttarkerfisins. Žaš er engu lķkara en menn geti hreinlega ekki fengiš sig til aš višurkenna, aš innan žess kerfis hafi veriš gerš mistök, hvaš žį aš viršulegir dómarar hafi beinlķnis brotiš af sér.

Og ef nś skyldu allt ķ koma fram ķ dagsljósiš nżjar vķsbendingar um aš hvarf Geirfinns hafi boriš aš meš einhverjum allt öšrum hętti, veršur žetta kannski léttbęrara. Žį veršur hęgt aš vķsa til žessara nżju upplżsinga og um leiš veršur kannski sįrsaukaminna aš višurkenna aš einhver mistök hafi jś greinilega veriš gerš fyrir 40 įrum.

En endurupptökunefnd getur ekki hummaš žetta fram af sér endalaust. Og žaš gildir einu žótt nefndin kunni aš vera undir žrżstingi innan śr réttarkerfinu. Žaš er algerlega ógerlegt aš rökstyšja neina ašra įkvöršun en žį, aš mįlin skuli tekin upp aš nżju.

Svo mikiš veit ég. Ég hef nefnilega lesiš mįlsgögnin.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Hver er summan af žremur og įtjįn?
Nota HTML-ham

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband