Umfjöllun um GG mįl ķ Financial Times

http://www.ft.com/cms/s/0/4f60adae-6a4c-11e6-ae5b-a7cc5dd5a28c.html?siteedition=intl


GG mįl ķ Financial Times

 

http://www.ft.com/cms/s/0/4f60adae-6a4c-11e6-ae5b-a7cc5dd5a28c.html?siteedition=intl


Bréf Sęvars til Sakadóms, sept. 1977


Ķ fréttum RŚV 2. įgśst 2016 var nokkuš fjallaš um bréf sem Sęvar Marinó Ciesielski ritaši dómurum Sakadóms, žar sem hann lżsir eftir minni, helstu atburšum daganna 16.–22. nóvember 1974. Eins og kunnugt er hvarf Geirfinnur Einarsson žann 19. nóvember 1974 og Sęvar įsamt öšrum var sķšar dęmdur sekur um ašild aš hvarfi hans. Ķ bréfi žessu, sem Sęvar skrifaši ķ byrjun sept. 1977, lżsir hann m.a. atrišum śr sjónvarpsdagskrį žrišjudagsins 19.nóv. Lżsingin er ekki 100% nįkvęm, enda eru žvķ sem nęst 34 mįnušir lišnir. Žeir sem hafa kynnt sér dagskrįna žetta kvöld eru žó ķ engum vafa um žaš aš lżsing Sęvars er žaš nįkvęm aš śtilokaš er aš um tilviljun sé aš ręša. Žegar Sęvar skrifar lżsinguna hafši hann veriš ķ hįmarks einangrun ķ Sķšumślafangelsi frį žvķ ķ desember 1975. Athygli vekur aš amk. einn fjórmenninganna sem hnepptir voru  gęsluvaršhald en var sķšan sleppt, hefur lżst žvķ ķ bók aš hann hafi munaš glefsur śr sjónvarpsdagskrį kvöldsins. Žeim sakborningi var sleppt, žó ekki fyrr en ķ maķ 1976, eftir 105 daga gęsluvaršhald.
Sęvari var aldrei gefinn kostur į aš fjallaš vęri um žetta atriši. 
Bréfiš barst dómurum.

Žaš fékk žį umsögn aš ekki sé neitt mark į žvķ takandi žar sem žaš stangast į viš įšur fram komnar jįtningar Sęvars.

 

Bréfiš er ķ mįlsskjölum, bls. 189 - 198 ķ möppu nr. 20. (XX.

Žarna fjallar Sęvar um żmislegt sem bar į daga hans, į bls. 196 lżsir hann efni sjónvarpsžįttar. Śtilokaš er aš Sęvar hafi veriš ķ Drįttarbraut Keflavķkur į sama tķma, hafi hann  séš žįttinn.

 

Žeir sem vilja kynna sér efni bréfsins geta skošaš žaš hér:

(Smelliš į sķšurnar til aš fį stęrri mynd)

189


190191192193194195

196

 

 

198

197


Hvenęr flytur mašur lķk og hvenęr flytur mašur ekki lķk?

ILLUGI

Illugi Jökulsson skrifar:

Stórmerkilegar eru žęr fréttir aš tveir menn hafi nś veriš handteknir og yfirheyršir ķ tengslum viš hvarf Gušmundar Einarssonar ķ janśar 1974. Hvarf Gušmundar og Geirfinns Einarssonar sķšar į įrinu uršu fįeinum misserum sķšar aš ótrślegasta sakamįli Ķslandssögunnar, og er óžarfi aš fjölyrša um žaš hér.

Mig langaši hins vegar aš rifja upp einn žįtt mįlsins, sem sżnir fįrįnleika žess mjög vel. Haustiš 2002 kom śt žrišja bindi ritverksins Ķslands ķ aldanna rįs, saga Ķslands į 20. öld, sem ég var ašalhöfundur aš, og žar skrifaši ég heilmikiš um Geirfinns- og Gušmundarmįl. Einn kafli bókarinnar fjallar einmitt um meintan flutning į lķki Gušmundar Einarssonar, sem ku hafa veriš žungamišjan ķ yfirheyrslunum yfir tvķmenningunum nś.

Žvķ hef ég skrifaš hér upp žann kafla bókarinnar, og endurritaš aš žó nokkru leyti, og žótt žetta sé afar langt į męlikvarša internetsins, žį hvet ég fólk eindregiš til aš lesa žetta.

Žótt aušvitaš sé hér um nokkuš einfaldaša frįsögn į mjög flóknu mįli aš ręša, žį sżnir žetta hvernig mįliš var vaxiš.

Gušmundur Einarsson var 19 įra piltur ķ Reykjavķk sem fór į ball ķ Hafnarfirši ķ janśar 1974. Hann hvarf og nokkrum įrum seinna voru Sęvar Ciesielski, Kristjįn Višar Višarsson og Tryggvi Rśnar Leifsson dęmdir fyrir aš hafa drepiš hann, og Erla Bolladóttir og Albert Klahn Skaftason dęmd fyrir aš vera samsek og hafa hylmt yfir moršiš.

Einn sakborninganna, Kristjįn Višar, var sagšur hafa hitt Gušmund af tilviljun fyrir utan dansstaš žann ķ Hafnarfirši žar sem Gušmundur hafši veriš aš skemmta sér. Žeir hefšu svo reikaš nokkuš um götur og vissulega fundust vitni sem bįru aš žau hefšu séš Gušmund ķ slagtogi viš annan mann. Žar var fyrst og fremst um aš ręša tvęr stślkur sem könnušust viš Gušmund og héldu žvķ fram viš lögreglurannsóknina aš mašurinn, sem var meš Gušmundi, hefši vel getaš veriš Kristjįn Višar, sem žeim var sżnd mynd af.

Hér var reyndar strax maškur ķ mysunni. Žegar Sęvar Ciesielski lagši fram endurupptökubeišni sķna 1997 tefldi lögmašur hans Ragnar Ašalsteinsson mešal annars fram nżjum vitnisburši stślknanna tveggja. Žęr sögšu aš lögreglumenn sem yfirheyršu žęr hefšu ekki greint žeim frį žvķ aš Kristjįn Višar hafi aš lķkamsvexti veriš įberandi hęrri en Gušmundur. Žetta var mikilvęgt žvķ žęr voru meš žaš alveg į hreinu aš pilturinn, sem žęr sįu meš Gušmundi, hafi veriš minni en hann.

Žar meš var strax śtilokaš aš žaš hafi getaš veriš Kristjįn Višar sem var į ferš meš Gušmundi nóttina eftir balliš ķ Hafnarfirši. Annašhvort fattaši lögreglan žetta ekki į sķnum tķma – sem vęri vissulega ótrślegt – eša henni var sama, af žvķ fyrir henni vakti fyrst og fremst aš koma sök į Kristjįn Višar, žvķ žį hafi veriš oršiš svo aškallandi aš leysa mįliš – bara einhvern veginn!

Og mega menn hafa žau orš um žaš sem žeir kjósa sjįlfir.

Alvarlegast viš žennan anga mįlsins er hins vegar aš Hęstiréttur śrskuršaši 1997 aš žessi nżi vitnisburšur stślknanna skipti engu mįli.

Annars vegar vęri hann of seint fram kominn! – sem virkar mjög einkennilegt ķ mįli sem snżst einmitt um endurupptöku į gömlu mįli – og hins vegar vęri ekki lķklegt aš žessar upplżsingar hefšu breytt nišurstöšu žeirra dómara sem į sķnum tķma dęmdu Kristjįn Višar og félaga seka um morš į Gušmundi.

Žaš er kannski rétt, žvķ svo einbeittir viršast žeir dómarar hafa veriš ķ aš lķta framhjį öllu sem benti til sakleysis sakborninganna. En eigi aš sķšur veršur aš telja žaš einskęra ragmennsku hjį dómurum Hęstaréttar 1997 aš hafa aš engu žetta mikilvęga atriši.

En lįtum žaš duga ķ bili.

Saga lögreglunnar var sem sé sś aš Gušmundur og Kristjįn Višar hefšu aš lokum mętt aš hśsi viš Hamarsbraut žar sem kunningjakona Kristjįns, Erla Bolladóttir, hafši žį ašsetur. Žangaš hefšu svo mętt Sęvar Ciesielski, sem stundum og stundum ekki var kęrasti Erlu, og félagi žeirra Tryggvi Rśnar Leifsson.

Į Hamarsbrautinni hafi piltarnir reynt aš lįta sér detta ķ hug leišir til aš śtvega įfengi, en sķšan hafi komiš til deilna og sķšan įtaka millum žeirra sem endušu meš žvķ aš Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar gengu af Gušmundi daušum.

Annaš eins hafši komiš fyrir ķ nęturlķfi Ķslendinga bęši fyrr og sķšar, svo ķ sjįlfu sér var žetta ekki ósannfęrandi atburšarįs. En žegar mįliš er skošaš kemur hins vegar į daginn aš mjög margt orkaši tvķmęlis varšandi flestar eša réttara sagt allar hlišar mįlsins.,

Žaš skal tekiš fram aš eftirfarandi texti er svo til eingöngu unninn upp śr dómsnišurstöšum Hérašsdóms og sķšar Hęstaréttar, en lķtt fariš ķ önnur mįlsskjöl en žar eru birt. Žetta er semsé sį texti sem Hęstaréttardómarar voru aš vinna meš žegar žeir dęmdu ķ mįlunum. Önnur mįlsskjöl styrkja žó eingöngu žęr efasemdir sem hafa veršur um hina opinberu nišurstöšu.

Sķšar meir héldu Sęvar, Tryggvi og Kristjįn žvķ fram aš žeir hefšu alls ekki veriš ķ hśsinu viš Hamarsbraut žessa umręddu nótt. Og um hugsanlega nęrveru žeirra er ķ raun allt į huldu. Nįgrannar Erlu ķ hśsinu höfšu ekki oršiš var viš neinn gestagang og hvaš žį įtök, og alls engin ummerki um morš fundust ķ ķbśšinni sem hśn bjó ķ.

Žeir žremenningar jįtušu žó allir į sķnum tķma aš svona hefšu atburšir veriš, en drógu žęr jįtningar sķšar til baka. Sögšu žeir žį aš jįtningarnar hefšu veriš framkallašar meš žrżstingi lögreglumanna. Žeir kvįšust ķ raun ašeins hafa sagt žaš sem lögreglumennirnir virtust vilja heyra. Og žeim hafi hvaš eftir annaš veriš lögš orš ķ munn.

Dómstólar tóku ekki mark į afturköllun jįtninganna. Žar voru hinar upprunalegu jįtningar žvķ lagšar til grundvallar.

Dómurunum til einhverrar afsökunar mį segja aš ķ žį daga – laust fyrir 1980 – var alls ekki bśiš aš sżna fram meš sįlfręširannsóknum (žar sem Gķsli Gušjónsson sįlfręšingur og fyrrverandi rannsóknarlögreglumašur er brautryšjandi) hve aušvelt er ķ rauninni aš fį fram falskar jįtningar sakborninga viš yfirheyrslur.

En žaš er samt mjög alvarlegur įfellisdómur yfir dómurunum aš žeir skyldu lķta framhjį žeim ótrślegum mótsögnum og jafnvel hreinu rugli sem fólst ķ lögreglurannsókninni.

Og enn meiri įfellisdómur yfir dómurunum sem höfnušu endurupptökubeišnum Sęvars Ciesielski tuttugu įrum sķšar.

Og hér veršur sem sé ašeins varpaš ljósi į einn örlķtinn anga mįlsins. Žaš veršur gert bżsna nįkvęmlega og ķ löngu mįli, einmitt til žess aš sżna fram į hve fįrįnlegur žessi mįlatilbśnašur var.

Žessi angi mįlsins snżst um hvaš varš um lķk Gušmundar Einarssonar.

Eftir aš Gušmundur hafši veriš drepinn ķ hśsinu viš Hamarsbraut – samkvęmt hinum upphaflegu jįtningum, sem sķšar voru dregnar til baka – žį žurfti sem sé aš losna viš lķkiš.

En hvernig įtti aš fara aš žvķ? Enginn fjórmenninganna, sem įttu aš vera stödd ķ hśsinu (įn žess aš nįgrannar yršu varir viš!) įtti bķl. Ekki var vęnlegt aš bera lķkiš burt. Žeir félagar įkvįšu žvķ – samkvęmt žessari sögu – aš hringja ķ sameiginlegan kunningja sinn, Albert Klahn. Hann hafši um žetta leyti umrįšarétt yfir bķl föšur sķns.

Og samkvęmt sögunni var nś hringt ķ Albert, hann mętti į stašinn um mišja nótt, féllst į aš hjįlpa til og ķ bķl hans var lķkiš svo flutt śt ķ Hafnarfjaršarhraun og fališ žar.

Žannig var hin opinbera og upphaflega śtgįfa sögunnar. Ekki er ljóst hvernig žaš geršist aš Albert dśkkaši upp ķ yfirheyrslum lögreglunnar yfir sakborningunum, en hann var aš minnsta kosti handtekinn og yfirheyršur.

Albert kannašist ķ fyrstu ekkert viš aš hafa keyrt lķk śt ķ Hafnarfjaršarhraun žessa umręšu nótt. Lögreglumenn lögšu hins vegar fast aš honum og smįtt og smįtt fór minni Alberts aš kvikna. Į einum staš segir ķ skżrslum um yfirheyrslur yfir Albert:

„Hann segist ķ rauninni ekkert hafa munaš um žessa hluti, er handtakan fór fram, en minniš hafi komiš sķšar.“

Žetta er aušvitaš mergurinn mįlsins. Žessi setning er žungamišja žess sem Gķsli Gušjónsson og fleiri hafa sżnt fram į, žvķ hśn lżsir žeirri žróun sem getur leitt til žess aš menn jįti aš ósekju į sig nįnast hvaša glępi sem er og fari jafnvel aš trśa žvķ sjįlfir aš jįtningar žeirra séu sannar.

Eftir aš minni Alberts fór aš skįna (!) var samin skżrsla um fyrstu yfirheyrslur yfir honum. Žar stašfesti Albert skżrt og greinilega allt sem hinir sakborningarnir höfšu sagt um meintan žįtt hans aš mįlinu.

Hann kvašst hafa komiš į bķl föšur sķns aš hśsinu viš Hamarsbraut žį nótt žegar Gušmundur Einarsson hvarf en mundi reyndar ekki nįkvęmlega hvernig į feršum hans stóš. Żmist sagšist hann hafa veriš aš rśnta meš žį félaga Kristjįn Višar, Tryggva Rśnar og Sęvar žį um kvöldiš og nóttina, eša žeir hefšu hringt ķ hann frį Hamarsbrautinni og bešiš hann aš koma.

Ekki var ķ žessari skżrslu reynt aš skżra hvernig į žvķ gęti stašiš aš Albert hefši veriš ķ bķltśr meš Sęvari og félögum žessa nótt. Stašreyndin var sś aš žótt žeir Sęvar ęttu aš heita kunningjar var Albert ķ rauninni illa viš Sęvar og sóttist ekki eftir félagsskap viš hann.

En ég vķk reyndar nįnar aš žessu atriši sķšar ķ langhundi žessum.

En hvaš um žaš, žarna var – samkvęmt sögunni – Albert alla vega kominn um nóttina aš hśsinu viš Hamarsbraut į bķl föšur sķns, gulri Toyotu.

Sķšan er haft eftir Albert ķ skżrslunni:

„Ekki veit ég gjörla hvernig stóš į komu minni aš hśsinu heima hjį Sęvari …“

Hér mį strax skjóta žvķ inn ķ aš žessi fįu orš og raunar allt oršalagiš į skżrslunni sżna svo ekki veršur um villst aš skżrslur lögreglunnar geta vart talist fullgildur vitnisburšur um hvaš Albert sagši ķ raun og veru – meš sķnum eigin oršum. Albert var vissulega įgętlega mįli farinn en śtilokaš er žó meš öllu aš venjulegur piltur um tvķtugt hafi tekiš svona til orša jafnvel fyrir 40 įrum:

„Ekki veit ég gjörla …“ og svo framvegis.

Žetta kann aš viršast smįatriši, en sżnir žó svo ekki veršur um villst aš žaš voru rannsóknarlögreglumennirnir, en ekki sakborningar eša vitni, sem réšu feršinni viš yfirheyrslurnar.

Lögreglumennirnir įkvįšu žvķ, mešvitaš eša ómešvitaš, hvaša oršalag og blębrigši endušu ķ skżrslum – sem sķšan höfšu mjög mikil įhrif viš įframhaldandi rannsókn og réttarhöld.

Sama athugasemd į viš um yfirheyrslur og skżrslur varšandi ašra sakborninga.

En Albert vissi sem sagt „ekki gjörla“ hvernig stóš į komu hans „aš hśsinu heima hjį Sęvari“.

Hér mį skjóta žvķ aš Sęvar įtti reyndar alls ekki heima ķ hśsinu viš Hamarsbraut og žaš įtti Albert aš vera fullkunnugt um. Hins vegar kemur oft fram ķ skżrslum frį žessum tķma aš žaš voru rannsóknarlögreglumennirnir sem viršast ķ fyrstu hafa tališ aš Sęvar byggi viš Hamarsbrautina. Ķ raun bjó Erla žar ein žótt Sęvar vęri aš vķsu nokkuš tķšur gestur hjį henni.

En ķ skżrslunni er sķšan haft eftir Albert:

„Ég man aš ég sat ķ bifreišinni į bifreišastęšinu Sušurgötumegin viš hśs žaš sem Sęvar bjó ķ. Nęst man ég fyrir vķst aš Sęvar kom frį hśsinu aš bifreišinni og baš mig aš opna farangursgeymsluna sem ég gerši. Ég settist svo inn ķ bifreišina aftur, en Sęvar fór aftur inn ķ hśsiš. Eftir nokkra biš komu žeir allir žrķr, Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar, aš bifreišinni.

Bifreišin sneri žannig aš afturendi hennar vķsaši aš hśsinu, eša öllu heldur aš sundi milli hśssins og nęsta hśss. Žar er, eša var, slęm götulżsing og fylgdist ég ašeins meš feršum žeirra ķ baksżnisspegli bifreišarinnar, žeim sem stašsettur er į vinstri hliš hennar. ég sį aš žeir voru allir žrķr meš, aš ég held, fleiri en einn poka, eša eitthvaš sem lķktist poka. Eins getur veriš aš žetta hafi ašeins veriš einn poki, eša eitthvaš pokalaga sem žeir hafi hver um sig haldiš undir į mismunandi stöšum. Ekki sį ég neitt hvaš var ķ žessum poka eša pokum.

Byrši sķna settu žeir ķ farangursgeymslu bifreišarinnar. Mešan žeir voru aš žvķ ruggaši bifreišin svolķtiš til og smįdynkir heyršust og virtist mér žaš benda til žess aš veriš vęri aš setja eitthvaš fremur žungt ķ farangursgeymsluna.

Žegar žeir höfšu komiš byrši sinni žar fyrir žį skelltu žeir aftur farangursgeymslunni. Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar settust svo inn ķ bifreišina, ķ aftursętiš. Sęvar kom ekki alveg strax inn ķ bifreišina, og held ég aš hann hafi fariš aftur heim aš hśsinu. Žegar hann kom žį settist hann ķ framsętiš viš hliš mér.“

Sķšan segir ķ skżrslunni aš Albert hafi keyrt aš fyrirmęlum Sęvars śt ķ Hafnarfjaršarhraun. Žį stendur oršrétt:

„Aš lokum stöšvaši ég bifreišina ofan ķ nokkurs konar dęld sem mér virtist gerš af mannahöndum. Žar var svo slétt aš ég gat snśiš bifreišinni viš. Ķ žessari dęld held ég aš viš höfum veriš ķ sjónmįli viš Keflavķkurveginn.

Allan tķmann hafši ég ekiš aš fyrirsögn Sęvars og hann sagši mér aš stöšva žarna. Žegar ég var bśinn aš snśa bifreišinni viš, žannig aš framendi hennar sneri ķ įtt aš Keflavķkurveginum, žį fóru žremenningarnir śt. Sęvar baš mig žį um lyklana aš farangursgeymslunni og rétti ég honum lyklana śt um gluggann. Hann opnaši svo geymnsluna og lét mig hafa lyklana aftur. Ég fór ekkert śt śr bifreišinni.

Žessir žrķr voru svo nokkra stund aftan viš bifreišina og virtust eiga ķ einhverjum erfišleikum viš aš nį einhverju śr farangursgeymslunni, ķ žaš minnsta virtist žaš fyrirhafnarmikiš og ekki mjög žęgilegt ķ mešförum. Hvaš žetta var, žaš sį ég ekki enda myrkur śti og engin lżsing eša ljós į bifreišinni. Žeir lokušu farangursgeymslunni įšur en žeir fóru frį bifreišinni og sį ég žvķ móta fyrir žeim og byrši žeirra. Žegar žeir gengu frį bifreišinni žį virtist mér žeir vera meš poka mešferšis og bera hann į milli sķn į einhvern hįtt. Ég held raunar aš ég hafi ekki slökkt ljósin į bifreišinni og hafi ég séš móta fyrir žessu ķ skini frį afturljósum hennar.

Žeir hurfu svo śt ķ myrkriš. Sirka 15-20 mķnśtum sķšar komu žeir allir aftur og voru žį ekki meš neitt mešferšis. Žeir settust inn ķ bifreišina og ég ók til baka. Ekki er ég alveg viss um hvert ég ók žeim, en ég held aš ég hafi ekiš žeim heim til Kristjįns Višars, žó ég vilji ekki fullyrša žaš.

Į leišinni til baka žį barst ķ tal milli okkar Sęvars, en hann sat ķ framsętinu viš hliš mér, hvaš ķ pokanum hefši veriš. Sęvar sagši žį berum oršum viš mig aš lķk hefši veriš ķ pokanum. Mér fannst žaš svo fjarstęšukennt aš ég tók ekkert mark į žessu og hugsaši ekki frekar um žaš.

Sķšan žetta geršist hef ég hitt alla žessa žrjį menn oftar en einu sinni en aldrei hefur veriš minnst į žessa ferš, svo ég heyrši, eša hvaš žaš hefši veriš sem ég flutti ķ Toyota-bifreiš föšur mķns žessa nótt.“

Žetta var sem sé ein fyrsta skżrslan um yfirheyrslur yfir Albert.

Sumt hljómar vitaskuld mjög skringilega. Til dęmis viršist Albert hafa veriš undarlega laus viš forvitni śr žvķ hann spyr ekki hvaš sé į seyši, heldur situr bara rólegur ķ bķl sķnum, hvaš sem į gengur.

Og aš honum hafi sķšan žótt „fjarstęšukennt“ aš žeir hafi veriš aš flytja lķk er … ja, fjarstęšukennt. Hvaš annaš gįtu žremenningarnir veriš aš flytja meš svo laumulegum hętti um mišja nótt?

En żmislegt annaš ķ framburši Alberts hljómar vissulega sannfęrandi og ekki sķst aš hann lżsir alls konar smįatrišum sem viš fyrstu athugun viršist erfitt aš trśa aš lögreglumenn hafi lagt honum ķ munn eša minni.

Nefna mį hvernig bķllinn ruggar žegar žeir félagar skella lķkinu ķ skottiš į Toyotunni, en Albert fylgdist meš ķ baksżnisspeglinum.

Eša hvernig skiniš frį afturljósunum lżsir žremenninga upp žegar žeir basla af staš śt ķ hrauniš meš lķkiš.

Rétt er aš taka fram aš eftir aš minni Alberts um žessa atburši fór aš kvikna, žį var hann afar samvinnufśs viš lögreglumennina og viršist hafa lagt sig ķ lķma viš aš segja žeim žaš sem žeir vildu heyra. Žaš babb sem sķšar kom ķ bįtinn stafaši žvķ alveg örugglega ekki af nokkurs konar vķsvitandi tilraunum hans til aš afvegaleiša lögregluna.

Enda voru lögreglumennirnir hinir įnęgšustu meš Albert og honum var tjįš aš hann vęri ašeins vitni ķ mįlinu. Honum var frį byrjun sagt aš hann žyrfti ekki aš sęta neinni refsingu ef hann ašeins vęri duglegur ķ yfirheyrslum. Og žaš viršist hafa rekiš Albert įfram.

En nś kom sem sagt alvarlegt babb ķ bįtinn.

Allt virtist klappaš og klįrt žegar lögreglumašur nokkur, sem var aš fara yfir żmsa pappķra ķ mįlinu, rak augun ķ vandręšalega stašreynd.

Fašir Alberts hafši alls ekki įtt gula Toyotu ķ janśar 1974 žegar Albert kvašst hafa ekiš žeim bķl fullum af fólki og meš lķk ķ skottinu sušur ķ Hafnarfjaršarhraun. Gulu Toyotuna hafši fašir Alberts ekki eignast fyrr en ķ febrśar, eša nokkrum vikum seinna. Ķ janśar hafši hann įtt svarta Volkswagen Bjöllu og žaš var sį bķll sem Albert hafši til umrįša į žvķ tķmabili sem hér um ręšir.

Og žar meš hrundi allur vitnisburšur Alberts til grunna.

Žvķ eins og allir bķlaįhugamenn vita, žį er sitthvaš Volkswagen Bjalla og Toyota Corolla. Ef um hefši veriš aš ręša annan japanskan bķl hefši misminni Alberts um bķlategundina varla skipt sköpum. Japanskir bķlar eru hver öšrum lķkir og ekki gošgį aš rugla tegundunum saman.

En žaš žurfti ekki mikla ķhugun til aš įtta sig į aš hin ķtarlega og sannfęrandi frįsögn Alberts um lķkflutningana frį Hamarsbrautinni śt ķ Hafnarfjaršarhraun gat meš engu móti stašist ef Albert hafši veriš į Volkswagen en ekki Toyotu.

Ekki var nóg meš aš Volkswagen Bjalla var töluvert minni en Toyota Corolla, heldur eru bķlarnir lķka allt öšruvķsi uppbyggšir. Mestu skiptir aš vélin ķ Bjöllunni er aš aftanveršu og farangursgeymslan aš framan.

Žar meš var öll hin samviskusamlega frįsögn Alberts gjörsamlega fallin um sjįlfa sig.

Toyota Corolla
Toyota Corolla 1974 įrgeršin af Toyotu Corolla er ólķk Volkswagen Bjöllu. MYND:
Volkswagen Bjalla
Volkswagen Bjalla Farangursrżmi Bjöllunnar er fremst ķ bķlnum en afar takmarkaš. MYND:
Žaš gat ekki hafa įtt sér staš aš hann hefši setiš undir stżri į Volkswagen Bjöllu og fylgst ķ baksżnisspeglinum meš Sęvari, Kristjįni Višar og Tryggva Rśnari troša lķkinu af Gušmundi Einarssyni aftan ķ bķlinn.

Sś hugmynd var ķ fyrsta lagi fįrįnleg aš žeir hefšu reynt aš koma lķkinu fyrir ofan į vélinni ķ bķlnum, en ķ öšru lagi: Žótt žeir hefšu reynt žaš, žį var bara alls ekkert plįss til žess.

Og raunar er farangursgeymslan framan ķ Volkswagen Bjöllu lķka svo lķtil aš jafnvel žar hefši veriš ómögulegt aš koma fyrir lķki af manni.

Albert var nś kallašur fyrir aš nżju og honum var bent į aš framburšur hans gęti ekki stašist. Hér yrši aš bęta śr skįk.

Rétt er aš įrétta aš ekkert bendir til aš Albert hafi vķsvitandi veriš aš afvegaleiša lögregluna. Žó ekki vęri annaš: Śr žvķ aš Albert var į annaš borš bśinn aš jįta aš hafa flutt lķk frį Hamarsbraut śt ķ Hafnarfjaršarhraun, af hverju hefši hann įtt aš fara aš ljśga blįkalt til um smįatriši eins og bķltegundina eša hvar ķ bķlnum lķkinu var komiš fyrir?

Žvķ fór lķka fjarri aš Albert reyndi nokkuš aš malda ķ móinn eša žvęlast fyrir tilraunum lögreglumannanna til aš koma žessu heim og saman. Žvert į móti var hann allur af vilja geršur aš leggja žeim liš viš aš leysa žetta vandręšalega mįl.

Hann lżsti žvķ nś yfir aš öll frįsögn sķn af lķkflutningunum hefši veriš byggš į hrapallegu misminni og vissulega hefši hann veriš į svörtum Volkswagen en ekki gulri Toyotu.

Engin athugun viršist hafa veriš gerš į minni Alberts yfirleitt, eins og žó mį ętla aš fullt tilefni hafi veriš til, fyrst hann mundi ekki betur en žetta eftir svo óvenjulegum atburši eins og lķkflutningi aš nęturželi.

Augljós įlyktun er žvķ sś aš Albert hafi mešvitaš eša ómešvitaš lagaš „minni“ sitt aš žvķ sem hann skynjaši aš lögreglumennirnir vildu – bęši ķ vanmįttugri og misskilinni tilraun til aš losna sem fyrst śr greipum žessa mįls, og lķka einfaldlega af žvķ hann stóšst ekki žrżsting lögreglumannanna og vildi gera žeim til gešs.

Hin nżja śtgįfa um lķkflutningana sem Albert og lögreglumennirnir sušu saman geršist nś ęši fjarstęšukennd.

Eftir sem įšur stóš óhögguš sś stašhęfing Alberts aš hann hefši komiš aš Hamarsbrautinni nóttina örlagarķku og hann hélt fast viš aš hann hefši setiš kyrr ķ bķlnum žegar Sęvar, Tryggvi Rśnar og Kristjįn Višar komu śt meš lķk Gušmundar. Hann sagši aš vķsu hugsanlegt aš hann hefši fariš śt til aš opna farangursgeymslu svarta Volkswagnsins žegar žeir félagar reyndu fyrst įrangurslaust aš koma lķkinu žar fyrir.

Bara sś fullyršing stenst reyndar ekki, žvķ farangursgeymsla ķ Volkswagen Bjöllu var opnuš innan śr bķlnum, śr bķlstjórasętinu.

En hvaš um žaš, hann hélt žvķ fram aš žremenningarnir hefšu um sķšir komist aš hinu augljósa: Ekki var plįss fyrir heilt lķk ķ farangursgeymslu į Volkswagen.

Eftir nokkrar vangaveltur Alberts og rannsóknarlögreglumannanna, sem önnušust yfirheyrslurnar, žį varš nišurstašan sś aš lķki Gušmundar hefši veriš komiš fyrir ķ aftursęti Volkswagnsins og sķšan hefšu žeir Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar trošist žar inn lķka og sest sinn til hvorrar handar lķki Gušmundar.

Žar hafa žį žröngt mįtt sįttir sitja žvķ plįssiš ķ aftursęti Volkswagens er svo lķtiš aš žar rśmast varla žrķr fulloršnir svo sęmilega fari. Bęši Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar voru reyndar fremur hįvaxnir en mįttu žó trošast žarna meš lķkinu, en Sęvar – sem samkvęmt sögunni sat ķ framsętinu – var lįgvaxinn. Eigi aš sķšur varš sagan svona.

Albert sagši ennfremur aš lķkiš hafi veriš huliš einhvers konar įbreišu mešan žvķ var ekiš śt ķ Hafnarfjaršarhraun og žvķ hefši honum ekki veriš ljóst hvaš žarna var į feršinni. Og heldur ekki žegar lķkinu var dröslaš śt śr bķlnum ķ Hafnarfjaršarhrauninu og félagarnir žrķr hurfu meš žaš śt ķ myrkriš.

Albert veršur žvķ – ef eitthvert mark į aš taka į žessari frįsögn – ekki ašeins sakašur um furšulega gloppótt minni og algeran skort į forvitni, heldur og um ótrślega lélega athyglisgįfu.

Meš engu móti er hęgt aš ķmynda sér aš žaš hefši getaš fariš framhjį honum žegar lķki var trošiš inn ķ aftursętiš og svo baslaš śt aftur – nįnast beint yfir hann sjįlfan, žvķ svo lķtiš var plįssiš ķ Bjöllunni – en žetta töldu rannsóknarlögreglumennirnir samt gott og gilt.

Er frį leiš fóru efasemdir aš vakna hjį lögreglumönnunum um aš žetta gęti stašist. Frįsögn Alberts um lķkflutninginn į Toyotunni hafši žrįtt fyrir allt veriš svo nįkvęm og ķtarleg aš žaš var eiginlega ekki meš nokkru móti hęgt aš afgreiša hana til lengdar žannig aš hśn hefši einfaldlega veriš misminni Alberts – meš öllum sķnum sannfęrandi smįatrišum um baksżnisspegilinn, bjarmann frį afturljósunum og svo framvegis.

Žvķ var žaš aš žegar lögreglumennirnir fundu hvergi lķk Gušmundar śti ķ Hafnarfjaršarhrauni, hvernig svo sem leitaš var eftir mjög svo misvķsandi leišbeiningum allra sakborninga, žį var gripiš aftur til frįsagnar Alberts um lķkflutninginn į Toyotunni!

Lögreglumennirnir köllušu nś Albert enn til yfirheyrslu og spuršu hvort veriš gęti aš hann hefši žrįtt fyrir allt stašiš ķ žessum lķkflutningum eftir aš fašir hans var bśinn aš losa sig viš svarta Volkswagninn og bśinn aš kaupa gulu Toyotuna.

Hvort žaš gęti sem sé veriš aš lķkiš hefši vissulega veriš flutt śt ķ Hafnarbrautarhraun į svörtu Volkswagen Bjöllunni, en frįsögn hans um flutningana į Toyotunni hefši hins vegar įtt viš annaš skipti nokkru sķšar.

Lķkiš hefši sem sé veriš flutt tvisvar.

Og jś, svei mér žį, Albert rįmaši nś skynilega ķ aš einmitt žetta hefši veriš raunin!

Žaš gekk ekki žrautalaust aš koma žessu heim og saman. Nś var bśiš aš kalla til ašstošar lögreglunni žżska lögreglumanninn Karl Schutz og hann stóš lengi į žvķ fastar en fótunum aš bįšar lżsingar Alberts į lķkflutningunum frį Hamarsbraut vęru sannar, en um žaš bil mįnušur hefši lišiš į milli žeirra.

Karl Schutz, hinn rómaši lögreglumašur, trśši žvķ sem sagt aš um žaš bil mįnuši eftir moršiš į Gušmundi og flutning Alberts į lķki hans śt ķ Hafnarfjaršarhraun į svörtu Bjöllunni, žį hefšu Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar fariš į einhverjum óžekktum bķl śt ķ Hafnarfjaršarhraun, nįš ķ lķk Gušmundar, flutt žaš į Hamarsbrautina af öllum stöšum, og sķšan hringt aftur ķ Albert sem hefši nś komiš į gulu Toyotunni og flutt lķkiš aftur śt ķ Hafnarfjaršarhraun!!

Žiš fyrirgefiš žó ég segi žaš, en aš einhver svokallašur heilvita mašur skuli hafa trśaš žessu rugli, žaš bendir til žess aš viškomandi hafi aš minnsta kosti alls ekki veriš starfi sķnu vaxinn sem lögreglumašur.

En reyndar var Albert brįtt alveg til ķ aš muna aš einmitt svona hafi žetta veriš.

Um sķšir kom samt ķ ljós aš žetta gekk ekki.

Ekki var nóg meš aš ķ febrśar hafi Erla Bolladóttir veriš flutt af Hamarsbrautinni, heldur hafši Sęvar žį setiš inni fyrir minni hįttar fķkniefnabrot.

Žvķ gat allt hiš einkennilega feršalag meš lķk Gušmundar ķ febrśar frį Hafnarfjaršarhrauni aš Hamarsbraut į ókunna bķlnum og sķšan aftur śt ķ hrauniš į Toyotu Alberts, žaš gat bara ekki hafa įtt sér staš.

Nś var enn kallaš į Albert og lagt aš honum aš muna betur.

Og jį, nś rifjašist upp fyrir Albert aš feršalagiš į Toyotunni śt ķ Hafnarfjaršarhraun meš lķk Gušmundar, hefši vissulega įtt sér, en žó meš žeirri mikilvęgu breytingu aš žeir hefšu nś veriš aš SĘKJA lķkiš, en ekki flytja žaš žangaš. Įšur hefši hann hins vegar flutt žaš śt ķ hrauniš į svörtu Bjöllunni.

Svo hefši lķkiš veriš flutt į einhvern ennžį óžekktan staš. Og žessir flutningar hefšu įtt sér staš eftir aš Sęvar losnaši śr sinni skammvinnu fangavist ķ febrśar.

Žessi nżja vending žżddi aš minningar Alberts um aš hafa setiš ķ Toyotunni mešan žremenningarnir bįru lķkiš śt śr hśsi og settu ķ skottiš į bķlnum, žęr gįtu ekki stašist. En viš žaš varš ekki rįšiš.

Skżring Karls Schutz og annarra rannsóknarlögreglumanna į žessum minningum Alberts var einfaldlega sś aš Albert hefši ruglaš saman lķkbķltśrum, svo minnistępur sem hann virtist óneitanlega vera.

En hvert hafši lķk Gušmundar žį veriš flutt žegar Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar sóttu žaš śt ķ Hafnarfjaršarhraun ķ fylgd Alberts į hinum nżja gula bķl föšur sķns?

Žvķ var nś verr, aš žaš gat Albert alls ekki munaš, hvernig sem hann reyndi.

Hann rįmaši helst ķ aš žeir hefšu ekiš meš žaš śt ķ einhvern kirkjugarš og sķšan leiddi Albert rannsóknarlögreglumennina ķ halarófu į eftir sér um alla kirkjugarša į sušurvesturhorni landsins mešan hann reyndi aš muna hvar žeir hefšu holaš nišur lķkinu.

Rétt er aš taka fram aš žótt Albert hafi veriš óvenju mešfęrilegur viš yfirheyrslur hjį lögreglunni, og sé žess vegna tekinn hér til dęmis um furšur mįlsins, žį mįtti ķ rauninni segja mjög svipaša sögu um hina sakborningana. Žótt Sęvar og félagar hafi fljótlega byrjaš aš reyna aš draga hinar upphaflegu jįtningar sķnar til baka, žį létu žeir oft undan žrżstingi, féllust aftur į mįlatilbśnaš lögreglumannanna og tóku lengi žįtt ķ tilraunum žeirra til aš koma einhverri glóru ķ frįsögnina.

Sömuleišis er rétt aš taka fram aš um leiš og Albert skipti um frįsögn, žį breyttust minningar hinna sakborninganna yfirleitt um leiš.

Mešan Albert lżsti žvķ hvernig kunningjar hans hefšu boriš lķk śt af Hamarsbrautinni og komiš žvķ fyrir ķ gulu Toyotunni, žį mundu žremenningarnir Sęvar, Kristjįn og Tryggvi einmitt eftir žvķ aš Albert hefši komiš į gulri Toyotu og žeir sett lķk Gušmundar ķ skottiš.

Žegar svarti Volkswageninn kom til sögunnar, žį rifjašist lķka um leiš upp fyrir žeim aš – jį, Albert hafši reyndar veriš į svartri Bjöllu og Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar höfšu setiš meš lķkiš į milli sķn ķ aftursętinu į leiš śt ķ Hafnarfjaršarhraun.

Kvįšust žeir einfaldlega ekki hafa munaš eftir žvķ smįatriši fyrr.

Mešan Karl Schutz trśši žvķ svo aš žremenningarnir hefšu flutt lķkiš śr hrauninu og aftur į Hamarsbrautina į öšrum bķl, en svo enn śt ķ hrauniš į Toyotunni, žį mundu žeir lķka einmitt eftir žvķ!

Og žegar rifjašist svo į endanum upp fyrir Albert aš žeir hefšu flutt lķkiš ķ einhvern kirkjugarš, žį laust žeirri minningu umsvifalaust nišur ķ žremenningana lķka.

Og Sęvar Ciesielski fór, rétt eins og Albert, margar feršir um kirkjugaršana į sušvesturlandi ķ fylgd Schutz og ķslenskra lögreglumanna ķ von aš hann rįmaši allt ķ einu ķ hvar žeir hefšu fališ lķk Gušmundar.

Eftirtektarvert er ennfremur aš ekki er öll sagan sögš af lķkflutningum Alberts. Į einu stigi rannsóknarinnar gaf hann nefnilega skżrslu um aš hann hefši fariš į gulu Toyotunni aš Hamarsbrautinni ķ Hafnarfirši ķ september 1974 – heilum nķu mįnušum eftir hvarf Gušmundar – og sótt žangaš dularfullt lķk sem žeir höfšu žį aflaš sér, Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar.

Frįsögn Alberts af žessu var nįnast samhljóša upphaflegri skżrslu hans um flutninginn į lķki Gušmundar ķ janśar.

Žessi óvęnta frįsögn į aš lķkindum rót aš rekja til žess aš į tķmabili viršist rannsóknarlögreglan hafa einsett sér aš afgreiša nś hvert einasta óupplżst sakamįl og sér ķ lagi mannshvörf į Ķslandi meš žvķ aš Sęvar og félagar hefšu veriš žar aš verki.

Ķ september 1974 hafši fęreyskur mašur horfiš sporlaust ķ Reykjavķk. Langsennilegast var tališ aš hann hefši einfaldlega dottiš ķ sjóinn viš höfnina og drukknaš og į sķnum tķma var mįliš afgreitt sem slķkt. Nś žegar Sęvar og félagar voru komnir ķ gęsluvaršhald var hins vegar upp śr žurru fariš aš spyrja žį um žennan horfna Fęreying og žaš er til marks um hve viljugir sakborningar voru um tķma til aš lįta aš hverjum vilja lögreglunnar aš nś voru žeir hreint ekki frį žvķ aš žeir hefšu einhvern tķma haustiš 1974 žjarmaš illilega aš einhverjum Fęreyingi.

Og minning Alberts um lķkflutninga af Hamarsbrautinni ķ september 1974 hlaut žvķ aš eiga viš hinn ógęfusama Fęreying!

En svo uppgötvaši lögreglan um sķšir, eins og ég nefndi įšan, aš Erla Bolladóttir hafši flutt af Hamarsbrautinni žegar ķ febrśar 1974 og žvķ kom vart til mįla aš žremenningarnir hefšu veriš aš žvęlast žar meš lķk Fęreyingsins um haustiš.

Um tķma var vissulega reynt aš koma žvķ heim og saman aš žremenningarnir hefšu vķst drepiš Fęreyinginn į einhverjum óžekktum staš ķ september 1974 og sķšan af einhverjum afar dularfullum įstęšum flutt lķk hans į Hamarsbrautina, žar sem Erla hafši žį ekki bśiš ķ rśmt hįlft įr, og hringt žašan ķ Albert svo hann gęti komiš og sótt lķkiš – en žetta var einum of fįrįnlegt, jafnvel fyrir Karl Schutz og ķslensku rannsóknarlögregluna, svo žessi žrįšur mįlsins var lįtinn nišur falla.

Og raunar tókst ekki aš sżna fram į nein samskipti žremenninganna viš žennan Fęreying, og er hann śr sögunni.

Žaš segir sig svo nįnast sjįlft aš žegar lögreglan var um sama leyti aš reyna aš koma Geirfinnsmįlinu heim og saman, žį var Albert inntur eftir žvķ hvort hann hefši nokkuš komiš aš flutningi į lķki Geirfinns.

Į žessu stigi rannsóknarinnar į morši Geirfinns taldi lögreglan aš Geirfinnur hefši veriš drepinn ķ Drįttarbrautinni ķ Keflavķk af Sęvari og félögum og lķk hans hefši sķšan veriš flutt til Reykjavķkur žar sem žaš hefši veriš geymt ķ tvo sólarhringa į heimili Kristjįns Višars, en žį loks flutt śt ķ Raušhóla eša į einhvern annan dularfullan staš.

Žegar Albert var spuršur hvort hann hefši eitthvaš komiš nįlęgt žessu, žį fór nįttśrlega svo aš hann rįmaši ķ aš hafa komiš nįlęgt flutningum į lķki Geirfinns frį heimili Kristjįns Višars upp ķ Raušhóla.

Og viti menn – einmitt žį rifjašist upp fyrir Sęvari og félögum aš lķklega hafši žaš eftir allt saman veriš Albert kunningi žeirra sem hefši veriš fenginn til aš flytja lķkiš, enda kominn meš yfirgripsmikla žekkingu į lķkflutningum.

Żmissa orsaka vegna – sem óžarfi er aš fara śt ķ hér – žį varš hins vegar aš śtiloka Albert frį Geirfinnsmįlinu, og žaš var eins og viš manninn męlt: Hann mundi nś ekki lengur eftir aš hafa komiš žar viš sögu, og Sęvar og félagar könnušust ekki lengur viš aš hann hefši tekiš žįtt ķ lķkflutningum ķ žaš sinn.

En sagan af Alberti og hvaš hann mundi er reyndar enn lengri og flóknari.

Žegar Albert og rannsóknarlögreglumennirnir höfšu komist aš sameiginlegri nišurstöšu um aš hann hefši veriš į svörtu Bjöllunni en ekki gulri Toyotu žegar hann var kallašur aš Hamarsbrautinni ķ janśar 1974, žį hljóšaši frįsögn Alberts į žį leiš aš Sęvar hefši hringt heim til hans frį Hamarsbrautinni um eittleytiš um nóttina – rétt eftir aš žeir félagar höfšu drepiš Gušmund, samkvęmt sögunni – og hefši Sęvar bešiš hann žess lengstra orša aš koma nś į bķl föšur sķns sušur ķ Hafnarfjörš žar sem hann žyrfti aš ašstoša žį félaga lķtilshįttar.

Albert kvašst meira aš segja muna mjög greinilega aš ķ sķmtalinu hefši Sęvar bošiš sér hassmola fyrir hjįlpina. Žaš góša boš hefši veriš įstęšan fyrir žvķ aš Albert tók sig upp um nóttina og dreif sig sušur ķ Hafnarfjörš aš beišni Sęvars – sem honum var žó ekki sérlega vel viš.

Ķ sjįlfu sér var žetta ekki ósennileg saga og smįatrišiš um hassmolann virtist einkar sannfęrandi. En nś kom enn babb ķ bįtinn.

Žaš kom nefnilega į daginn aš sķminn į Hamarsbrautinni hafši veriš lokašur nóttina sem Gušmundur Einarsson var drepinn.

Žar meš féll sś saga um sjįlfa sig. Į žessum įrum löngu fyrir daga farsķma gat Sęvar einfaldlega ekki hafa hringt af Hamarsbrautinni og bošaš Albert til sķn.

En Alberti og lögreglunni var ekki fisjaš saman. Meš žrotlausri yfirlegu tókst aš koma saman nżrri frįsögn um aš Albert hefši veriš śti aš keyra į svörtu Bjöllunni žetta kvöld meš Sęvari, Kristjįni Višar og Tryggva Rśnari (žrįtt fyrir margnefnda litla vinįttu Alberts og Sęvars) og žeir hefšu svo hitt Gušmund og tekiš hann meš sér į Hamarsbrautina žar sem kom til žeirra slagsmįla sem endušu meš aš Gušmundur var drepinn.

Žetta virtist geta komiš svona nokkurn veginn heim og saman – en um leiš versnaši aldeilis ķ žvķ fyrir Albert sjįlfan.

Hlutur hans ķ mįlinu var skyndilega oršinn annar og meiri en ķ upphafi.

Hann var ekki lengur sį sem kom ašvķfandi og var fenginn til aš flytja lķk – įn žess aš hafa hugmynd um hvaš hann vęri aš flytja! – heldur hafši hann veriš višstaddur allan tķmann.

Žótt Albert teldist ekki hafa įtt žįtt ķ žeim įtökum sem leiddu til dauša Gušmundar, žį var hann nś augljóslega mun rękilegar samsekur en įšur hafši veriš.

Og žaš hafši aldrei stašiš til hjį Alberti.

En žetta var eina atburšarįsin sem allir gįtu sęst į sem skżringu žess aš Albert hefši veriš staddur į bķl föšur sķns sušur ķ Hafnarfirši žessa nótt. Žaš kom ekki lengur til mįla aš Sęvar hefši hringt ķ hann, og žess vegna hlaut Albert aš hafa veriš į stašnum allan tķmann!

Fram aš žessu hafši enginn sakborninganna ķ mįlinu minnst į aš Albert hefši veriš višstaddur moršiš, žótt allir hefšu fallist į aš hann hefši keyrt lķkiš. En nś žegar fariš var aš bera žessa nżju śtgįfu undir ašra, žį geršust žau undur og stórmerki aš allt ķ einu rifjašist upp fyrir Sęvari, Kristjįni Višari og Tryggva Rśnari aš žeir höfšu – jį! – veriš ķ bķltśr meš Alberti og hann hefši stašiš ašgeršalaus hjį śti ķ horni mešan žeir lśskrušu į Gušmundi į Hamarsbrautinni.

Hér er nįttśrlega viš hęfi aš setja upphrópunarmerki!

Og į žessum staš er kannski passlegt aš taka fram aš žótt žįttur Alberts sé rifjašur hér upp sérstaklega, žį er žaš alls ekki meint honum sérstaklega til hnjóšs. Hann var einfaldlega fastur ķ sama kóngulóarvef og ašrir sakborningar ķ žessu undarlega og sorglega völundarhśsi sem mįliš var oršiš.

Og žvķ var ekki lokiš.

Nęst geršist žaš nefnilega ķ mįlinu aš nęrri heilu įri eftir aš yfirheyrslur byrjušu, žį fór Sęvar allt ķ einu aš blanda einum manni enn ķ žessa atburšarįs.

Gunnar Jónsson hét sį, sem nś kom eins og skrattinn śr saušarleggnum inn ķ Gušmundarmįliš, en hann hafši veriš kunningi žeirra um žessar mundir.

Samkvęmt mįlsskjölum viršist žaš hafa gerst ķ hįlfgeršu brķarķi, nįnast eins og fyrir slysni, aš Gunnar blandašist inn ķ mįliš.

Sęvar hélt žvķ aš vķsu fram sķšar aš hann hefši – aš minnsta kosti undir nišri – veriš aš gį aš žvķ hvort rannsóknarlögreglumennirnir myndu kaupa nįkvęmlega hvaša rugl sem var. Hvaš sem satt er ķ žvķ, žį gat Sęvar žess allt ķ einu aš Gunnar žessi hefši veriš višstaddur moršiš į Hamarsbrautinni. Ekki nokkur mašur hafši įšur minnst į Gunnar ķ tengslum viš mįliš. En Sęvar kvašst nś muna žetta greinilega. Hann sagšist meira aš segja muna aš mešan įtökin viš Gušmund stóšu yfir hefši Gunnar setiš į gulfóšrušum stól frammi į gangi.

Žegar Kristjįn og Tryggvi og svo Albert voru nś yfirheyršir enn eina feršina, žį mundu žeir nś allir skyndilega eftir žvķ aš Gunnar Jónsson hafši veriš meš ķ bķltśrnum į Bjöllunni hiš örlagarķka kvöld og sķšan veriš į Hamarsbrautinni žegar Gušmundur var drepinn.

Og fyrr en varši var bśiš aš setja saman langa og flókna frįsögn um bķltśr žeirra félaga žetta fręga kvöld. Og skorti žar ekki sannfęrandi smįatriši – žótt enginn hefši munaš eftir neinu af žessu ašeins örskömmu įšur!

Žetta var aš verša svo fįrįnlegt aš žaš er nįnast grįtlegt.

Gunnar Jónsson hafši reyndar fyrst og fremst veriš vinur Alberts, en sķšur žeirra žremenninga. Samt var nś bošiš upp į žaš ķ skżrslu aš Albert hefši fram aš žessu bara alveg steingleymt žvķ aš žessi góši vinur hans hefši veriš višstaddur allan tķmann. Hann sagšist ekki kunna neina skżringu į žvķ aš hann hefši fram aš žessu gleymt Gunnari.

Bara einhver gleymska lķklega.

En nś sagšist hann muna žetta allt mjög vel.

Tilkoma Gunnars Jónssonar varš til žess aš żmsu žurfti aš breyta ķ sögunni.

Žaš var ekki beinlķnis lķklegt, en gat žó įtt sér staš aš fimm fullvaxnir menn hefšu trošist saman ķ bķltśr ķ einn lķtinn svartan Volkswagen. En hins vegar var ógjörningur aš Gunnar hefši veriš meš ķ bķlnum žegar lķk Gušmundar įtti aš hafa veriš flutt af Hamarsbrautinni śt ķ Hafnarfjaršarhraun.

Žaš var einfaldlega ekki plįss ķ Volkswagen Bjöllu fyrir fimm menn og eitt lķk.

Til aš sagan gengi upp varš žvķ aš losna viš einhvern žeirra, og lausnin varš sś aš losa sig viš žennan vandręšalega Gunnar sem enginn virtist hvort sem er almennilega vita hvaša hlutverki gegndi ķ sögunni.

Albert var žvķ kallašur til yfirheyrslu og spuršur hvort ekki gęti veriš aš hann hefši keyrt Gunnar heim til sķn eftir aš Gušmundur hafši veriš drepinn į Hamarsbrautinni, en svo hefši hann sjįlfur snśiš žangaš aftur til aš flytja lķkiš śr ķ hraun.

Ekki žarf aš oršlengja aš Albert mundi nś skyndilega eftir žvķ aš nįkvęmlega svona hafši žaš veriš.

Jį, hvernig hafši hann getaš gleymt žvķ? Hann hafši einmitt skutlaš Gunnari heim eftir aš Gušmundur var drepinn og svo fariš aftur į Bjöllunni sušur ķ Hafnarfjöršinn.

En svo bara alveg gleymt žvķ.

Gunnar žessi Jónsson var bśsettur į Spįni žegar hér var komiš. Tveir rannsóknarlögreglumenn fóru utan til aš vita hvort hann vildi koma til Ķslands til aš bera vitni. Hann féllst į žaš og heimkominn til Ķslands kannašist hann ekkert viš aš hafa veriš višstaddur morš į Gušmundi Einarssyni, sem hann kvašst ekkert žekkja til.

En eftir fįeinar yfirheyrslur og samprófanir meš Albert, žį fór Gunnar skyndilega aš muna sitt af hverju.

Į blašsķšum 96-100 ķ dómi Hęstaréttar (sjį hérna) eru vitnisburšir Gunnars. Žar mį sjį į nįnast hrollvekjandi hįtt hvernig Gunnar er sķfellt leiddur įfram eftir hringstigum žessarar ruglušu atburšarįsar žar til hann stendur allt ķ einu yfir lķki Gušmundar Einarssonar ķ hśsinu viš Hamarsbrautina …

 

- - - - -

 

Margt hefur veriš skrifaš um žessi mįl, og sagan hefur meira aš segja borist til śtlanda. Hérna er makalaust fķn śttekt BBC į mįlinu.

Žaš skal tekiš fram aš sį žįttur Gušmundar- og Geirfinnsmįla sem ég rakti hér aš ofan er žrįtt fyrir allt hvorki sį flóknasti né einkennilegasti. En hann hęfir vel til aš sżna hve mįliš allt er gjörsamlega fįrįnlegt. Žaš er žjóšarskömm aš žetta skuli ekki fyrir löngu hafa veriš tekiš upp.

En nś hyllir vonandi undir žaš.

 

Greinin birtist ķ www.stundin.is 17.jśnķ 2016


Tveir handteknir...

Tveir menn voru hand­tekn­ir ķ gęr­morg­un.

http://www.mbl.is/frettir/innlent/2016/06/15/handteknir_vegna_gudmundar/


19. jślķ 2015

Settur saksóknari, Davķš Žór Björgvinsson hefur nś ķ jślķ 2015 skilaš nišurstöšum sķnum varšandi  endurupptökukröfur sem dómžolar höfšu lagt fram ķ svonefndum  Geirfinns og Gušmundarmįlum. Nišurstašan  er sś aš męlt er meš endurupptöku į mįlum  fjögurra dómžola. Davķš Žór fékk  verkefniš ķ hendur 3. október 2014 og vann žvķ aš mįlinu um 9 mįnaša skeiš.

David Thor visir

 

 

 

 

 

 

Ljósmynd: Visir.is

Žó breytingar hafi oršiš į lagaumhverfi og  skilyršum til endurupptöku dęmdra sakamįla eru heimildir eftir sem įšur žröngar.

En įlit Davķšs Žórs Björgvinssonar er ótvķrętt og į žį leiš aš rök standi til aš dómarnir verši enduruppteknir.

Endurupptökunefnd mun sķšan taka lokaįkvöršun um žaš.

Vefsķša um Hęstaréttarmįliš nr. 214/1978 var sett į stofn 1995.

Ķ kringum vefsķšuna (og sķšar žessa bloggsķšu) hefur ķ tķmans rįs myndast žó nokkurt tengslanet įhugafólks um žetta stęrsta ķslenska sakamįl 20. aldarinnar. Óhętt er aš orša žaš svo aš ķ žeim hópi, sem inniheldur bęši leika sem löglęrša, sé įkvešinn mannaušur fólginn og nokkrir sannkallašir Njeršir žar į mešal.

Frį bęjardyrum okkar veršur aš segja žaš aš ekki kemur žessi nišurstaša Saksóknarans į óvart.*

Fįrįnleiki žessa mįlatilbśnašar hefur lengi veriš okkur ljós.

Sem dęmi um nefndan fįrįnleika mį nefna, hvernig atvik geršust, skv. dómi Hęstaréttar Ķslands frį 1980: 

Janśar 1976.

Ungt par er ķ gęsluvaršhaldi vegna fjįrsvikamįls.

Lausn žess mįls hafši žį legiš fyrir ķ rśmt įr.

Hins vegar eru žau yfirheyrš af hörku um mannshvarf sem įtti sér staš rśmu įri įšur.

Hvergi ķ gögnum mįlsins kemur fram tilefni žess aš žaš er gert: 

Ekkert lķk er til stašar.

Ekkert moršvopn.

Engin vitni.

Ekki spor, fingrafar, hįr, blóš eša nein efnisleg gögn, žrįtt fyrir aš meintur vettvangur sé žekktur.

Engin tengsl eru žekkt milli sakborninga og žess horfna.

Ekki hefur veriš sżnt fram į aš saknęmt athęfi hafi įtt sér staš.

Engin įstęša kemur fram um hversvegna grunur beinist aš sakborningum. Einungis segir ķ fyrstu skżrslu:

“Įstęša žessarar rannsóknar er sś aš lögreglu hefur borist til eyrna aš” o.s.frv.

Ķ framhaldinu eru žrķr til višbótar handteknir en stślkunni leyft aš fara heim til dóttur sinnar, sem žį var žriggja mįnaša gömul.

Fjórir menn eru žarmeš komnir ķ hįmarkseinangrun ķ Sķšumślafangelsi. Eftir haršar yfirheyrslur lżsa žeir atvikum į žann veg aš rśmu įri įšur hafi žrķr žeirra sennilega brotist inn ķ ķbśš į nešri hęš ķ gömlu hśsi ķ Hafnarfirši og oršiš žar manni aš bana ķ miklum slagsmįlum. Aš svo komnu sįtu žessir 3 menn uppi meš lķk. Hringdu žeir žį ķ žann fjórša og fengu hann til aš koma į Toyota skutbifreiš sinni og skutla lķkinu śt ķ hraun. Bķlnum var bakkaš upp aš hśsinu og lķkiš sett ķ skutinn į bifreišinni. Margt er óljóst ķ framburšum žeirra, žeir žręta inn į milli en gefast upp aš lokum. Einn reyndi aš draga framburši sķna til baka fyrir dómi en dómarinn hefur stašfest aš hann bókaši žaš ekki žvķ hann "vissi betur". Lżsingar mannanna į žessum atvikum varšandi bifreišina eru žó hįrnįkvęmar og samręmiš er fullkomiš ķ skżrslum žeirra, jafnvel oršalag er nįnast eins hjį žeim öllum. Žegar fram lišu stundir kom žó babb ķ bįtinn.

Samkvęmt upplżsingum frį Pósti og Sķma var sķminn lokašur um žetta leyti. 

LM ERICSSON

 ( N.b. žetta var fyrir daga GSM sķma.)

 Ķ framhaldi af žessu kom fram nż samhljóša  atvikalżsing hjį öllum.

 Samkęmt nżju sögunni hafši sį fjórši veriš  į rśntinum vķša um bęinn meš hinum allt  kvöldiš.

 

 En žį bįrust nżjar upplżsingar frį  Bifreišaeftirliti Rķkisins: 

Toyota bifreišin hafši ekki veriš keypt fyrr en tępu įri eftir aš meintir atburšir hefšu gerst. Hinsvegar hafši bķlstjórinn į žessum tķma haft til umrįša Volkswagen bifreiš “Bjöllu” Sś var nokkuš komin til įra sinna, af įrgerš 1958.

17 įra gamall bķll, oršinn nokkuš vešrašur, ryšgašur og siginn.

BEETLE

Greišlega gekk aš fį alla sakborningana  til aš skipta Toyotunni śt fyrir  “Bjölluna” og var samręmiš žį fullkomnaš  hjį žeim og er žetta sś śtgįfa sögunnar  sem mišaš er viš ķ dómi Hęstaréttar, sem  enn stendur 2015.  

 

Volkswagen "bjalla" įsamt pallbķl. 

 

Engin efnisgögn, eša vitni studdu žessa  frįsögn. Fólkiš į efri hęš var heima en  enginn heyrši neitt. Einfalt timburgólf er  milli hęša ķ gamla hśsinu og aš sögn ķbśa  į efri hęš heyrist umgangur og mannamįl greinilega milli hęša žó lįgt sé talaš. Nįgrannar gegnt hśsinu voru vakandi, voru viš vinnu og horfšu yfir hśsiš en uršu ekki varir viš neitt žrįtt fyrir meinta bķlaumferš, innbrot, fyllerķ og hópslagsmįl.

Hinsvegar heldur sagan įfram: Žremenningarnir fóru nś ķ bķlnum įsamt lķkinu og bķlstjóranum og óku sem leiš liggur śt ķ hrauniš sunnan Hafnarfjaršar

HF hraun

og földu lķkiš žar. Allt er žetta stašfest ķ nįkvęmum skżrslum sem hver um sig mun hafa gefiš aš eigin frumkvęši og įn žess aš fį aš vita neitt hvaš hinir hefšu sagt. Žaš įtti žó eftir aš lķša nokkur tķmi įšur en menn įttušu sig į žvķ aš um žetta leyti var uppsafnaš fannfergi mikiš ķ Hafnarfirši og hafši snjóaš mjög žetta kvöld og dagana į undan. Žrįtt fyrir aš helstu umferšargötur hafi veriš ruddar kvaš svo grimmt aš snjókomunni aš leigubķlar voru hęttir akstri og höfšu haldiš heim. Leitarsveitir sem eftir helgina leitušu unga mannsins sem tżndist žetta kvöld höfšu frestaš leit vegna fannfergisins. Samkvęmt skżrslu frį Vešurstofu Ķslands var 60 cm. fannfergi yfir hrauninu. Fjórmenningarnir įsamt lķkinu létu žaš žó ekki stöšva sig, heldur žeystu fram og aftur um trošninga og vegleysur ķ hrauninu į sinni 17 įra gömlu “Bjöllu” mešan atvinnubķlstjórar į betur bśnum bķlum höfšu gefist upp į akstri inni ķ bęnum. 

Bķlstjórar į nśtķma torfęrujeppum feršast stundum yfir 60 cm. djśpan snjó. Žeim er žó meinilla viš aš aka ķ hrauni ķ slķkum skilyršum enda er slķkt mikiš glęfraspil aš sögn fagmanna ķ žeim fręšum.

Žrįtt fyrir aš nįkvęmt samręmi nęšist um sķšir ķ frįsögn sakborninganna,

hefur lķk hins tżnda manns ekki fundist.

Annaš dęmi mį nefna: 

Mašur hvarf ķ Keflavķk ķ nóvember 1974.

Hann var bošašur meš sķmtali į stefnumót ķ Hafnarbśšinni, sķšan hefur ekkert spurst til hans. Sporhundar sem leitušu hans snušrušu nišur į Vatnsnes, sem er žar skammt frį. 

Vatnsnes ljosmynd  EP

 

 

 

 

 

Vatnsnes. Ljósmynd: Emil Pįll

Ķ janśar 1976 var fyrrnefnt par yfirheyrt einnig um žetta ķ Sķšumślafangelsi.

Hvergi ķ gögnum mįlsins kemur fram tilefni žess aš žaš er gert.

Ekkert lķk er til stašar.

Ekkert moršvopn.

Engin vitni.

Ekki spor, fingrafar, hįr, blóš eša nein efnisleg gögn, žrįtt fyrir aš meintur vettvangur sé žekktur.

Engin tengsl eru žekkt milli sakborninga og žess horfna.

Ekki hefur veriš sżnt fram į aš saknęmt athęfi hafi įtt sér staš.

Vitni hafa viš sakbendingar beinlķnis stašfest aš ekki var um neinn sakborninga aš ręša.

Samkvęmt gögnum mįlsins, bar svo til žį ķ október 1975, ellefu mįnušum eftir hvarfiš, aš mašur nokkur ķ Reykjavķk kvašst ķ lögregluyfirheyrslu hafa sagt frį žvķ aš hann hafi tekiš žįtt ķ spķrasmygli ķ Drįttarbrautinni Keflavķk

Drattarbraut

įsamt nokkrum öšrum, žar į mešal 2 stjórnendum vķnveitingahśss ķ Reykjavķk og einnig hafi žar veriš mašur sem tżnst hafši ķ hinum enda bęjarins 19. nóvember 1974 og ekkert spurst til sķšan. Saga Októbermannsins var nokkuš nįkvęm, hann lżsir stašhįttum į vettvangi, bifreišum sem voru ķ fjörunni og segist hafa hjįlpaš til og žegiš fyrir žaš 70.000 kr. frį veitingamönnunum. Hinn horfni mašur hafi drukknaš viš aš kafa eftir smygli. Samkvęmt dómi HR er ekkert hęft ķ žessari sögu mannsins. Veršur žaš aš teljast skynsamlega įlyktaš, žvķ ekkert er finnanlegt sem styšur sögu mannsins eša bendir til neinnar sektar hans. Um var aš ręša tilhęfulaust ölvunarraus. Var honum žvķ sleppt og fór hann heim.

Samkvęmt nišurstöšu HR voru hinir raunverulegu glępamenn hinsvegar tveir af žremenningum śr fyrrnefndu Hafnarfjaršarmįli, įsamt einum til višbótar og stślkunni śr sama mįli. Snemma ķ janśarmįnuši 1976 eša fyrr, var fariš aš ręša žetta mannshvarf viš stślkuna, į heimili hennar, mešan sögurnar af ökuferšinni ķ Hafnarfjaršarhrauni svifu yfir vatnsfylltum  skśringavöskum  ķ Sķšumślafangelsi. Fóru leikar svo aš sakborningarnir ķ žessu nżja mįli jįtušu į sig morš į hinum horfna og jįtušu 2 žeirra įsamt stślkunni um sķšir einnig aš hafa tekiš saman rįš sķn og logiš sök į fjóra menn sem žau kvįšu hafa veriš aš verki meš sér. Žar hafi veriš um aš ręša vķnveitingamennina sem įšur höfšu veriš nefndir af “Októbermanninum”, auk tveggja annarra. Ekki veršur séš hvaša tilgangi žaš įtti aš gegna aš blanda fjórmenningunum inn ķ mįliš žar sem sagan innihélt eftir sem įšur žau ungmenni sem um sķšir voru dęmd fyrir rangar sakargiftir gegn fjórmenningunum.

HR gerir engar athugasemdir viš žaš aš nįnast allt ķ sögu Októbermannsins hafi veriš rétt. Nįnast allt ķ sögu hans er eins og saga dómžolanna, sem žau sögšu žó ekki fyrr en 22. janśar 1976. Stašhįtta og atvikalżsing er ķ stóru sem smįu nįnast sś sama: Tveir bķlar, fólksbifreiš og sendibifreiš, ferš śr Reykjavķk til Keflavķkur, sami fjöldi manna, žar į mešal sömu veitingamennirnir tveir, smygl, köfun, mašur drukknar. Upphęšin sem mašurinn kvašst hafa fengiš fyrir višvikiš er sama krónutala og notuš var ķ nišurstöšu HR sem greišsla fyrir spķra. Stóra atrišiš er žó aš sami vettvangur er notašur ķ bįšum sögum. Eins og įšur sagši hvarf mašurinn ķ hinum enda bęjarins og sporhundar leitušu nišur į Vatnsnes, sem er enn lengra frį Drįttarbrautinni. Hlżtur žį aš vakna spurningin hvernig gat Októbermašurinn vitaš “réttan” vettvang glępsins og sagt hina “réttu” sögu fyrirfram meš slķkri nįkvęmni? Hvernig sem į žaš er litiš er ljóst aš sagan var tilbśin ķ stóru sem smįu, įšur en sakborningar voru handteknir.

Įstęša žess aš hvarf hins horfna manns var rannsakaš sem sakamįl var sś aš hann virtist hafa fengiš sķmtal og veriš bošašur į stefnumót ķ hinum enda bęjarins, viš Hafnarbśšina.

Fjögur vitni sįu žann sem talinn er hafa hringt ķ hinn horfna. Öllum ber žeim saman um aš sį mašur sé enginn af dómžolum. Meš framburši ašalvitnisins viš sakbendingu ķ žessum žętti mįlsins er hinsvegar sannaš skv. öllu višteknu mati aš ekki var um žann mann aš ręša. Viš sakbendinguna kom ķ ljós aš ašal vitniš žekkti ķ sjón žann sem var hinn grunaši. Žannig aš ef um žann mann hefši veriš aš ręša hefši mįliš raknaš upp strax. Vitniš stašfesti aš sį mašur sem var hinn grunaši ķ sakbendingunni hefši ekki komiš ķ Hafnarbśšina 19. nóvember. Žvert gegn framburši žessa vitnis og einnig gegn framburši allra hinna žriggja, mišar HR viš aš žessi mašur hafi veriš sį sem hringdi.

En hvaš um žaš, žetta er nišurstaša Hęstaréttar. 

Eftir aš hinum horfna manni hafši veriš rįšinn bani ók flokkurinn af staš meš lķkiš ķ sendiferšabķl ķ įtt til Reykjavķkur en stślkan varš eftir. Ekki kemur fram nein skżring į žvķ ķ dóminum hversvegna ekki var notast viš sama felustaš og ķ fyrra mįlinu; Hafnarfjaršarhraun. Sį stašur hafši jś reynst nokkuš vel og auk žess var fęršin betri. Žess ķ staš var fariš meš lķkiš til Reykjavķkur og ekiš ķ kvöldkyrršinni inn ķ mjótt port milli Grettisgötu og Njįlsgötu žar sem gluggar fjölbżlishśsa eru į alla kanta. Um hundruš glugga er aš ręša sem vķsa inn ķ portiš. Žar var lķkinu skutlaš śt og boriš fyrir allra augum inn ķ opna geymslu ķ fjölbżlishśsi og geymt žar ķ opinni sameign ķ žrjį daga. Žį var žaš sótt og ekiš meš žaš upp ķ Raušhóla, grafiš žar nišur ķ 10- 12 stiga frosti og sķšan hellt yfir bensķni og kveikt ķ žvķ, svo lķtiš bar į, į žessu kyrrlįta nóvemberkveldi.  Og eins og hinn žżzki rannsóknarmašur sagši svo oft į löngum blašamannafundi 2. febrśar 1977 žegar hann upplżsti bęši menn og žjóš um ótvķręš afdrif hinna horfnu manna:

Schütz 

“Žetta er eins og viš glęparannsóknarmenn  segjum: Algerlega öruggt.” 

 Martröš var létt af žjóšinni.

Eftir aš samhljóša framburšir dómžola lįgu  fyrir um žetta, fór fram vķštęk leit aš  lķkinu ķ Raušhólum. Vķša var reynt aš  grafa, meš stórvirkum jaršvinnuvélum.  Ómögulegt reyndist hinsvegar aš grafa ķ  Raušhólum vegna frosts ķ jöršu og bįšu  skuršgröfumenn um frest, vegna žess. Žaš  frost var žó allmörgum grįšum minna en  žegar dómžolar fóru meš mśrskóflur sķnar  og dysjušu lķkiš, samkvęmt dómi žeim sem  nś 2015 stefnir loks ķ aš verši  endurupptekinn. 

Ķ žessu mįli eru fjölmörg slķk dęmi til višbótar um žaš aš framburšur sakborninga sé samhljóša um atriši sem viš nįnari athugun geta alls ekki stašist. EF gengiš er śt frį žvķ aš tilgangur rannsóknarmanna hafi ķ raun veriš sį aš rannsaka mįliš hljóta aš vakna spurningar um hęfni žeirra. Af gögnum mįlsins veršur t.d. ekki annaš rįšiš en aš žeir hafi hiklaust vašiš śt ķ žaš fśafen aš handtaka svonefnda fjórmenninga, sem voru allir valinkunnir sómamenn, um leiš og óljós og ósamstęšur framburšur kom fram.

Įgętis umhugsunarefni gęti einnig veriš fyrir hugsandi fólk hér į 21. öld aš hugsa um hver yršu višbrögš lögreglu og dómskerfis ef fjórir viršulegir borgarar yršu handteknir vegna glęps sem enginn gęti žó veriš viss um aš hefši veriš framinn. En sķšan sleppt, eftir allt aš 105 daga gęsluvaršhaldsvist. 

Žröngur hópur rannsóknarmanna bęri įbyrgš į aš hafa lįtiš blekkjast svo hrapalega... Ef slķkt myndi henda viš rannsókn mįls ķ nśtķma réttarkerfi yrši óhjįkvęmilegt aš utanaškomandi ašilar kęmu inn og sérstök rannsókn fęri fram į uppruna mistakanna. Ekkert slķkt geršist žarna. Rannsóknarmenn héldu einfaldlega įfram ašgeršinni, eins og ekkert hefši ķ skorist. 

"Rannsóknarblašamenn" spuršu einskis.

Löngu seinna, um haustiš 1976 var loks gengiš ķ žaš einfalda en mikilvęga verkefni aš fį fram jįtningar sakborninganna um aš žessi ótrślegu mistök vęru žeim aš kenna, rannsóknarmenn bęru enga įbyrgš. Samkvęmt žeim jįtningum var um samantekin rįš aš ręša. Fundur hafi fariš fram, og įkvöršun tekin um aš blanda fjórmenningunum ķ mįliš. Nišurstaša rannsóknarmanna var sś aš žeir vęru sjįlfir alveg įbyrgšarlausir af žessu.

Margt er ólķkt meš žessum žętti mįlsins og mannshvörfunum. T.d. žaš aš ekki er deilt um mįlsatvik: 3 sakborningar skrifušu undir skżrslur žar sem sakir voru bornar į saklausa menn. Hins vegar hafa sakborningar haldiš žvķ fram aš nöfn veitingamannanna hafi veriš nefnd viš žau, nöfn hinna tveggja hafi veriš nefnd ķ allt öšru samhengi en rannsóknarmönnum hafi žótt innkoma žeirra mikil styrking viš rannsóknartilgįtu sem lengi hafši veriš aš gerjast.

Veitingamennirnir tveir höfšu lengi veriš hluti af rannsóknartilgįtunni. Innkoma nżju tvķmenninganna var hiš mikla “Eureka! moment” ķ rannsókn Keflavķkurmįlsins. Žeir žóttu  naušsynlegir sem tengilišir milli sakborninganna og veitingamannanna. 

Žaš liggur fyrir aš hinar röngu sakargiftir fóru fram mešan sakborningar voru ķ gęsluvaršhaldi, žannig aš ķ öllu falli var sį glępur framinn undir umsjón rannsóknarmanna ķ Sķšumśla. Nišurstaša rannsóknarmanna er sś aš žeir sjįlfir beri enga įbyrgš vegna handtöku fjórmenninganna, hinir bķręfnu unglingar hafi prettaš žį. Žaš veršur aš teljast heppileg nišurstaša, en varla getur trśveršugleiki žeirra jįtninga sem fram komu veriš mikill žegar haft er ķ huga aš įbyrgšin lį hjį žeim, ef ekki hjį krökkunum. Umhugsunarefni er einnig hver hafi veriš mótspyrnužróttur sakborninganna, žegar žarna var komiš sögu. 

Og žar komum viš aš žvķ fśafeni sem žessi mįl standa frammi fyrir ķ dag, 2015.

Nś hefur settur saksóknari, eftir nįkvęma athugun męlt meš endurupptöku dóma yfir fjórum ašilum sem eru dómžolar ķ žessu mįli. Samtals voru žessir fjórir menn dęmdir ķ yfir 40 įra fangelsi. Sakarefniš aš baki dómunum yfir žeim er ķ žrennu lagi: Ašild aš mannshvarfi ķ Keflavķk, ašild aš öšru mannhvarfi ķ Hafnarfirši og ķ žrišja lagi rangar sakargiftir gegn fjórum saklausum mönnum. Meš žeirri rökstuddu gagnrżni og nżju gögnum sem fram hefur komiš į undanförnum įratugum veršur aš teljast óhjįkvęmilegt aš endurupptaka allt mįliš. Mišaš viš stöšu mįlsins ķ dag er lķklegt aš žessir fjórir dómžolar munu verša sżknašir, sennilega į nęstu misserum af tveimur mannsmoršum. Hins vegar męlir settur saksóknari hvorki meš né gegn endurupptöku į mįli stślkunnar. Žaš er mjög athyglisvert žar sem sakarefniš aš baki žriggja įra fangelsisdómi yfir henni, snżr eingöngu aš žessum žętti, ž.e. röngum sakargiftum. Įkęruvaldiš fęrši fram žau rök į sķnum tķma aš hinar röngu sakargiftir sönnušu ašild sakborninga aš mannshvörfunum, žaš vęri “allt eša ekkert”. Žar sem Saksóknari męlir nś meš endurupptöku į dómum yfir fjórum mönnum, er žį meiningin aš dómar fyrir rangar sakargiftir standi einir og sér?

Hér ķ byrjun var fjallaš um atvik mįlsins samkvęmt dómi Hęstaréttar frį 1980, sem enn stendur óhaggašur. En meš hlišsjón af framansögšu er athyglisvert aš velta žvķ fyrir sér hver veršur stašan eftir aš fyrrnefndir fjórir dómar hafa veriš enduruppteknir og dómžolar sżknašir en dómar vegna rangra sakargifta lįtnir standa. 

40 įrum eftir dóm Hęstaréttar birtist okkur žį nż śtgįfa sögunnar: 

Mašur hverfur ķ Keflavķk. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvarfiš ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt žeirri śtgįfu sögunnar sem nś stefnir ķ, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum, heima hjį honum į Grettisgötu. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri,  žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Gestgjafinn į fundinum skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.     

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig mįl stślkunnar og finnum haldbetri skżringar į tilurš hinna röngu sakargifta.

TH

 

 

*Žaš sem kom į óvart var žaš aš mįliš skyldi ekki hafa veriš opnaš 1997 žegar SMC lagši fram kröfu sķna til HR.

**2 Stślkur voru į ferš ķ Hafnarfirši žetta kvöld. Önnur žeirra taldi sig hugsanlega hafa séš einn sakborninganna meš hinum horfna. Samkvęmt yfirlżsingu lögreglumannsins GG sem sį um sakbendinguna var framkvęmd hennar stórlega gölluš. 

Stślkan dró framburš sinn til baka.

 

 

 


Um tilurš rangra sakargifta ķ Geirfinnsmįli

 

Um tilurš rangra sakargifta

ķ Geirfinnsmįli

 

Žegar dómar féllu ķ Geirfinns og Gušmundarmįlum 22.feb. 1980, voru sex ungmenni dęmd til samtals 60 įra fangelsisvistar. Nśoršiš er öllum sem vita vilja oršiš ljóst aš żmis mistök įttu sér staš viš rannsókn žessara umfangsmestu sakamįla 20.aldarinnar. Augljósustu mistökin eru įn efa žau, aš ķ jan. 1976 voru fjórir menn hnepptir ķ gęsluvaršhald og žeim haldiš ķ varšhaldinu um allt aš 105 daga skeiš en sķšan sleppt eftir aš ķ ljós kom aš žeir voru saklausir. Žessi žįttur mįlsins var lķklegast sį sem hvaš mestan óhug vakti hjį almenningi į sķnum tķma og ķ hugum margra sį žįttur sem sannfęrši meš óyggjandi hętti um sekt sakborninga ķ Geirfinnsmįli.

Ķ kjölfar žess aš Hęstiréttur Ķslands birti śrlausn sķna varšandi endurupptökubeišni eins af dómžolum ķ Gušmundar og Geirfinnsmįli voru fjórir žekktir lögfręšingar fengnir til aš višra skošanir sķnar į śrlausninni ķ Ślfljóti, tķmariti laganema viš Hįskóla Ķslands. Greinarnar birtust ķ 3. tbl. 1997 og eru sérlega athyglisveršar, eins og bśast mįtti viš frį slķkum mönnum. Af lestri greinanna er ljóst aš skošanir fręšimanna į mįlinu eru ekki sķšur skiptar en skošanir óbreyttra leikmanna.

Ķ grein sinni fjallar Skśli E. Žóršarson um rangar sakargiftir gegn fjórum mönnum sem į rannsóknartķmabilinu sęttu einangrunarvist ķ Sķšumślafangelsi um allt aš 105 daga skeiš. Lķtiš hefur veriš fjallaš um žennan žįtt mįlsins- rangar sakargiftir. Žaš er žvķ sérstakt fagnašarefni fyrir įhugamenn um mįliš aš hinn męti lögmašur Skśli Eggert Žóršarson skuli gera žetta aš umfjöllunarefni.

Ķ grein Skśla segir m.a:

"Dómfelldi [Sęvar Marinó Ciesielski] bar Einar Bollason röngum sökum ķ 6 skipti, 5 sinnum fyrir lögreglu og einu sinni fyrir dómi, hann bar Magnśs Leopoldsson röngum sökum ķ 5 skipti, 4 sinnum fyrir lögreglu og einu sinni fyrir dómi, dómfelldi bar Sigurbjörn Eirķksson röngum sökum ķ 3 skipti, alltaf fyrir lögreglu og hann bar Valdimar Olsen röngum sökum ķ 6 skipti, 5 sinnum fyrir lögreglu og einu sinni fyrir dómi."

Žetta er aš sjįlfsögšu rétt. Enda er ekki um žaš deilt aš dómžolar ķ žessu mįli gįfu fjölmargar skżrslur žar sem umręddir menn voru ranglega bornir sökum. Žaš mun enginn žeirra geta žrętt fyrir. Žaš sem tališ hefur veriš orka tvķmęlis varšandi žennan žįtt mįlsins er:

Hvort um samantekin rįš dómžola hafi veriš aš ręša og hvort dómžolar hafi af eigin frumkvęši nefnt (öll) nöfnin, eša hugsanlega fengiš einhver žeirra eša öll nefnd hjį žeim sem aš rannsókninni stóšu.
2. Eftir aš fyrstu framburšir tveggja dómžola, Erlu og Sęvars lįgu fyrir, og "Klśbbmenn" höfšu veriš handteknir, hafi rannsóknarmenn sķšan žrżst į um aš žau héldu viš fyrri framburši um žįtt hinna ranglega sökušu manna.

Eins og öllum er kunnugt varš nišurstaša Hęstaréttar sś aš dómžolar hefšu tekiš saman rįš sķn um aš varpa sök į fjórmenningana. Er žetta til aš mynda megin sakarefniš aš baki fangelsisdómi Erlu Bolladóttur. Sé mįliš skošaš er žó żmislegt sem bendir til aš žessi žįttur mįlsins sé engu öruggari en ašrir žęttir žess. Til mótvęgis viš grein Skśla E. Žóršarsonar, veršur hér į eftir bent į nokkur slķk atriši og žeim stillt upp til stušnings žeim framburši dómžola aš rannsóknarmenn beri įbyrgš į hinum röngu sakargiftum.

 

Rannsóknarmenn rannsökušu eigin störf

Jįtning dómžola, annara en Kristjįns V.Višarssonar varšandi samantekin rįš um rangar sakargiftir liggur fyrir og frį sjónarhóli lögfręšinnar metin sem "lögfull sönnun". Žeir dómžola sem eitthvaš hafa tjįš sig um žetta atriši eftir aš Hęstiréttur felldi dóm sinn hafa haldiš žvķ fram aš nöfn hafi fyrst veriš nefnd af rannsóknarmönnum og hefur Erla Bolladóttir lżst žessu ķ yfirlżsingu sinni sem er fylgiskjal meš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar. Žar standa vissulega orš hennar gegn orši rannsóknarmanna og einnig gegn hennar eigin jįtningu um samantekin rįš dómžola. En etv. er einnig tilefni til aš spyrja:
Hafi mįlavextir ķ raun žróast meš žeim hętti sem dómžolar hafa haldiš fram, hver var žį ašstaša žeirra til aš koma frįsögn sinni af atburšum įleišis? Eftir aš Erla bar aš hśn hefši sjįlf skotiš Geirfinn meš riffli var fjórmenningunum loks sleppt. Žegar hin afdrifarķku mistök komu ķ ljós var einnig ljóst um var aš ręša fleiri en einn möguleika į uppruna žessara mistaka. Og hver er žį trśveršugleiki žeirrar rannsóknar sem fram fór į uppruna mistakanna? Var žaš sanngjarnt gagnvart dómžolum, eša rannsóknarmönnum sjįlfum, aš žeir, sem skv. eigin nišurstöšum höfšu veriš gabbašir til aš handtaka saklausa menn, vęru sjįlfir lįtnir rannsaka žaš sem gat ašeins veriš žeirra eigin sök aš öšrum kosti en meš fenginni nišurstöšu?

 

Dómžolar voru ekki höfundar sögunnar um drįttarbrautina

Ķ okt. 1975, į žeim tķma sem rannsóknin į hvarfi Geirfinns Einarssonar lį aš mestu nišri, barst rannsóknarašilum til eyrna aš mašur nokkur hefši sagt frį žvķ aš hann hefši veriš staddur ķ drįttarbraut Keflavķkur aš kveldi 19. nóv 1974 įsamt Geirfinni og fleiri mönnum. Mašur žessi veršur ekki nafngreindur hér öšruvķsi en G.A. Hann var tekinn til yfirheyrslu eftir aš börn mannsins bentu lögreglunni į aš hann hefši sagt žeim af žessari reynslu sinni. Ķ fyrstu skżrslu mannsins 23. okt 1975 kemur fram aš G.A, sem hafši įtt viš įfengisvanda aš strķša, hafši veriš undir įhrifum įfengis er hann sagši tveimur börnum sķnum sem bęši voru fulloršiš fólk, frį atburšarįs kvöldsins 19. nóv 1974. Um hafi veriš aš ręša ölvunarraus og enginn fótur fyrir frįsögninni. Frįsögnin var ķ stórum drįttum į žį leiš aš G.A. fór į sendibifreiš frį Reykjavķk til Keflavķkur, hitti žar Magnśs Leopoldsson, Sigurbjörn Eirķksson og fleiri menn (ekki nafngreindir). Žeir ętlušu aš hitta Geirfinn ķ Hafnarbśšinni en komu of seint og misstu af Geirfinni. Aš sögn G.A. fór Magnśs inn ķ Hafnarbśšina og hringdi ķ Geirfinn. Geirfinnur kom aftur og sķšan var ekiš į tveimur bifreišum nišur ķ drįttarbraut Keflavķkur. Žašan fóru G.A. og Geirfinnur į bįt śt fyrir höfnina og Geirfinnur kafaši eftir įfengi sem žar hafši veriš hent śtbyršis śr flutningaskipi. Žeir fóru tvęr feršir, sóttu smygliš en ķ žrišju feršinni kom eitthvaš fyrir og Geirfinnur kom ekki upp eftir köfunina. G.A. beiš drykklanga stund en sneri sķšan til lands einn. Smyglinu var hlašiš ķ sendiferšabifreišina og ašra bifreiš sem žar var einnig til taks. Smyglinu var sķšan ekiš til Reykjavķkur. G.A. tók fram aš hann hefši tekiš žįtt ķ slķkum leišangri įšur og fengiš greiddar kr. 70.000- fyrir.

Ekki veršur žvķ haldiš fram hér aš žessi saga G.A. eigi viš rök aš styšjast. En meš tilliti til žess aš žessi frįsögn kemur fram 23.okt 1975 -žremur mįnušum įšur en fyrsta skżrsla dómžola ķ Geirfinnsmįli kemur fram, veršur aš teljast einkennilegt samręmi sem žarna myndast. Hvergi fyrr ķ frumrannsókn mįlsins höfšu komiš fram vķsbendingar um aš drįttarbrautin ķ Keflavķk vęri vettvangur meints glęps. Og auk stašsetningarinnar eru fjölmörg atriši stór og smį ķ frįsögn G.A. sem koma heim og saman viš hinar żmsu skżrslur sem dómžolar skrifušu undir į vormįnušum 1976 og héldust sum hver alla leiš ķ gegn um dóm Hęstaréttar 1980. Helstu sameiginleg atriši meš frįsögn G.A. og dómi Hęstaréttar eru eftirfarandi:

1. Ferš śr Reykjavķk til Keflavķkur

2. Tvęr bifreišar eru notašar ķ bįšum sögunum, sendiferšabifreiš og fólksbifreiš.

3. Spķrasmygl – spķravišskipti meš žįtttöku Geirfinns.

4. Klśbbmenn eru nefndir. (Fyrst nefndir af G.A. en ekki af dómžolum.)

5. Drįttarbraut Keflavķkur er sögš vettvangur atburšanna.

6. Jafn stór hópur manna er ķ drįttarbrautinni ķ bįšum sögunum. Auk Geirfinns og klśbbmannanna Magnśsar og Sigurbjörns segir G.A. tvo ašra hafa veriš meš sér.

7. Upphęšin sem G.A. segist hafa fengiš greidda: kr. 70.000.00- er sś sama og Sęvar į aš hafa bošiš Geirfinni fyrir įfengi.

Sé saga G.A. hinsvegar borin saman viš fyrstu framburši Sęvars og Erlu aukast lķkindin enn žvķ žį er bįtsferšin einnig inni ķ myndinni, og atburšarįsin er aš mestu leyti į sama veg. Aš žessu athugušu hljóta żmsar spurningar aš vakna. Til dęmis: Hvernig gįtu frumrannsakendur mįlsins fundiš umgjörš og vettvang glępsins įn žess aš hafa ašgang aš vitnum eša vķsbendingum öšrum en ölóšum manni sem hvergi kom nęrri ?

Möguleikarnir eru 3:

Tilviljun, sem er hin opinbera skżring žar til annaš kemur ķ ljós.
Sakborningar hafi įšur en žau voru handtekin komist yfir frumrannsóknargögn, kynnt sér žau og sķšan vķsvitandi hagaš frįsögn sinni til samręmis viš frįsögn G.A.
Rannsóknarašilar hafi lagt sakborningum til vettvanginn. -Skżring dómfelldu.
Ennfremur mętti spyrja hver lķkindin séu fyrir žvķ aš mašur sem ķ ölęši nefnir fyrir tilviljun "réttan" vettvang glępsins fyrstur manna, skuli einnig fyrir tilviljun nefna sömu upphęš og varš ķ nišurstöšu Hęstaréttar tilefni įtakanna, auk annara atriša stórra og smįrra. Hvernig svo sem žetta er tślkaš er ljóst aš sagan um Keflavķkurferšina og žįtttöku "Klśbbmanna" ķ henni, var til įšur en dómžolar, žau Erla, Sęvar og Kristjįn höfšu sagt orš um Geirfinnsmįl. Sé fótur fyrir sögunni veršur žaš aš teljast ein af hinum fjölmörgu furšulegu tilviljunum ķ žessu risavaxna sakamįli aš G.A. skyldi geta sagt söguna "fyrirfram" meš slķkri nįkvęmni.

Žann 17.feb. 1976 tekur rannsóknarlögreglumašurinn Eggert N. Bjarnason stutta skżrslu af G.A. Žar stašfestir G.A. aš hann hafi sagt žessa sögu viš yfirheyrslu ķ okt. 1975, 3 mįnušum įšur en dómžolar segja söguna. Ętla mętti aš rannsóknarlögreglumanninum hafi veriš allnokkuš brugšiš er hann gerir sér grein fyrir žvķ aš saga sś sem toguš hafši veriš upp śr dómžolum ķ löngum og ströngum yfirheyrslum, var til, nįnast ķ öllum smįatrišum ķ žį u.ž.b. 4 mįnaša gamalli skżrslu frį manni sem einungis hafši rausaš žetta ķ ölęši. Ekki varš žó žessi uppgötvun tilefni til neinna sérstakra ašgerša aš hįlfu rannsóknarašila.

Dómžolar hafa allir, viš żmis tękifęri haldiš žvķ fram aš žeim hafi veriš lögš til sagan įšur en žau gįfu fyrstu skżrslur ķ mįlinu. Hverjum og einum skal lįtiš eftir aš meta hvort af framansögšu megi finna stušning viš žann framburš dómžola.

 

Hvert var upphaf umręšna um Geirfinnsmįl?

Skśli segir ķ grein sinni: "Ekki hafa komiš fram neinar skżringar į žvķ hver hafi veriš įstęša žess aš Erla blandaši saklausum mönnum ķ mįliš, ašrar en žęr sem hśn hefur sjįlf gefiš, ž.e. aš leiša athyglina frį dómfellda og sjįlfri sér. Meira aš segja ķ žessari skżringu er mótsögn, žar sem ekki veršur séš aš grunur hafi vaknaš um ašild dómfellda aš hvarfi Geirfinns öšruvķsi en eftir frįsögn Erlu sjįlfrar. Žaš vekur enn upp nżja spurningu, hvers vegna var Erla aš blanda dómfellda inn ķ Geirfinnsmįliš ef grunur rannsóknarašila var ekki vaknašur um žįtt hans? Var Erla žį e.t.v. ķ žeirri villu aš grunur rannsóknarašila um ašild dómfellda aš mįlinu vęri žegar vaknašur?"

Žarna eru settar fram mjög athyglisveršar spurningar sem hvergi er svaraš ķ nišurstöšu mįlsins. Jafnvel mętti bęta einni viš: Žar sem engin önnur gögn en framburšur Erlu voru til aš varpa grun į Sęvar og hina ranglega sökušu, hversvegna kemur fyrsta skżrsla Sęvars ķ mįlinu

22. Jan.- degi į undan fyrstu formlegu skżrslu Erlu? Varla hefur Sęvar rętt Geirfinnsmįl aš eigin frumkvęši. Žar sem hann hafši veriš ķ einangrun ķ Sķšumśla sķšan 12. des. 1975, hefši sį višauki žurft aš fylgja įętlun dómžola um rangar sakargiftir aš bķša skyldi meš aš framkvęma įętlunina žar til 43 dögum eftir aš dómžolar yršu handteknir vegna póstsvikamįlsins. Innkoma Sęvars (og hinna ranglega sökušu) ķ mįliš er einvöršungu byggš į framburši Erlu. Og varla hefur Erla rętt mįliš aš eigin frumkvęši heldur. Alltént er ljóst aš hśn hafši enga įstęšu til aš ręša Geirfinnsmįliš, vęntanlega enn sķšur vęri hśn sjįlf og Sęvar višrišin mįliš. Slķkt uppįtęki vęri varla ķ samręmi viš žį undirferli og slęgš sem hśn er dęmd fyrir aš hafa beitt til aš pretta hina auštrśa rannsóknarmenn. Engin gögn hafa fundist sem sżna aš Erla hafi um žetta leyti tališ Sęvar liggja undir grun um ašild aš hvarfi Geirfinns. Margt bendir hinsvegar til aš eftir žaš sem į undan var gengiš hefši hśn getaš lagt trśnaš į slķka tilgįtu. Nišurstaša rannsóknar į tilurš hinna röngu sakargifta er sś aš Erla hafi įn nokkurs sérstaks ašdraganda komiš til rannsóknarmanna og tilkynnt aš hśn hefši oršiš fyrir sķmahótunum og grunaši "klśbbmenn" um aš standa fyrir žvķ vegna Geirfinnsmįlsins. Hvernig sem į žaš er litiš bendir žó allt til žess aš frumkvęšiš aš spjalli um mįliš sé ekki frį Erlu komiš, heldur rannsóknarašilum. Dagsetningar fyrstu skżrslna dómžola sżna svo ekki veršur um villst aš mįliš hafši veriš rętt viš Erlu fyrir žennan tķma og žį óformlega og engar skżrslur geršar.

Ķ fyrstu formlegu skżrslu sinni segist hśn hafa oršiš fyrir sķmaónęši og segist gruna aš žaš geti veriš ķ tengslum viš "Geirfinnsmįliš". Aš eigin sögn var henni ķ žessum sķmtölum hótaš lķflįti ef hśn segši orš um žaš mįl. Hafi rannsóknarmenn žį žegar spjallaš um mįliš viš Erlu, eins og allt bendir til, hafa sķmtöl žessi aš lķkindum valdiš henni nokkrum óróa. Skżrslan er dagsett 23. jan.1976. Ķ yfirlżsingu sem er fylgiskjal meš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar lżsir Erla ašdraganda žessa vendipunktar ķ mįlinu. Erlu var sleppt śr einangrun 22. des. 1975 og flutti hśn žį til móšur sinnar ķ Stóragerši. Žegar Erla gaf skżrsluna höfšu rannsóknarmennirnir veriš frį žvķ um mišjan mįnušinn nįnast daglegir gestir į heimili móšur Erlu. Žeir komu oft ķ heimsókn og spjöllušu um żmis mįl, hvernig žeir gętu ašstošaš ķ sambandi viš flutninga ofl. En žaš er eins meš žessar óformlegu višręšur sem rannsóknarašilar įttu viš Erlu žessa janśardaga og margt annaš ķ žessu einstaka sakamįli, aš engar skrįšar skżrslur eru til. Hvaš žaš var sem rannsóknarmönnunum og Erlu fór į milli į žessum fundum er žvķ śtilokaš aš sanna, eša afsanna en afleišingarnar uršu vissulega grimmśšlegar fyrir fjórmenningana sem sķšar voru handteknir saklausir. Ķ einni slķkri heimsókn var ķ óformlegu spjalli minnst į Geirfinnsmįliš og rętt um žęr sögusagnir sem lengi höfšu veriš į kreiki um ašild "klśbbmanna" aš žvķ. En Erla fann sig skyndilega ķ óvęntri stöšu. Eftir aš hśn minntist į aš hafa heyrt talaš um samkvęmi hjį bróšur Huldu vinkonu sinnar (Valdimar Olsen), žar sem Einar Bollason, Sigurbjörn Eirķksson og Magnśs Leopoldsson komu viš sögu, virtist sś frįsögn hafa vakiš upp grun hjį žessum traustu og yfirvegušu mönnum um aš einhverskonar mafķa sem tengdist "Geirfinnsmįlinu" hefši veriš žar į ferš.

Allt bendir til aš žetta innlegg hafi rannsóknarmönnum žótt mjög mikilvęgt. Rannsóknartilgįtan sem žį žegar innihélt Klśbbmenn, teygši sig nś einnig yfir Einar og Valdimar auk Sęvars og žeirrar glępaklķku sem hann var talinn standa fyrir. Sjįlf hafši Erla engar forsendur til aš draga žennan grun rannsóknarmanna ķ efa. Innkoma "nżju mannanna" ķ mįliš gerši löngu fram komna rannsóknartilgįtu žeirra um ašild Klśbbmanna mun sennilegri en ella.

Alltént er ljóst aš žarna vaknaši einhversstašar vonarneisti um aš rannsókn Geirfinnsmįlsins vęri loks aš komast ķ réttan farveg. Reyndar sama farveg og stefnt hafši veriš į ķ upphafi, žegar rannsóknarlögreglan ķ Keflavķk fól Magnśsi Gķslasyni teiknara aš teikna mynd eftir ljósmynd af Magnśsi Leopoldssyni žegar leitin aš "Leirfinni" stóš sem hęst. E.t.v. var hvorki Erlu né fjórmenningunum neinnar undankomu aušiš. Oft skömmu eftir aš rannsóknarmennirnir voru farnir hringdi sķminn…og örvęntingin tók viš stjórninni. Erla taldi sig sannarlega hafa įstęšu til aš óttast.  Enginn veit hver stóš į bak viš hringingarnar. Rannsóknarmenn uršu aldrei vitni aš žeim. En hverjum žeim sem um žessar mundir žekkti til sįlarįstands stślkunnar og vissi aš hśn var oft ein heima, mun hafa veriš ljóst aš ef hśn yrši hrędd myndi hśn leita til rannsóknarmannanna, og til aš bjarga eigin lķfi myndu ungri móšur engin mešul heilög. Jafnvel ekki aš bera sakir į menn sem hśn ķ framhaldi af vištölum sķnum viš lögregluna, gerši sér nś grein fyrir aš voru hvort eš er sekir og stórhęttulegir. Hśn treysti lögreglunni fullkomlega, engum öšrum.

Hversu hęfir voru rannsakendur Geirfinnsmįls?

Żmsir hafa bent į aš viš žęr kringumstęšur sem um žetta leyti rķktu ķ lķfi Erlu hafi veriš įstęša til aš taka oršum hennar meš fyrirvara žegar kom aš žvķ aš hśn bar sakir į fjórmenningana. Žegar Erla var handtekin vegna póstsvikamįlsins var dóttir hennar 3 mįnaša gömul. Ętla mį aš vilji hafi veriš mikill til aš hjįlpa rannsóknarmönnum aš "klįra mįliš" og komast heim. Ašskilnašur frį litla barninu og yfiržyrmandi ótti um aš sį ašskilnašur yrši varanlegur hafši aš lķkindum einnig įhrif. Undir žessum kringumstęšum gaf hśn skżrslu um aš hśn hafi tveimur įrum fyrr séš nokkra menn ķ Hafnarfirši bogra yfir einhverju ķ poka. "Gęti hafa veriš lķk". Skżrslan markar upphaf Gušmundarmįlsins. Vafi um aš skżrslan sé rétt jók enn į angist hennar. Tilvera hennar var ķ raun hrunin og tilfinningalegt įlag grķšarlegt. Slķkar kringumstęšur myndu hafa įhrif į andlegt jafnvęgi hvers sem vęri. Skżrsla sįlfręšings um Erlu er mešal efnis ķ dómi Hęstaréttar. Ekki veršur fariš nįkvęmlega śtķ efni hennar hér. En skv. skżrslu sįlfręšingsins var žaš rķkt persónueinkenni Erlu aš hafa tilhneigingu til aš stjórnast af öšrum. Og sérstaklega er śtskżrt aš varasamt sé aš treysta į višbrögš hennar sé hśn undir tilfinningalegu įlagi.

Jafnvel žó hin endanlega nišurstaša Hęstaréttar sé aš öllu leyti tekin góš og gild eru rannsóknarmennirnir alltént įbyrgir fyrir žvķ aš lįta segja sér:

Aš fjöldi valinkunnra og landsžekktra heišursmanna vęri sekur um stórglęp, sem enginn gat žó veriš viss um aš hefši veriš framinn.

Og trśaš og treyst hverju orši svo fullkomlega aš žeir "vešjušu" öllu sem kallast gęti heišur og sómi į aš žetta hlyti aš vera rétt. Sķšan reyndu rannsóknarmenn aš fį frįsögn Erlu stašfesta hjį Sęvari.  Žegar Sęvar tók undir aš hluta, aš eigin sögn eftir forsögn rannsóknarašila og žį ķ žeim tilgangi aš bjarga barnsmóšur sinni śr klóm einhverskonar mafķu sem honum hafši veriš sagt aš bęri įbyrgš į "Geirfinnsmįlinu", viršist svo sem dómgreind rannsóknarašila hafi veriš fullnęgt og žeir létu til skarar skrķša. Athygli skal vakin į žvķ aš Kristjįn Višar žrętti fyrir hönd Magnśsar og Valdimars allt til 27.jan.- eftir aš žremenningarnir höfšu veriš handteknir.

Varla er hęgt aš ętla nokkrum rannsóknarlögreglumanni (sem jafnframt er dómari) aš hann įlķti žessa mjög svo misvķsandi og óskżru framburši žessara tveggja afvegaleiddu ungmenna nęgilega sönnun eina og sér til aš taka sjįlfur į sig įbyrgš į žvķ aš handtaka 3 žjóškunna heišursmenn, rétt užb. 48 klst. eftir aš fyrstu framburšir lįgu fyrir. Mun lķklegra veršur aš teljast aš Örn Höskuldsson og samstarfsmenn hans hafi tališ sig hafa eitthvaš sem styddi žessar sögur. Ölluheldur haft einhverjar rannsóknartilgįtur sem žessir framburšir vęru ķ raun ašeins stašfesting į. Żmis atriši ķ frumrannsókn Geirfinnsmįls benda til aš rannsóknarmenn hafi frį upphafi tališ hvarf Geirfinns liš ķ mun stęrra mįli- "spķramįlinu mikla". Aldrei fannst žó neinn spķri. Ragnar Ašalsteinsson segir ķ greinargerš sinni:

" Minna veršur hér į stórfellda gagnrżni Hallvaršs Einvaršssonar, žį ašalfulltrśa saksóknara rķkisins, ķ garš dómsmįlarįšuneytis įriš 1972, er svonefnd Klśbbmįl komu uppį yfirboršiš. Lögreglustjóri lokaši Klśbbnum eftir aš ašalfulltrśinn hafši snśiš sér til hans og byggšist lokunin į heimild ķ įfengislögum, en var ekki rannsóknarśrręši skv. lögum um mešferš opinberra mįla. Taldi ašalfulltrśi aš allsendis óvišeigandi vęri aš hafa veitingahśsiš opiš frį sjónarmiši almennrar réttarvörslu. Fįeinum dögum sķšar var įkvöršun lögreglustjóra felld nišur aš tilhlutan dómsmįlarįšherra og ritaši ašalfulltrśinn skżrslu og umsögn um mįliš 23. okt. 1972. Taldi hann, aš nišurfelling dómsmįlarįšuneytis į banni lögreglustjóra vęri "allsendis ótķmabęr og įstęšulaus og ekki studd almennum opinberum réttarvörsluhagsmunum." Til žessara įtaka er aš rekja sķfelldan grun rannsóknarmanna į svonefndum Klśbbmönnum į žessum įrum og tilhneigingu žeirra til aš tengja grunsamlega atburši viš Klśbbinn.

Framburšur Sęvars fyrir dómi

 

Skśli nefnir, aš Sęvar hafi boriš rangar sakir į Einar, Magnśs og Valdimar ķ fjölmörgum lögregluskżrslum og einnig ķ eitt skipti fyrir dómi. Sęvar kom fyrir dóm 1. aprķl 1976 kl.10.09.

Framburšur hans hefst į žessum oršum:

"Męttur kvešst vilja taka fram ķ upphafi, aš skżrslur žęr sem hann hefur gefiš ķ žessu mįli séu ekki byggšar į hans eigin vitneskju eša reynslu heldur hafi Erla Bolladóttir skżrt sér frį öllum atvikum sem hann sagši frį ķ eigin persónu hjį rannsóknarlögreglunni."

Meš žessu oršalagi hlżtur žessi stašhęfing aš teljast all furšuleg, og sem varnartaktķk sęmir slķk merkingarleysa engan vegin jafn slyngum manni og Sęvar var sagšur vera. Sęvar hafši veriš ķ hįmarkseinangrun ķ 14 vikur. Sé reynt aš fį einhverja merkingu śt śr žessari fyrstu setningu ķ framburši Sęvars getur hśn ekki veriš önnur en sś aš Sęvar sé aš reyna aš fį dómarann til aš skrį nišur aš hann hafi enga vitneskju um mįliš ašra en žį sem rannsóknarlögreglan hafi eftir Erlu Bolladóttur. Žyki einhverjum žaš bķręfin stašhęfing aš rannsóknardómarinn hafi hugsanlega sżnt af sér ónįkvęmni ķ aš skrį framburš manns fyrir dómi, mį benda į aš skv. frįsögn dómarans sjįlfs (Arnar Höskuldssonar) ķ bréfi til sakadómaranna (22. sept 1977) sleppti hann žvķ jafnvel alveg aš skrį framburš Sęvars fyrir dóminum, ef hann "vissi betur."

Sęvar nefnir sķšan nöfn Magnśsar, Einars og Valdimars ķ žvķ samhengi aš Erla gęti hafa veriš hrędd viš žį. Hann nefnir ekki Sigurbjörn en bętir viš tveimur žekktum mönnum śr višskiptalķfinu og segist hafa heyrt talaš um aš žeir viti allt um Geirfinnsmįliš. Ennfremur stendur ķ dómsskjali: "Męttur kvešst hafa gefiš skżrslur žessar til aš hęgt vęri aš rannsaka mįl žetta, žar sem honum hefši veriš sagt aš Erla yrši fyrir ónęši og óttašist um lķf sitt."

Semsagt, žrįtt fyrir aš verulegt ósamręmi hafi veriš ķ grundvallaratrišum ķ frįsögn žeirra Sęvars og Erlu um ašild annara en žeirra sjįlfra aš hvarfi Geirfinns, er nįkvęmt samręmi um žetta atriši, ž.e. žeim hafi veriš talin trś um aš lķf Erlu hafi legiš viš og naušsynlegt vęri aš handtaka žį sem stęšu aš lķflįtshótunum gegn Erlu įšur en henni yrši gert mein og til aš hęgt yrši aš leysa mįliš.

Hafi įętlun dómžola um meinsęri veriš raunveruleg, veršur aš teljast furšulegt aš frįsagnir žeirra af feršinni til Keflavķkur hafi veriš svo ósamstęšar sem raun ber vitni. Fleiri nöfn voru nefnd til sögunnar, nöfn žjóšžekktra višskipta og stjórnmįlamanna. Augljóst er aš rannsóknarmenn sįu fljótlega aš žetta var "žunnur ķs."

Žann 10. Febrśar er tekin skżrsla af Sęvari og hefst hśn į oršunum: "Mętta hafa veriš sżndar myndir af 16 mönnum sem rannsóknarlögreglan telur hugsanlegt aš hafi veriš viš drįttarbraut Keflavķkur og/eša ķ bįtsferš ž. 19.nóv". Sami formįli var aš skżrslu sem sama dag var tekin af Erlu. Žó hvorugu žeirra hafi tekist aš žekkja alla žį menn sem žau sögšust hafa séš ķ drįttarbrautinni, er skżrsla Erlu athyglisverš annara hluta vegna. Af myndunum žekkir hśn 9 žeirra 16 manna sem rannsóknarlögreglan kvešst telja "hugsanlegt aš hafi veriš ķ drįttarbraut Keflavķkur og/eša ķ bįtsferš ž.19.nóv". Flestir eru žeir umsvifamiklir menn śr ķslensku višskiptalķfi og stjórnmįlum. Hvergi kemur fram hversvegna lögregla hafši žį undir grun.

 

Sęvar var žvingašur til rangra sakargifta

Fręg er umręšan um hina óskrįšu samprófun žar sem Sęvar hlaut löšrung af hendi fangelsisstjóra Sķšumślafangelsis. Samprófun žessi fór fram ž. 5.maķ 1976, degi eftir aš Erla Bolladóttir "jįtaši" aš hafa sjįlf skotiš Geirfinn meš riffli. Ķ framburši séra Jóns Bjarmans fangelsisprests kemur fram aš dómžolar höfšu allir skżrt honum frį nefndri samprófun og efni hennar, sem var aš rannsóknarmenn vildu fį Sęvar til aš višurkenna aš hann hefši veriš ķ drįttarbraut Keflavķkur 19.nóv.1974 įsamt Magnśsi, Einari, Sigurbirni og Valdimar. Sęvar žrętti af bestu getu fyrir hönd žeirra allra og hlaut aš launum einn löšrung ķ višurvist fjölda hįttsettra embęttismanna, svo aš sannaš sé. Tilviljun ręšur žvķ aš hann skyldi veittur frammi fyrir svo mörgum og viršulegum vitnum en ekki žar sem minna bar į. Haršręšisrannsóknin var ķ framhaldinu einskoršuš viš žennan löšrung, žó upphaflega hafi stašiš til aš rannsaka meint haršręši almennt.

Séra Jón Bjarman, žįverandi fangaprestur, fór fram į žaš ķ bréfi til dómsmįlarįšuneytis ķ maķ 1978, aš rannsókn fęri fram į meintu haršręši viš yfirheyrslur į sakborningum. Hann nefndi sérstaklega atvik, sem geršist, žegar žeir voru leiddir til samprófunar, 5.maķ įriš 1976.

Ķ bréfinu segir Jón Bjarman m.a: ,,Tilefni beišni minnar er ekki žaš, aš ofangreindir sakborningar hafi fariš žess į leit viš mig, aš ég hlutašist til um eitt eša annaš, sem aš rannsókninni snżr, heldur hitt, aš žau öll ķ sįlgęsluvištölum viš mig hafa greint mér frį, hvaš geršist ķ žetta umrędda sinn, įn žess aš ég fitjaši upp į mįlinu eša legši fyrir spurningar." Séra Jón rekur sķšan kjarnann ķ frįsögn sakborninga og segir: ,,Ķ samprófuninni var lagt hart aš Sęvari aš jįta lżsingu Erlu į atvikum, en hann virtist ringlašur og mišur sķn og ekki vita, hvašan į sig stóš vešriš. Mešan žessu fór fram, greip Eggert ķ hįr Sęvars, kippti honum og hrinti til og frį, svo hann var nęrri fallinn į gólfiš og ógnaši honum. Seinna, žegar Sęvar mótmęlti einhverju, gekk Gunnar yfirfangavöršur aš honum og löšrungaši hann. Samprófunin endaši ķ upplausn viš žaš, aš Erla fór aš ępa ķ móšursżkiskasti. Var žį kallaš į tvo fangaverši, sem drógu Sęvar til klefa sķns."

 

Hver valdi Magnśs Leopoldsson?

Af einhverjum įstęšum viršist frumrannsóknarmönnum hafa veriš mjög ķ mun aš framkvęmdastjóri Klśbbsins yrši bendlašur viš hvarf Geirfinns. Žannig hefur vitni śr frumrannsókninni, afgreišslukona śr Hafnarbśšinni, greint frį žvķ aš strax viš upphaf leitar aš lešurklędda manninum hafi henni veriš sżnd mynd af framkvęmdastjóranum, Magnśsi Leopoldssyni. Konan kvartar sérstaklega undan žvķ fyrir dómi, aš leirmyndin sem sögš var gerš eftir lżsingu sjónarvotta, hafi veriš lįtin lķkjast Magnśsi "of mikiš". Afgreišslukonan er sś sem afgreiddi manninn meš sķmtal og sį hann best allra.

Ķ mynd Sigursteins Mįssonar "Ašför aš lögum" var m.a. stutt vištal viš Magnśs Gķslason teiknara og fréttamann ķ Keflavķk. Formleg yfirlżsing sama efnis er ķ greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar. Ķ yfirlżsingunni segir Magnśs frį žvķ aš ķ nóv. 1975 hafi lögreglumašur afhent honum ljósmynd af Magnśsi Leopoldssyni, meš žeim fyrirmęlum aš hann skyldi gera teikningu eftir ljósmyndinni. Teiknarinn vissi žį ekki hver mašurinn į ljósmyndinni var. Fylgdu aukreitis žau fyrirmęli aš hįrsveipur skyldi nį fram į enniš og augabrśnir nokkuš dekktar. Teikninguna ętti sķšan aš birta ķ fjölmišlum og lżsa eftir manninum į myndinni. Um vęri aš ręša žann sem talinn var hafa hringt śr Hafnarbśšinni og bošaš Geirfinn į hiš örlagarķka stefnumót. Įšur en Magnśs Gķslason lauk teikningunni hafši leirstyttan veriš gerš og var teikningin žvķ aldrei notuš. Žessi frįsögn žótti mörgum engu aš sķšur ótrśleg og sannarlega nż gögn ķ mįlinu ef rétt vęri. Žeir fjölmörgu sem neitušu aš trśa slķku atferli į ķslenska lögreglumenn neyddust sķšan til aš sannfęrast, žegar lögreglumašurinn S.N. sem afhenti myndina stašfesti ķ śtvarpsvištali aš rétt vęri frį greint. Ekki hefur veriš upplżst nįnar hver įtti žį hugmynd aš beina grun aš Magnśsi Leopoldssyni meš žessum hętti. En meš žeim gögnum sem fyrir liggja er ljóst aš frumrannsóknarmenn ķ Keflavķk uršu žarna fyrstir til bendla Magnśs Leopoldsson viš hvarf Geirfinns. Sjįlfsögš krafa er aš upplżst verši hversvegna framkvęmdastjóri Klśbbsins varš fyrir valinu og hver valdi hann. Hvaš var žaš į žessu stigi mįlsins sem beindi grun aš honum? Ekki var Erlu Bolladóttur til aš dreifa... Fleiri spurningar hljóta einnig aš vakna žegar žetta er athugaš: Žar sem ķ raun var veriš aš lżsa eftir Magnśsi, hvers vegna var žį ekki ljósmyndin einfaldlega birt? Magnśs Gķslason er vissulega frįbęr teiknari, og gat léttilega teiknaš aušžekkjanlega mynd af framkvęmdastjóra Klśbbsins, en hversvegna žessi millileikur, aš lįta gera teikningu eftir ljósmynd? Engin skżring hefur veriš gefin. Gęti skżringin veriš sś aš forstjóra Klśbbsins hafi aukist hįrprżši eftir aš myndin var tekin, og hann oršinn fulloršinslegri til augnanna? Vissulega hafši žaš gerst en einnig veršur aš teljast sennilegt aš sį sem stóš fyrir ašgeršinni hafi ekki viljaš lįta bendla sig viš hana og žvķ viljaš finna sér einskonar skjól ķ teikningunni sem pöntuš var ķ nóv 1974. Ekki gat hann skįkaš ķ skjóli hins ęvintżralega framburšar sem Erla gaf 23. Jan 1976. Reyndir og vanir lögreglumenn hafa veriš manna skeleggastir ķ gagnrżni sinni į žį "óhefšbundnu rannsóknarašferš" sem žarna var beitt. Sunnudaginn 8. mars 1998 birtist ķ Morgunblašinu vištal viš Gķsla Gušmundsson fv. rannsóknarlögreglumann. Žar segir Gķsli: "Ekki er meš nokkru móti hęgt aš skilja hvaš mönnum gengur til meš slķkum vinnubrögšum og get ég ekki flokkaš žetta undir neitt annaš en stórfellt refsivert brot ķ opinberu starfi."

Bjarki Elķasson fv. yfirlögreglužjónn segir ennfremur ķ vištali ķ heimildarmyndinni Ašför aš lögum: "Žetta byrjaši sem rannsókn į hvarfi manns sem ekkert var óešlilegt viš aš yrši rannsakaš. En žegar ekki tókst aš upplżsa žaš var žaš tengt alls óskyldum mįlum, forsendurnar fengnar fyrirfram og rannsakaš śt frį žvķ. Slķkt kann aldrei góšri lukku aš stżra".

Hafi einhver ķ raun og veru hug į aš finna uppruna rangra sakargifta ķ Geirfinnsmįli žį liggur beinast viš aš athuga hver frumrannsóknarmanna ķ Keflavķk var žaš sem stóš fyrir žvķ aš senda lögreglumanninn S.N. meš myndina af forstjóra Klśbbsins til Magnśsar Gķslasonar teiknara. Og hvers vegna? Žaš veršur vafalaust upplżst einn góšan vešurdag.

Var tilefni til samantekinna rįša?

Žęr raddir hafa heyrst, jafnvel hjį mįlsmetandi mönnum aš žó verulegur vafi liggi į um žįtt dómfelldu hvaš varšar mannshvörfin, sé eini öruggi žįttur mįlsins hinar röngu sakargiftir. Og hafi dómžolar stašiš fyrir hinum röngu sakargiftum, sanni žaš žįtt žeirra ķ hvarfi Geirfinns. En meš žeirri athugun sem į lišnum įratugum hefur fariš hefur fram į fyrirliggjandi gögnum śr Geirfinnsmįli hafa veriš leidd sterk rök aš žvķ aš Keflavķkurferšin hafi aldrei veriš farin og dómžolar eigi engan žįtt ķ hvarfi Geirfinns. Žar sem nįnast öll umfjöllun um Geirfinnsmįl hefur ķ u.ž.b. 20 įr veriš um žetta, veršur ekki fariš śtķ žaš hér en vķsaš til greinargeršar Ragnars Ašalsteinssonar. Vegna žeirra sem lķtiš žekkja til skal žó nefnt eitt dęmi:

Žaš sem öšru fremur varš til žess aš hvarf Geirfinns var rannsakaš sem sakamįl voru komur lešurklędda mannsins ķ Hafnarbśšina og sķmtöl hans. Allt bendir til aš sį mašur hafi bošaš Geirfinn į stefnumót og žaš hafi oršiš örlagarķkt. Žrįtt fyrir grķšarlega leit fannst lešurklęddi mašurinn, sem fékk višurnefniš "Leirfinnur", žvķ mišur ekki. Miklar rannsóknir sżndu hinsvegar fram į meš óyggjandi hętti aš mašur žessi gat alls ekki hafa veriš neinn dómžola. Engu aš sķšur er ķ dómi Hęstaréttar augljóslega ranglega "mišaš viš" aš Kristjįn V.Višarsson sé "Leirfinnur". Žaš getur ekki talist annaš en stórkostlegt hneyksli, žvķ eins og fram kemur ķ greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar hlżtur öllum aš hafa veriš ljóst aš hér var um rangan mann aš ręša:

…Vitniš sem sį [afgreiddi] žann ókunna mann sem kom og hringdi er Gušlaug Konrįšs Jónsdóttir og er haft eftir henni ķ forsendum hérašsdóms, aš žaš telji sig ekki hafa séš Kristjįn Višar og skjólst.m. ķ Hafnarbśšinni greint kvöld. Žaš žekkti žį ķ sjón. Vitniš Įsta Elķn Grétarsdóttir taldi aš ekki hefši veriš um skjólst.m. eša Kristjįn Višar aš ręša. Sama gildir um vitnin Hrefnu Björgu Óskarsdóttur og Jóhann Gušfinnsson. Ekki er um fleiri vitni aš ręša og samkvęmt višteknu sönnunarmati ķ opinberum mįlum mį nįnast telja sannaš aš hvorki skjólst.m. eša Kristjįn Višar komu į stašinn um kvöldiš…

Framburšur allra fjögurra vitnanna sem sįu "Leirfinn" er samhljóša um aš Kristjįn Višar sé ekki mašurinn. Žaš sem žó vekur e.t.v. mesta athygli er aš ašalvitniš, afgreišslukonan sem afgreiddi "Leirfinn" lżsir žvķ yfir viš sakbendingu aš hśn žekki Kristjįn Višar ķ sjón og hafi žekkt hann fyrir umrętt kvöld. Af framburši hennar mį helst skilja aš ef um Kristjįn Višar hefši veriš aš ręša hefši hśn einfaldlega tilkynnt lögreglunni nafn mannsins. Vandséš er hvernig dómžolar gętu hafa fundiš sér annaš tilefni til samantekinna rįša um rangar sakargiftir en raunveruleg afskipti af hvarfi Geirfinns, og žar meš einnig žvķ atferli aš boša hann į stefnumótiš ķ Hafnarbśšinni. En meš samhljóša framburši allra fjögurra vitnanna sem sįu manninn "Leirfinn", er sannaš aš sį sem raunveruleg įstęša var til aš gruna um gręsku var enginn dómžola. Meš hlišsjón af framansögšu er ljóst aš rétt gęti veriš aš leita meš opnum huga haldbetri skżringa į žeim hörmulegu mistökum sem įttu sér staš er "klęr réttvķsinnar" lęstust um Einar Bollason, Magnśs Leopoldsson, Valdimar Olsen og Sigurbjörn Eirķksson.

 

Eftirmįli

Dómur féll ķ Geirfinnsmįli 22. Febrśar 1980. Žó einstaka "kverślanti" žętti į žeim tķma aš seilst vęri um skör fram ķ aš dęma menn seka įn fullnęgjandi gagna, rķkti einhugur meš žjóšinni um aš dęma skyldi. Hvatinn aš žessari samstöšu ķslendinga var žó fremur sį aš žjóšin var langžreytt į žessu vafstri, en aš fólk hefši raunverulega skilning į mįlatilbśnašinum. Hafi venjulegir ķslendingar dottaš yfir hinni 15 klst. löngu sóknarręšu rķkissaksóknara gįtu žeir varla efast um aš öllum spurningum hafi žar veriš svaraš. Almenningur treysti einfaldlega fagmönnum til verksins. En ķ 20 įr hefur veriš fjallaš um mįliš ķ ótal blašagreinum, bókum, śtvarpsžįttum, sjónvarpsžįttum og einni heimildarmynd. Žó umfjöllun hafi į köflum veriš grunn, hefur hśn oršiš til žess aš sķfellt fleirum hefur oršiš ljóst aš ekki var allt meš felldu viš afgreišslu mįlsins. Ekkert nżtt hefur komiš fram sem styšur viš nišurstöšurnar en atrišin sem varpa vafa į sekt dómžola ķ mįlinu viršast verša fleiri eftir žvķ sem įrin lķša. Segja mį aš fęst af žvķ séu nż gögn, fram komin eftir dóm Hęstaréttar 1980. Heldur er um aš ręša atriši sem mönnum hafši yfirsést en koma ķ ljós viš nįnari athugun og samanburš į fyrirliggjandi mįlsskjölum. Ķ įranna rįs hafa menn fengiš tóm til aš grśska ķ hinum fyrirliggjandi gögnum og afla nżrra. Žar sem um er aš ręša yfir 10.000 bls. af skżrslum og skjölum, er "ešlilegt" aš dómurum mįlsins hafi yfirsést eitt og annaš, rétt eins og verjendum sakborninga og öšrum, enda registur mįlsins meš afbrigšum lélegt. Einnig hafa komiš fram nż gögn sem dómurum var ókunnugt um viš dómsuppkvašningu. Hiš grķšarlega umfang mįlsins varš til žess aš vankantar rķkjandi réttarkerfis nutu sķn betur en nokkru sinni. Žaš sjį menn best eftirį, enda hafa veriš geršar verulegar breytingar sķšan. Önnur afleišing žessa ógnarlega umfangs var sś aš handhęgt svar viš įleitnum spurningum var jafnan tiltękt: "Žaš er nś svo margt annaš ķ žessu mįli…"

En meš gögnum į borš viš greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar og śrlausn Hęstaréttar vegna endurupptökubeišninnar er mun ašgengilegra nś en įšur aš öšlast heildaryfirsżn yfir mįliš. Į vefsķšu sem sett hefur veriš upp į slóšinni er hęgt aš kynna sér mįliš. Žar er aš finna nįnast allt sem skrifaš hefur veriš um mįliš ķ ķslenska prentfjölmišla į undanförnum įrum. Einnig Hęstaréttardóminn frį 1980, śrlausn Hęstaréttar frį 1997, auk mįlsskjala, greinargerša, og gagna af żmsu tagi. Žannig hefur ašgengi aš upplżsingum aukist, enda eru žeir ófįir, fagmenn jafnt og leikmenn sem ķ tķmans rįs hafa meš aukinni žekkingu endurskošaš afstöšu sķna.

Umfjöllun um Hęstaréttarmįliš nr. 214/1978, Gušmundar-og Geirfinnsmįl, hefur į undanförnum įratugum veriš mikil og misjöfn. Žeir sem af żmsum įstęšum viršast įlķta nišurstöšur mįlsins réttar, hafa einkum mętt gagnrżni meš žvķ aš beina umręšunni aš žvķ hvort žęr upplżsingar sem varpa rżrš į nišurstöšur hafi legiš fyrir viš dómsuppkvašningu eša ekki, fremur en aš taka gagnrżnina mįlefnalegum tökum. Žaš sem vitnar best um žetta er aš sjįlfsögšu hin annars vandaša śrlausn Hęstaréttar frį 15. Jślķ 1997.

Mįlflutningur "endurupptökusinna" hefur hinsvegar einkennst af óvęginni gagnrżni į störf lögreglunnar almennt. Slķkar "nķhiliskar" alhęfingar eru alls ekki til žess fallnar aš beina umręšunni į skynsamlegar brautir. Bent skal į aš žrautreyndir og grandvarir lögreglumenn hafa ekki veriš eftirbįtar annara viš aš benda į vankanta mįlsins. Enda illt fyrir heila starfsstétt aš liggja undir įmęli vegna afglapa örfįrra manna. Viš frumrannsóknina ķ Keflavķk starfaši lķtill hópur manna og sumir žeirra aldeilis engir kórdrengir. Stjórnandi frumrannsóknar Geirfinnsmįls hefur einn ķslenskra lögreglumanna hlotiš fangelsisdóm fyrir ólöglega handtöku og tilbśin sönnunargögn sem hann kom fyrir į vettvangi "glępsins". Var žaš ķ mįli leigubķlstjóra sem sakašur var um vķnsölu į sušurnesjum, eins og mörgum er ķ fersku minni. Menn hljóta aš spyrja hvort eitthvaš sé lķkt meš žeirri "rannsóknartękni" sem var beitt ķ mįli leigubķlstjórans og žeirri sem notuš var viš teiknimyndargeršina af framkvęmdastjóranum hįrprśša. Og hafi Erla fengiš stušning rannsóknarmanna til aš bera sakir į žį teiknimyndarpersónu sem grunur beindist žegar aš, mį vera aš skyldleiki sé greinanlegur meš ašferšafręšinni?

Viš upphaf framhaldsrannsóknar Geirfinns- og Gušmundarmįls voru ašalstarfskraftar tveir rannsóknarlögreglumenn og einn rannsóknardómari. Löngu įšur en dęmt var ķ undirrétti höfšu komiš fram verulegar athugasemdir viš störf žeirra frį einum af dómurum mįlsins. Var dómurunum žó allt til įrsins 1997 ókunnugt um aš fölsuš opinber gögn höfšu veriš fyrir žį lögš. Um er aš ręša falsaš "stašfest" endurrit śr dagbók Sķšumślafangelsis. Skv. hinu falsaša endurriti var ekkert bókaš um aš Sęvar hafi fengiš ómannśšlega mešferš. Ófölsuš stašfestir dagbókin hinsvegar aš verulegu haršręši var beitt. Um žetta segir m.a. ķ śrlausn Hęstaréttar :

Žegar framangreind atriši eru virt ķ heild er ljóst aš dómfelldi sętti ólögmętri mešferš ķ gęsluvaršhaldsvist ķ Sķšumślafangelsi, einkum ķ aprķl og maķ 1976, ķ nokkuš meiri męli en kunnugt var um viš śrlausn mįlsins…

Žó marga hafi rekiš ķ rogastans viš aš lesa haršręšislżsingar žęr sem sleppt var ķ endurriti śr dagbókinni, er hitt e.t.v. mikilvęgara, aš žetta atriši sannar aš svo langt var gengiš af opinberum embęttismanni aš falsa opinber gögn til aš leyna žvķ haršręši.

Į upphafsįrum žessa mįls kom fram į Ķslandi nżyršiš "rannsóknarblašamašur". Nokkrir slķkir voru męttir į blašamannafund sem haldinn var 2. febrśar 1977. Žar kynnti žżski rannsóknarmašurinn Karl Shütz nišurstöšur rannsóknarinnar, ž.į.m. aš mašurinn sem nefndur var "Leirfinnur", vęri Kristjįn Višar Višarsson og aš Sęvar hefši einnig fariš inn ķ Hafnarbśšina. Af žvķ tilefni spurši rannsóknarblašamašur nokkur hvers vegna ekkert vitni hefši žekkt žį viš sakbendingar. Svar hins "pólitķska lögreglumanns", eins og Shütz kżs sjįlfur aš skilgreina sig ķ ęviminningum sķnum, veršur lengi ķ minnum haft: "Žetta sżnir hve fólk gleymir miklu į stuttum tķma" var svariš. Einskis var frekar spurt af rannsóknarblašamanninum viš žetta tękifęri. En hvaš skyldi hafa oršiš um žennan hógvęra fulltrśa ķslenskrar blašamannastéttar…?*

Tryggvi Hübner.

 

* Ritstjóri Vķsis var Žorsteinn Pįlsson, sķšar Dóms og Kirkjumįlarįšherra. 


Dómžolar voru ekki höfundar sögunnar um drįttarbrautina

Ķ okt. 1975, į žeim tķma sem rannsóknin į hvarfi Geirfinns Einarssonar lį aš mestu nišri, barst rannsóknarašilum til eyrna aš mašur nokkur hefši sagt frį žvķ aš hann hefši veriš staddur ķ drįttarbraut Keflavķkur aš kveldi 19. nóv 1974 įsamt Geirfinni og fleiri mönnum. Mašur žessi veršur ekki nafngreindur hér öšruvķsi en G.A. Hann var tekinn til yfirheyrslu eftir aš börn mannsins bentu lögreglunni į aš hann hefši sagt žeim af žessari reynslu sinni. Ķ fyrstu skżrslu mannsins 23. okt 1975 kemur fram aš G.A, sem hafši įtt viš įfengisvanda aš strķša, hafši veriš undir įhrifum įfengis er hann sagši tveimur börnum sķnum sem bęši voru fulloršiš fólk, frį atburšarįs kvöldsins 19. nóv 1974. Um hafi veriš aš ręša ölvunarraus og enginn fótur fyrir frįsögninni. Frįsögnin var ķ stórum drįttum į žį leiš aš G.A. fór į sendibifreiš frį Reykjavķk til Keflavķkur, hitti žar Magnśs Leopoldsson, Sigurbjörn Eirķksson og fleiri menn (ekki nafngreindir). Žeir ętlušu aš hitta Geirfinn ķ Hafnarbśšinni en komu of seint og misstu af Geirfinni. Aš sögn G.A. fór Magnśs inn ķ Hafnarbśšina og hringdi ķ Geirfinn. Geirfinnur kom aftur og sķšan var ekiš į tveimur bifreišum nišur ķ drįttarbraut Keflavķkur. Žašan fóru G.A. og Geirfinnur į bįt śt fyrir höfnina og Geirfinnur kafaši eftir įfengi sem žar hafši veriš hent śtbyršis śr flutningaskipi. Žeir fóru tvęr feršir, sóttu smygliš en ķ žrišju feršinni kom eitthvaš fyrir og Geirfinnur kom ekki upp eftir köfunina. G.A. beiš drykklanga stund en sneri sķšan til lands einn. Smyglinu var hlašiš ķ sendiferšabifreišina og ašra bifreiš sem žar var einnig til taks. Smyglinu var sķšan ekiš til Reykjavķkur. G.A. tók fram aš hann hefši tekiš žįtt ķ slķkum leišangri įšur og fengiš greiddar kr. 70.000- fyrir.

Ekki veršur žvķ haldiš fram hér aš žessi saga G.A. eigi viš rök aš styšjast. En meš tilliti til žess aš žessi frįsögn kemur fram 23.okt 1975 -žremur mįnušum įšur en fyrsta skżrsla dómžola ķ Geirfinnsmįli kemur fram, veršur aš teljast einkennilegt samręmi sem žarna myndast. Hvergi fyrr ķ frumrannsókn mįlsins höfšu komiš fram vķsbendingar um aš drįttarbrautin ķ Keflavķk vęri vettvangur meints glęps. Og auk stašsetningarinnar eru fjölmörg atriši stór og smį ķ frįsögn G.A. sem koma heim og saman viš hinar żmsu skżrslur sem dómžolar skrifušu undir į vormįnušum 1976 og héldust sum hver alla leiš ķ gegn um dóm Hęstaréttar 1980. Helstu sameiginleg atriši meš frįsögn G.A. og dómi Hęstaréttar eru eftirfarandi:

1. Ferš śr Reykjavķk til Keflavķkur

2. Tvęr bifreišar eru notašar ķ bįšum sögunum, sendiferšabifreiš og fólksbifreiš.

3. Spķrasmygl – spķravišskipti meš žįtttöku Geirfinns.

4. Klśbbmenn eru nefndir. (Fyrst nefndir af G.A. en ekki af dómžolum.)

5. Drįttarbraut Keflavķkur er sögš vettvangur atburšanna.

6. Jafn stór hópur manna er ķ drįttarbrautinni ķ bįšum sögunum. Auk Geirfinns og klśbbmannanna Magnśsar og Sigurbjörns segir G.A. tvo ašra hafa veriš meš sér.

7. Upphęšin sem G.A. segist hafa fengiš greidda: kr. 70.000.00- er sś sama og Sęvar į aš hafa bošiš Geirfinni fyrir įfengi.

Sé saga G.A. hinsvegar borin saman viš fyrstu framburši Sęvars og Erlu aukast lķkindin enn žvķ žį er bįtsferšin einnig inni ķ myndinni, og atburšarįsin er aš mestu leyti į sama veg. Aš žessu athugušu hljóta żmsar spurningar aš vakna. Til dęmis: Hvernig gįtu frumrannsakendur mįlsins fundiš umgjörš og vettvang glępsins įn žess aš hafa ašgang aš vitnum eša vķsbendingum öšrum en ölóšum manni sem hvergi kom

nęrri ? Möguleikarnir eru 3:

Tilviljun, sem er hin opinbera skżring žar til annaš kemur ķ ljós.
Sakborningar hafi įšur en žau voru handtekin komist yfir frumrannsóknargögn, kynnt sér žau og sķšan vķsvitandi hagaš frįsögn sinni til samręmis viš frįsögn G.A.
Rannsóknarašilar hafi lagt sakborningum til vettvanginn. -Skżring dómfelldu.
Ennfremur mętti spyrja hver lķkindin séu fyrir žvķ aš mašur sem ķ ölęši nefnir fyrir tilviljun "réttan" vettvang glępsins fyrstur manna, skuli einnig fyrir tilviljun nefna sömu upphęš og varš ķ nišurstöšu Hęstaréttar tilefni įtakanna, auk annara atriša stórra og smįrra. Hvernig svo sem žetta er tślkaš er ljóst aš sagan um Keflavķkurferšina og žįtttöku "Klśbbmanna" ķ henni, var til įšur en dómžolar, žau Erla, Sęvar og Kristjįn höfšu sagt orš um Geirfinnsmįl. Sé fótur fyrir sögunni veršur žaš aš teljast ein af hinum fjölmörgu furšulegu tilviljunum ķ žessu risavaxna sakamįli aš G.A. skyldi geta sagt söguna "fyrirfram" meš slķkri nįkvęmni.

Žann 17.feb. 1976 tekur rannsóknarlögreglumašurinn Eggert N. Bjarnason stutta skżrslu af G.A. Žar stašfestir G.A. aš hann hafi sagt žessa sögu viš yfirheyrslu ķ okt. 1975, 3 mįnušum įšur en dómžolar segja söguna. Ętla mętti aš rannsóknarlögreglumanninum hafi veriš allnokkuš brugšiš er hann gerir sér grein fyrir žvķ aš saga sś sem toguš hafši veriš upp śr dómžolum ķ löngum og ströngum yfirheyrslum, var til, nįnast ķ öllum smįatrišum ķ žį u.ž.b. 4 mįnaša gamalli skżrslu frį manni sem einungis hafši rausaš žetta ķ ölęši. Ekki varš žó žessi uppgötvun tilefni til neinna sérstakra ašgerša aš hįlfu rannsóknarašila.

Dómžolar hafa allir, viš żmis tękifęri haldiš žvķ fram aš žeim hafi veriš lögš til sagan įšur en žau gįfu fyrstu skżrslur ķ mįlinu. Hverjum og einum skal lįtiš eftir aš meta hvort af framansögšu megi finna stušning viš žann framburš dómžola.


23. okt 1972

Ragnar Ašalsteinsson segir ķ greinargerš sinni:

" Minna veršur hér į stórfellda gagnrżni Hallvaršs Einvaršssonar, žį ašalfulltrśa saksóknara rķkisins, ķ garš dómsmįlarįšuneytis įriš 1972, er svonefnd Klśbbmįl komu uppį yfirboršiš. Lögreglustjóri lokaši Klśbbnum eftir aš ašalfulltrśinn hafši snśiš sér til hans og byggšist lokunin į heimild ķ įfengislögum, en var ekki rannsóknarśrręši skv. lögum um mešferš opinberra mįla. Taldi ašalfulltrśi aš allsendis óvišeigandi vęri aš hafa veitingahśsiš opiš frį sjónarmiši almennrar réttarvörslu. Fįeinum dögum sķšar var įkvöršun lögreglustjóra felld nišur aš tilhlutan dómsmįlarįšherra og ritaši ašalfulltrśinn skżrslu og umsögn um mįliš 23. okt. 1972. Taldi hann, aš nišurfelling dómsmįlarįšuneytis į banni lögreglustjóra vęri "allsendis ótķmabęr og įstęšulaus og ekki studd almennum opinberum réttarvörsluhagsmunum."

Til žessara įtaka er aš rekja sķfelldan grun rannsóknarmanna į svonefndum Klśbbmönnum į žessum įrum og tilhneigingu žeirra til aš tengja grunsamlega atburši viš Klśbbinn.


Sakbending fjögurra vitna

Fjögur vitni sįu manninn sem hringdi. Ķ dómi HR 1980 er fjallaš um žau:

 

  1. Um vitniš Į.E.G. segir:

 

“Vitniš mętti tvisvar ķ sakbendingu hjį lögreglu en ekki sį žaš neinn ķ žeim hópum manna sem žaš taldi sig geta bent į sem mann žann sem komiš hefši ķ Hafnarbśšina umrętt sinn og hringt.”

 

  1. Um vitniš H. B. Ó. segir :

 

“Vitninu voru sżndar myndir af Kristjįni, Sęvari og Gušjóni. Vitniš kvešst ekki geta stašhęft hvort einhver žeirra hafi komiš ķ Hafnarbśšina til aš hringja.”

 

  1. Um vitniš J.G. segir:

 

“Vitninu voru sżndar myndir af įkęršu Kristjįni Višari og Sęvari. Vitniš kvešst ekki geta sagt um hvort žessir menn hafi komiš inn ķ Hafnarbśšina.”

 

  1. Um vitniš G.K.J. segir:

 

“Vitniš kvešst hafa mętt ķ sakbendingu hjį rannsóknarlögreglu en ekki hafa séš neinn mann žar, sem žaš taldi vera umręddan mann. Žaš kvešst hafa séš aš Kristjįn Višar var ķ hópnum viš sakbendingu en žaš hafši séš hann įšur og vissi hver hann var. Vitniš segir aš framangreindur mašur hafi ekki veriš Kristjįn Višar.”

 

Ekki var um fleiri vitni aš ręša en žessi fjögur samhljóša vitni. Meš framburši žeirra er ljóst aš žaš var enginn sakborninganna sem hringdi ķ Geirfinn aš kvöldi 19. nóv. 1976. Hér liggur fyrir stöšugur og samhljóša framburšur fjögurra vitna žess efnis.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband