Nż teorķa

INJUSTICE

Endurupptökunefnd hefur skilaš nišurstöšu.
Męlt er meš endurupptöku į dómum vegna ašildar aš tveimur mannshvörfum. Beišni um endurupptöku į dómum vegna rangra sakargifta er hafnaš.

Hugmynd Endurupptökunefndar um mįliš viršist žvķ vera eftirfarandi:

 

Mašur hverfur ķ Keflavķk. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvarfiš ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt nżrri śtgįfu Endurupptökunefndar sem nś er komin fram, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum, heima hjį honum į Grettisgötu. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri og höfšu engar hugmyndir um fremur en ašrir, žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Gestgjafinn į fundinum skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.     

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig mįl stślkunnar og finnum haldbetri skżringar į tilurš hinna röngu sakargifta.

TH


Um śrskurš Endurupptökunefndar

 

HRSamkvęmt heimildum fréttastofu mal214.com veršur nišurstaša Endurupptökunefndar (E.N) gerš heyrinkunnug innan tķšar og aš lķkindum ķ žessari viku. Um er aš ręša stęrsta sakamįl ķslandssögunnar, žar sem 6 ungmenni hlutu samtals sextķu įra fangelsisdóm ķ Hęstarétti Ķslands 1980. Žeir sem fara fram į endurupptöku eru dómžolarnir Erla Bolladóttir, Gušjón Skarphéšinsson og Albert Skaftason. Einnig ašstandendur žeirra Tryggva R. Leifssonar og Sęvars M. Ciesielskis, sem eru lįtnir. Kristjįn V. Višarsson hefur ekki gert kröfu um endurupptöku en settur Rķkissaksóknari, Davķš Žór Björgvinsson fer engu aš sķšur fram į endurupptöku į mįli hans.
SakbornHver sem nišurstaša E.N. veršur, er hér um sögulegan réttarfarsvišburš aš ręša.

E.N. hefur haft mįliš meš höndum sķšan ķ jśnķ 2014, hlżtt į mįlflutning talsmanna endurupptökubeišenda annarsvegar og metiš gegn röksemdum Rķkissaksóknara hins vegar. Nś ber svo viš aš eftir aš hafa kynnt sér žau gögn sem lögš hafa veriš fram, žar į mešal verulegt magn nżrra gagna, tekur Rķkissaksóknari undir meš talsmönnum endurupptökubeišenda og męlir meš endurupptöku į mįlinu ķ heild, öllum žįttum žess, einnig dómum vegna rangra sakargifta.
Meš hlišsjón af framansögšu er vandséš hvernig E.N. gęti synjaš kröfu um endurupptöku, hśn žyrfti žį aš leita rökstušnings fyrir slķkri įkvöršun annars stašar en ķ žeim gögnum sem mįlsašilar hafa lagt fram.
Žess mį geta aš svo seint sem um mišjan febrśar 2017 komu ķ leitirnar nż gögn sem fundust ķ Žjóšskjalasafni. Um er aš ręša gögn sem benda til aš haršręši hafi veriš beitt ķ meira męli en įšur var tališ. Ennfremur sżna sömu gögn aš ólögmętum ašgeršum var beitt til aš hindra aš slķkar upplżsingar yršu lagšar fram įšur en dómur var kvešinn upp.


T.H.

 


Endurupptökunefnd į hįlum ķs

jondan
Jón Danķelsson skrifar:

Žaš er aušvitaš hįrrétt hjį Erlu Bolladóttur aš endurupptökunefnd er komin śt fyrir verksviš sitt, žegar hśn įkvešur aš bķša eftir mögulegum nżjum upplżsingum um hvarf Geirfinns Einarssonar. Aušvitaš vęri ljómandi gott ef svo ólķklega fęri aš žetta óhugnanlega mannshvarf upplżstist į endanum, en žaš er endurupptökunefnd bara alveg óviškomandi.

Fyrir žvķ er sś einfalda įstęša, aš hiš svokallaš Geirfinnsmįl į ekkert skylt viš hvarf Geirfinns Einarssonar og hefur aldrei įtt. Bęši Sęvar heitinn Ciesielski og Erla Bolladóttir höfšu ķ rauninni ekki bara eina fjarvistarsönnun heldur tvęr. Og įn žeirra tveggja var śtilokaš aš Gušjón Skarphéšinsson eša Kristjįn Višar Kristjįnsson hefšu fariš til Keflavķkur aš kvöldi 19. nóvember 1974.

Žetta lį fyrir žegar dómar voru kvešnir upp į sķnum tķma. Dómararnir hunsušu afgerandi framburši móšur Sęvars og systur og žóttust ekki sjį aš tķmatafla lögreglunnar um Keflavķkurferšina gat ekki meš nokkru móti gengiš upp. Til aš bęta grįu ofan į svart vanręktu žeir aš athuga hvort sjónvarpiš hefši sżnt tiltekna fréttamynd um vķnhneyksli ķ Frakklandi žetta kvöld. Sęvar lżsti atrišum śr myndinni ķ bréfi til dómaranna um mįnuši įšur en réttarhöldin hófust og žęr lżsingar duga įgętlega til aš sanna aš hann var aš horfa į sjónvarpiš į nįkvęmlega sama tķma og hann įtti aš hafa veriš aš berja Geirfinn meš spżtu ķ Drįttarbrautinni ķ Keflavķk.

Meš žvķ einu aš lįta undir höfuš leggjast aš kanna žetta atriši, brutu dómararnir gegn meginreglum sakamįlaréttarfars. Žeir geršust žar meš sjįlfir sekir um afbrot. Aš gögnum mįlsins skošušum (og ég hef svo sannarlega skošaš žau) er erfitt aš komast aš annarri nišurstöšu en žeirri, aš dómararnir hafi vķsvitandi kvešiš upp ranga dóma.

Og žaš er um žetta sem mįliš snżst. Višfangsefni endurupptökunefndar er ekki aš leysa Geirfinnsmįliš. Sé į annaš borš gerlegt aš upplżsa žaš, veršur žaš aš sjįlfsögšu verkefni dómstóla. Višfangsefni endurupptökunefndar er ašeins eitt og og žaš er meira aš segja tiltölulega einfalt. Aš įkvarša hvort lagaskilyrši séu til aš taka žessi gömlu sakamįl upp aš nżju eša ekki. Žessi lagaskilyrši eru heldur ekkert mjög flókin.

* Eru komin fram nż gögn, sem hefšu getaš skipt verulegu mįli, žegar dómur var kvešinn upp?

* Varš dómurinn sį sem hann varš vegna refsiveršrar hįttsemi?

* Er mögulegt eša jafnvel lķklegt aš gögn mįlsins hafi į sķnum tķma veriš rangt metin?

Žetta eru žęr meginspurningar sem endurupptökunefnd žarf aš svara. Og svörin ęttu ekki aš žurfa aš vefjast neitt verulega fyrir fólki. Žau eru nefnilega jį ķ öllum tilvikum.

Jį, žaš eru komin fram nż gögn, sem hefšu hreinlega įtt aš hafa śrslitaįhrif.

Jį, dómararnir sjįlfir geršust augljóslega sekir um refsiverša hįttsemi. Og nokkuš örugglega talsvert fleiri.

Jį, gögn mįlsins voru rangt metin, reyndar svo kolrangt, aš žau gögn sem bentu til sżknu voru alls ekki metin. Į megniš af raunverulegum vķsbendinum var aldrei lagt neitt mat, heldur létu menn bara eins og öll žessi gögn vęru ekki til.

„The question it is this: If James Bentley dit not kill mrs. McGinty, then who did?“

Žessa spurningu lagši Agatha Christie söguhetjunni Hercule Poirot ķ munn ķ „Mrs. McGinty‘s Death“. Žessi setning kom mér stundum ķ hug mešan ég vann aš bókinni „Sį sem flżr undan dżri“, sem kom śt fyrir skemmstu.

Svo furšulegt sem žaš er, hefur tilvitnunin žó sótt haršar aš mér eftir aš bókin kom śr. Ég hef sem sé stöku sinnum veriš spuršur aš žvķ hvort mér hafi „virkilega tekist aš leysa Geirfinnsmįliš“ eftir öll žessi įr.

En žaš er munur į skįldskap og veruleika. Skįldskapurinn viršist eiginlega ekki kunna ašra leiš til aš bjarga saklausu fólki śr snörunni, en žį aš sanna sekt einhvers annars. Sakamįlasögur eru fķnasta skemmtilesning, en žaš er lķka allt og sumt. Veruleikinn er satt aš segja oftast dįlķtiš öšruvķsi.

Viš vinnslu žessarar bókar hvarflaši aldrei aš mér aš reyna aš leysa Geirfinnsmįliš. Ég fór vandlega yfir mįlsgögnin og reyndi aš meta žau. Žaš sem benti til sektar ķ žessum mįlum reyndist aldrei hafa veriš neitt annaš en jįtningar, sem žvingašar voru fram meš einangrun, lyfjagjöfum, stanslausum yfirheyrslum, offorsi og jafnvel barsmķšum.

Mešal mįlsgagnanna fann ég į hinn bóginn fjölmargar vķsbendingar og jafnvel beinar sannanir fyrir sakleysi sakborninganna. Til višbótar fann ég reyndar dįlitlar upplżsingar, sem ekki höfšu komiš fram įšur. Žaš er nišurstaša žessarar vinnu, sem er umfjöllunarefni bókarinnar.

Og višfangsefni endurupptökunefndar er ķ rauninni nįkvęmlega hiš sama. Aš fara yfir žessi gögn og meta žau. Žaš sem kom mér einna helst į óvart var hversu augljós og óhjįkvęmileg nišurstašan hlaut aš verša. Og endurupptökunefnd hlżtur fyrir löngu aš hafa komist aš sömu nišurstöšu.

Žess vegna vekur žaš furšu aš nefndin skuli enn eina feršina fresta žvķ aš kveša upp śrskurš.

Į žvķ hlżtur aš vera einhver skżring og hśn er kannski ekki endilega mjög langsótt. Žaš viršist nokkuš augljóst aš tregšulögmįliš er grķšarlega rótfast innan réttarkerfisins. Žaš er engu lķkara en menn geti hreinlega ekki fengiš sig til aš višurkenna, aš innan žess kerfis hafi veriš gerš mistök, hvaš žį aš viršulegir dómarar hafi beinlķnis brotiš af sér.

Og ef nś skyldu allt ķ koma fram ķ dagsljósiš nżjar vķsbendingar um aš hvarf Geirfinns hafi boriš aš meš einhverjum allt öšrum hętti, veršur žetta kannski léttbęrara. Žį veršur hęgt aš vķsa til žessara nżju upplżsinga og um leiš veršur kannski sįrsaukaminna aš višurkenna aš einhver mistök hafi jś greinilega veriš gerš fyrir 40 įrum.

En endurupptökunefnd getur ekki hummaš žetta fram af sér endalaust. Og žaš gildir einu žótt nefndin kunni aš vera undir žrżstingi innan śr réttarkerfinu. Žaš er algerlega ógerlegt aš rökstyšja neina ašra įkvöršun en žį, aš mįlin skuli tekin upp aš nżju.

Svo mikiš veit ég. Ég hef nefnilega lesiš mįlsgögnin.


Tķmamót

Justice

Um žessar mundir er lišiš nokkuš į žrišja įr sķšan Erla Bolladóttir og Gušjón Skarphéšinsson lögšu fram beišni um endurupptöku į svonefndum Gušmundar og Geirfinnsmįlum. Beišnin er enn til umfjöllunar hjį Endurupptökunefnd.

 

Hver sem nišurstašan veršur er ljóst aš meš henni munu markast tķmamót ķ langri sögu žessa umdeilda mįls.

Verši beišninni hafnaš, stendur dómur Hęstaréttar frį 22. feb. 1980 óhaggašur. Mun žaš vafalaust valda vonbrigšum hjį flestum sem kynnt hafa sér dóminn og einnig žau gögn sem fram hafa komiš į įrabilinu 1980- 2016. Jafnframt er öruggt aš umręšan um žennan dóm mun žį halda įfram. Žaš veršur žį hlutverk sagnfręšinga ķ framtķšarinnar aš fjalla um hann og réttarkerfi žess samfélags sem lét žaš gott heita aš slķkur dómur stęši óhaggašur, žrįtt fyrir žį umfangsmiklu gagnrżni sem fram hefur komiš og aš kerfiš fengi ķtrekaš tękifęri til endurskošunar hans.

Muni Endurupptökunefnd hins vegar męla svo fyrir aš mįliš verši tekiš upp į nż, er žaš žar meš komiš aftur til Hęstarétttar.

Ķ samręmi viš breytingu į lögum um endurupptökur frį 2016, mun dómur  žó standa óhaggašur žar til nżr dómur hefur falliš.

https://www.althingi.is/altext/pdf/145/s/1088.pdf

Samkvęmt öruggum heimildum styttist nś ķ aš Endurupptökunefnd skili nišurstöšu sinni. Af žessu tilefni skulu hér nefndar nokkrar dagsetningar ķ žessari löngu sögu:

Tryggvi Rśnar Leifsson lést 1. maķ 2009.

tryggvi-runar-leifsson

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sęvar lést 12. jślķ 2011.

SMC

 

 

 

 

 

Sumariš 2011 koma fram dagbękur Tryggva Rśnars Leifssonar.

Ögmundur skipar Starfshóp um GG mįl 6. okt. 2011.
Formašur hópsins er Arndķs Soffķa Siguršardóttir.

Ögmundur og Arndķs

Starfshópurinn skilar af sér 21. mars 2013.

 

 

 

Endurupptökunefnd skipuš 18. maķ 2013.

Erla og Gušjón leggja fram endurupptökubeišni 26. Jśnķ 2014.

Alžingi samžykkir lög er heimila endurupptöku į mįlum  lįtinna manna 16. des. 2014.

Ašstandendur Sęvars og Tryggva sękja um endurupptöku 12. marz 2015.

Einnig fer Albert K. Skaftason fram į endurupptöku.

Sigrķšur Frišjónsdóttir rķkissaksóknari lżsir sig vanhęfa vegna fjölskyldutengsla 1. okt. 2014.

Sigrķšur Frišjóns og Ögmundur

 

 

 

 

 

3. okt 2014. Forsętisrįšherra (ķ forföllum innanrķkisrįšherra) skipar Davķš Žór Björgvinson sérstakan rķkissaksóknara.

DAVID THOR BJORGVINSSON

3. jśnķ 2015. Sérstakur rķkissaksóknari męlir meš endurupptöku į dómum yfir Sęvari, Tryggva Rśnari, Gušjóni og Alberti. Tekur ekki afstöšu ķ mįli Erlu. Kristjįn Višar sóttist ekki eftir endurupptöku mįlsins.

 

 

 

3. jan. 2015 fóru fram vitnaleišslur ķ Hérašsdómi Reykjavķkur aš beišni Endurupptökunefndar. Rętt var viš mešlimi starfshóps Innanrķkisrįšuneytis um efni skżrslunnar frį 21. mars 2013. Einnig var rętt viš viš Gķsla Gušjónsson réttarsįlfręšing.

G Gudjons ljosm Kristinn Ingvarsson

 

 

 

 

 

 

 

Sidumuli

Eftir hįdegi voru leiddir fram žeir sem mest unnu aš mįlinu ķ Sķšumślafangelsi:

Örn Höskuldsson, Eggert N. Bjarnason og Sigurbjörn Vķšir Eggertsson.

GGSTAFF

 

 

 

 

 

4. sept. 2016 var haldinn fundur žar sem Endurupptökunefnd hlżddi į lokaathugasemdir frį talsmönnum endurupptökubeišenda. Einnig įvarpaši sérstakur rķkissaksóknari, Davķš Žór Björgvinsson mešlimi nefndarinnar. Ķ mįli hans kom fram sś breyting frį fyrri afstöšu, aš hann męlir meš endurupptöku į mįlinu ķ heild. Ekki ašeins Sęvars, Tryggva, Gušjóns og Alberts, heldur einnig mįli Erlu. Einnig męlist Rķkissaksóknari aš eigin frumkvęši til žess aš žįttur Kristjįns Višars verši endurupptekinn, žrįtt fyrir aš Kristjįn hafi sjįlfur ekki lżst yfir neinum įhuga į umfjöllun um sķn mįl.

Hourglass

 


"Sį sem flżr undan dżri"

Jón Danķelsson: "Sį sem flżr undan dżri" 1295dc1af1-427x230_o

Žessi bók er fróšleg lesning, ašgengileg, upplżsandi og hśn er létt og lipurlega skrifuš.

Jón Danķelsson er reynslumikill blašamašur og hefur į undanförnum įrum kafaš töluvert ķ umrętt Hęstaréttarmįl no. 214/1978. Um žaš leyti sem Sęvar leitaši eftir endurupptöku į mįlinu į įrunum 1995 – 1997 skrifaši Jón athyglisveršar greinar ķ Helgarpóstinn og kannast margir viš žęr greinar af vefsķšunni mal214.com .

 Ķ fyrri hluta bókarinnar er atburšarįsin rakin aš mestu eins og hśn birtist ķ fjölmišlum į sķnum tķma. En ķ seinni hlutanum fjallar Jón um žį atburši sem įttu sér staš innan dyra Sķšumślafangelsis, samkvęmt mįlsskjölum og meš hlišsjón af fangelsisdagbók og fleiri gögnum. Einnig er meš žó nokkuš gagnrżnum hętti fjallaš  um störf dómara, og žau skošuš meš hlišsjón af žeim gögnum sem lįgu fyrir viš uppkvašningu dómanna. Jón hefur sérstakan nokkuš hressilegan stķl og er yfirlżsingaglašur vķša ķ sķšari hlutanum. Ekki veršur žó vart viš annaš en aš hann fęri rök fyrir sķnu mįli og sumt er sérlega athyglisvert. Frį bęjardyrum okkar ķ ritnefnd vefsķšunnar mal214.com mį svosem segja aš fįtt nżtt komi fram ķ bók Jóns Danķelssonar, enda eru ķ okkar tengslaneti fólk sem hefur variš įrum og įratugum ķ aš velta sér upp śr hinum żmsu smįatrišum ķ skjölum mįlsins. En sumt gerir Jón betur en įšur hefur veriš gert og mį žar nefna einkum tvennt:

1. Hvernig hann tekur fyrir tķmalķnuna aš kveldi 19. nóv. 1974 og fęrir sterk rök fyrir žvķ aš dómfelldu hafi ekki haft tķma til aš komast til Keflavķkur. Töluverš umfjöllun er ķ bókinni  um žetta atriši og er sį kafli ansi vel samsettur og sterkur.


2. Annaš er lķklegast žaš atriši bókarinnar sem mest hefur veriš fjallaš um en žaš er aš Jón skyldi hafa žį hugkvęmni aš fara meš bréf sem Sęvar skrifaši dómurum ķ Sakadómi 1977, til skjalavaršar ķ Rķkissjónvarpinu og finna heimild um sjónvarpsžįtt žann sem Sęvar lżsti ķ bréfinu. Finna sķšan žįttinn į Youtube og sżna meš žessu fram į aš Sęvar viršist hafa haft fullgilda fjarvistarsönnun. Žetta innlegg er ansi öflugt hjį rannsóknarblašamanninum, og alveg ljóst aš žvķ veršur seint svaraš hvernig Sęvar gat hafa séš žįttinn, hafi atburšir gerst meš žeim hętti sem haldiš er fram ķ dómi Hęstaréttar. Mestu mįli skiptir žó aš hvergi ķ mįlsskjölum er sjįanlegt aš neitt hafi veriš gert til aš athuga hvort lżsing Sęvars hafi veriš rétt. Dómarar stašfestu aš žeir fengu bréf hans og höfšu ašeins eina athugasemd viš žaš. Fjallaši hśn um aš ķ frįsögn Sęvars hafi hann skrifaš aš sżningu į Kjarvalsstöšum hafi lokiš kl. 22.00 en žeir telja aš henni hafi lokiš allt aš klukkutķma fyrr. En aušvitaš bendir žetta til žess aš žaš skipti ķ raun engu mįli hvaša upplżsingar kęmu fram, sakborningar skyldu dęmdir sekir hvaš sem tautar og raular.

Ķ tķmans rįs hafa Ķslendingar hafa sennilega upp til hópa veriš fremur ķhaldssamt fólk. Halda meš landslišinu, kjósa sömu stjórnmįlaflokkana og eru seinžreyttir til vandręša svona almennt. Hluti af žessari  pragmatķsku ķhaldssemi birtist ķ žvķ mikla trausti sem dómskerfiš nżtur og einnig lögreglan. Žó af og til heyrist ramakvein frį fólki sem telur sig hafa veriš beitt misrétti, nżtur lögregla og dómskerfi meira trausts en flestar ašrar stofnanir samfélagsins. Dęmigert višhorf hins skynsama ķslendings er žó į žį leiš aš žó kerfiš sé brogaš, žį sé önnur sjįlfstęš įstęša til aš treysta žvķ; žaš er žaš skįsta sem viš höfum. Og žegar dómstólaleišin hefur veriš į enda gengin, fari best į žvķ aš žar sé  jafnframt endir allrar žrętu.

Žegar dómur var kvešinn upp ķ Hęstarétti 22. febrśar 1980 ķ mįli 214/1978 reyndi töluvert į žetta traust sem dómskerfiš hafši notiš fram aš žvķ. Gķfurlegur samhugur myndašist mešal žjóšarinnar um aš žessir bķręfnu žrjótar sem žį sįtu į sakamannabekk vegna meintrar ašildar aš tveimur mannshvörfum skyldu fį makleg mįlagjöld. Į fimmta įr var lišiš frį žvķ aš fyrstu sakborningar voru handteknir og yfirheyrslur hófust, į sjöunda įr frį fyrra mannshvarfinu. Fólk var oršiš ansi žreytt... og enn žręttu sakborningarnir. Žó almenningur skildi ekki alveg hversvegna menn voru dęmdir sekir, var ekki um annaš aš ręša en treysta kerfinu.

Einhverntķma var žetta oršaš žannig:

„Hafi einhver dottaš undir 18 klukkustunda langri sóknarręšu Žóršar Björnssonar, gat sį hinn sami varla efast um aš öllum spurningum hafi žar veriš svaraš“ 

Fyrstu įrin eftir aš dómar féllu rķkti aš mestu consensus um aš ekki vęri ęskilegt aš žessu mįl yršu rędd, amk hvorki hįtt né mikiš. Einstaka kverślant lét ķ sér heyra, fyrsta innleggiš į opinberum vettvangi var lķklegast bók Stefįns Unnsteinssonar „Stattu žig drengur“  Ķ framhaldi af śtgįfu bókarinnar įtti Lķsa Pįlsdóttir stutt en merkilegt sķmavištal viš Sęvar ķ RŚV og žótti mörgum žaš mikiš hneyksli aš slķkur mašur fengi aš tjį sig. Ķ stuttu mįli sagt rķkti nįnast fullkominn žögn um mįliš, žar til Sęvar hafši afplįnaš sinn dóm og hóf barįttu sķna fyrir endurupptöku įriš 1994.

Žetta mįl er stęrsta og umtalašast sakamįl 20 aldarinnar į Ķslandi. Margir muna eftir mįli O.J. Simpsons, snemma į 10. įratugnum. Mešan žaš mįl gekk yfir voru ótal sjónvarps og śtvarpsstöšvar meš stöšugar fréttir og umręšur um žaš mįl, nįnast stanslaust allan sólarhringinn ķ nęstum 3 įr. Hvaš sem fólki žykir um slķka feikna umfjöllun um sakamįl ķ vinnslu, žį er ljóst aš žarna mętti rķkja einhver millivegur.

Žaš hefur aldrei myndast hefš fyrir umręšu um dómsmįl hér į landi.

Nś er öldin aš mörgu leiti önnur, nżjar kynslóšir eru męttar til leiks, fólk sem vill vita eitthvaš um žessi miklu sakamįl spyr gjarnan žeirrar einföldu spurningar hver sé įstęša žess aš menn voru dęmdir sekir. Stašreyndin er nöturleg, žaš eru engin svör viš žvķ, enginn skilur afhverju og enginn spurši neins. Bara žögn og žöggun. Višhorfiš var į žį leiš aš mįliš er alltof flókiš til aš venjulegt fólk skilji žaš, treystum dómskerfinu, żfum ekki upp gömul sįr, žetta eru fagmenn undir stjórn žrautreynds erlends snillings og sķšast en ekki sķst:
Žaš er Hęstiréttur sem į lokaoršiš og žar meš lżkur öllum žrętum.

Žeim hefur fękkaš en žeir eru enn til, sem eru andvķgir endurupptöku mįlsins. Helsta vopn žeirra hefur frį upphafi veriš žöggunin. En meš auknu upplżsingastreymi, opnari fjölmišlun, interneti og nżjum kynslóšum kemur smįtt og smįtt fram gagnrżnin og opinskį umfjöllun sem varpar ljósi į žetta myrka tķmabil ķ sögu réttarfars į Ķslandi.

Bókin „Sį sem flżr undan dżri“ er upplżsandi innlegg ķ žessa umręšu.

TH

 

 


BBC og Valtżr Siguršsson


 

 

Žaš er óhętt aš segja aš śtvarpsžįtturinn “The Reykjavik Confessions”, žar sem fréttamašurinn Simon Cox fjallaši um svonefnd Gušmundar og Geirfinnsmįl. hafi vakiš athygli, bęši hér į Ķslandi og erlendis. Statistikin viršist vera einsdęmi ķ vestręnni réttarfarssögu:

Allt aš 655 dagar ķ hörku yfirheyrslum og  einangrun ķ Sķšumślafangelsi.

Ķ framhaldi af śtsendingu žįttarins var birt margmišlunarefni į vefsķšu BBC, žar sem bęši var skrifašur texti, hljóšklippur og video. Žetta efni, ž.e.a.s. śtvarpsžįtturinn og  vefsķšan,  hefur vķša vakiš athygli og beinir sannarlega athygli umheimsins aš ķslensku réttarkerfi fyrr og nś. Simon Cox tekur žaš skżrt fram ķ žęttinum aš hann hafi reynt mikiš aš fį višbrögš žeirra sem störfušu viš rannsókn mįlanna į sķnum tķma en ekki haft erindi sem erfiši. Žó var žaš žannig aš žegar Simon Cox var kominn aftur heim til Englands nįšist samband į SKYPE viš einn žeirra sem unnu aš rannsókninni en žaš var Valtżr Siguršsson. Valtżr var einmitt yfirmašur frumrannsóknarinnar į hvarfi Geirfinns Einarssonar ķ Keflavķk. Valtżr var žį ungur aš įrum en hafši mun umfangsmeiri žekkingu į sviši lögfręši en samstarfsmennirnir, sem žó voru flestir eldri og reyndari. Valtżr er sérlega snjall lögfręšingur og įtti ķ framhaldi af žessu eftir aš nį miklum frama sem slķkur. Hann var dómari viš Hérašsdóm Reykjavķkur og sķšar Rķkissaksóknari. Einnig sinnti hann starfi fangelsismįlastjóra en starfar nś aš öšrum mįlum.

Fyrir okkur sem höfum fylgst meš umfjöllun um žessi mįl hér į landi er verulegur fengur ķ žessu stutta en snaggaralega  vištali viš Valtż.  

Žaš hefur yfirleitt veriš hįttur rannsóknarmanna  ķ žessu mįli žegar leitaš hefur veriš eftir višbrögšum žeirra viš gagnrżninni umfjöllun, aš neita öllum vištölum. Ķ kvikmynd Sigursteins Mįssonar “Ašför aš lögum” er t.d. ašeins einn rannsóknarmašur (Gķsli Gušmundsson) sem tjįir sig, žrįtt fyrir aš leitast hafi veriš viš aš fį fram višhorf fleiri rannsóknarmanna.

En Valtżr er glašbeittur ķ žessu vištali og svarar spurningum BBC fréttamannsins skżrt og greišlega. Fįtt af žvķ sem Valtżr segir kemur į óvart, hann er greinilega sįttur viš dóm Hęstaréttar og telur aš hinir dęmdu séu sekir. Ķ lok vištalsins talar hann um aš margar vķsbendingar (clues) hafi veriš um aš atburšir hafi gerst meš įkvešnum hętti ķ Keflavķk.

“Yes, clues but no proof” segir Simon Cox og innir Valtż eftir sönnunum.

Žį segir Valtżr:

“We have lot of proofs that Erla was in Keflavķk”  

“Viš höfum margar sannanir fyrir žvķ aš Erla Bolladóttir var  ķ Keflavķk.”  

Frį bęjardyrum undirritašs er tilefni til aš staldra viš og hugleiša ašeins žessa fullyršingu Valtżs.

Erla Bolladóttir var hneppt ķ gęsluvaršhald ķ desember 1975 vegna svonefnds póstsvikamįls žar sem hśn jįtaši sök. Fljótlega fóru yfirheyrslur yfir Erlu aš snśast um dularfulla atburši sem aš mati lögreglu gętu hafa gerst ķ Hafnarfirši ķ janśar 1974, nęstum tveimur įrum įšur. Fyrsta yfirheyrslan yfir Erlu markar "upphaf" svonefnds Gušmundarmįls, hśn fór fram 20. des. 1975 og er skrįš 7 klst.

Skżrslan  hefst į oršunum:

 

“Tilefni žess aš Erla er mętt hér sem vitni er žaš 

aš lögreglu hefur borist til eyrna aš...”

 

Hvergi hefur veriš śtskżrt hvašan žetta svokallaša tilefni kom.

Skżrsla Erlu er fyrsta skrįša skżrslan ķ mįlinu.  

Erla gaf mjög óljósa og draumkennda skżrslu, henni var sleppt samdęgurs og komst žannig heim til žriggja mįnaša gamallar dóttur sinnar yfir jólin. Hśn var sķšan hneppt ķ gęsluvaršhald vegna Geirfinnsmįls 4. maķ og var ķ haldi til 22. desember 1976. Į žessu tķmabili  eru skrįšar 105 yfirheyrslur yfir Erlu. 

Réttargęslumašur Erlu var žó ašeins višstaddur samskipti hennar viš rannsakendur ķ eitt skipti af žessum 105. 

Eins og margoft hefur veriš bent į eru ótrśleg lķkindi meš frįsögn dómžola, ž.m.t. Erlu, um Keflavķkurferšina og skżrslu G.A. frį 23. okt. 1975, sem žó kom fram žremur mįnušum įšur en sakborningar voru handteknir. 

Ķ žessum 105 (skrįšu) yfirheyrslum yfir Erlu ber żmislegt į góma, eins og vęnta mį. Til dęmis ferš til Keflavķkur. Einnig koma fram ķ žessum yfirheyrslum  nokkrar śtgįfur af  meintri ferš Erlu til baka frį Keflavķk. Į tķmabili virtist svo sem hśn hefši veriš samferša öšrum sakborningum til Reykjavķkur į Land Rover bifreiš, en į öšrum tķmabilum śtskżrir hśn ferš sķna til baka meš žvķ aš hśn hafi fariš Øį puttanum” til Reykjavķkur. Ķ nišurstöšu Hęstaréttar er notuš sś śtgįfa sögunnar aš Erla hafi dvalist nęturlangt ķ yfirgefnu hśsi nęrri Drįttarbrautinni og sķšan hśkkaš sér far til Reykjavķkur. Skżrsla er tekin af EB 23. jan 1976. Žrįtt fyrir aš flestu sem žar kemur fram um atvik sé hafnaš ķ dómi Hęstaréttar,  er žetta atriši lįtiš halda sér, ž.e. aš Erla hafi fariš į puttanum til Reykjavķkur aš morgni 20.nóv. Hśn segist hafa fariš meš Moskvitch bifreiš fyrri hluta leišarinnar, aš Grindavķkurafleggjara en fengiš far meš vörubķl žašan og til Hafnarfjaršar. Hśn tekur ekki fram tegund né lit vörubķlsins en ķ sķšari skżrslum talar hśn um aš ökumašurinn hafi sagst hafa starfaš viš malar eša grjótnįm  og hafi reykt pķpu. Ķ framhaldi af žessum upplżsingum fór fram skipuleg leit aš vörubķlstjóra sem svaraš gęti til lżsingarinnar en sś leit skilaši ekki įrangri. 

Vörubķlstjórinn

Snemma vors 1976 lżsti lögregla eftir malar eša grjótflutningabifreiš sem gęti hafa tekiš stślku upp ķ aš morgni 20. nóv.1974  Žann 11. aprķl 1976 gefur sig fram mašur (Į.R.) sem oft įtti žarna leiš um žetta leyti į vörubifreiš. Hann starfaši um žetta leyti viš aš flytja  sķldartunnur frį Siglufirši til Keflavķkur og ók žessa leiš žvķ oft og reglulega. Fram kemur ķ ökudagbók mannsins aš hann hafši ekiš žessa leiš 20. nóv. Bifreiš hans var vörubķll meš hįum trégrindum į hlišum. Ķ skżrslunni segir hann:

“Ķ einni af žessum feršum man ég eftir žvķ  aš ég tók upp ķ bifreišina stślku į Reykjanesbrautinni.”  Mašurinn heldur žvķ hvergi fram aš hann muni hvaša dag hann tók stślkuna upp ķ. Ķ dagbókinni kemur fram aš hann hafi ekiš žessa leiš žennan dag. En žaš gerši hann lķka marga ašra daga haustiš 1974, jafnvel oft ķ hverri viku, žar sem hann hafši žann starfa aš keyra leišina. Ķ framhaldi af skżrslunni fór fram sakbending žar sem Į.R. sį Erlu Bolladóttur įsamt fjórum öšrum stślkum. (20% lķkur m. v. random.)

Ekki gat hann bent į neina žeirra sem stślkuna sem hann kvašst hafa tekiš upp ķ.

Eftir stendur:

  1. Samkvęmt dagbók mannsins ók hann žessa leiš 20. nóv.
  2. Mašurinn ók leišina oft og reglulega um žetta leyti.
  3. Ķ einni af žessum feršum žį um haustiš tók hann stślku upp ķ.
  4. Hann žekkti stślkuna ekki viš sakbendingu.

Nóg um žetta, varla er žetta sönnunin sem Valtżr talar um.

Moskvitch mašurinn:

 

Auglżst var einnig eftir ökumanni Moskvitch bifreišar sem Erla hafši sagst hafa fengiš far meš aš Grindavķkurafleggjaranum. Ökumašurinn G.S.J. gaf sig fram og gaf skżrslu hjį lögreglu žrišjudaginn 30. mars. 1976.

Ķ skżrslu hans kemur fram aš hann muni eftir aš hafa tekiš stślku upp ķ einhverntķma um haustiš 1974 og ekiš henni žessa leiš, frį afleggjaranum aš Höfnum og aš Grindavķkurafleggjara. Hann geti ekki dagsett žaš nįkvęmlega hvenęr hann hafi tekiš stślkuna upp ķ né heldur į hvaša tķma dags.

Ķ skżrslunni segir: “Ég minnist žess aš ég var hjį dóttur minni ķ Sandgerši eina nótt haustiš 1974 og žį gęti žetta komiš heim og saman viš žann atburš sem um er rętt” 

Ķ žessari  skżrslu sem tekin er 30. mars 1976 kvešst hann hafa

ekiš į Skoda bifreiš sem hann įtti.

Hvergi er minnst į Moskvitch.

 

Žó hafši lögreglan ekki lżst eftir ökumanni Skoda bifreišar, heldur Moskvitch.

 

Aš skżrslutöku lokinni fór fram sakbending

žar sem “nokkrar stślkur” stilltu sér upp. 

Ekki er tekiš fram hve margar.

Mašurinn kvešst telja aš ein žeirra stślkna sem stillt var upp

“kęmi til greina” og benti į Erlu Bolladóttur.

Ökumašur Skoda/Moskvitch bifreišarinnar mętti sķšan fyrir Dómžing Sakadóms Reykjavķkur žann 26. maķ 1977.

Hann hefur mįl sitt į žvķ aš hann hafi:

 

“Einhvern tķma um haustiš eša veturinn 1974 tekiš stślku upp ķ bifreiš sķna ķ Keflavķk” 

Vitniš stašfestir aš bifreiš žess hafi veriš af geršinni Skoda 1000.  

 

Einnig segist hann nś hafa “eitt sinn um žetta leyti fengiš lįnaša bifreiš hjį vinnufélaga sķnum og hafi žetta veriš Moskvitch og gulgręn aš lit aš vitniš minnir og frekar illa farin."

Telur vitniš “jafnvel sennilegt” aš žaš hafi veriš į žeirri bifreiš. 

 

Hann kvešst nś ekki hafa gist ķ Sandgerši, 

heldur hafi fóstra hans įtt afmęli 19. nóvember 1974. 

Hann hafi veriš ķ afmęlisveislunni ķ Garšabę įsamt fjölda fólks um kvöldiš en sķšan fariš af staš įrla morguns og ekiš sušur ķ Sandgerši. 

 

Sakbendingin frį 30. mars er rifjuš upp og stašfestir mašurinn aš ķ sakbendingunni hafi Erla hafi veriš:

“lķkust stślkunni", af žeim stślkum sem stillt var upp.

Mašurinn žekkir Erlu į mynd sem honum er sżnd ķ žessu dómžingi sem fram fór eins og įšur sagši 26. maķ 1977.

 

*****

 

Ķ žessum tveimur skżrslum er margt athyglisvert.  

Ķ dómi Hęstaréttar frį 1980  

er sérstaklega sérstaklega tekiš fram aš hér sé um “Greinargott vitni aš ręša". 

 

Ekki er žó unnt aš lesa žaš śt śr framburši mannsins aš hann sé į neinn hįtt öruggur um meint atvik.

Ķ sakbendingunni 30.mars 1976 heldur hann žvķ hvergi fram

aš Erla sé sś sem hann tók upp ķ bķlinn.

Hann kvešst hinsvegar telja aš ein stślknanna “komi til greina”.

Hann bendir į Erlu og er  honum žį sagt aš žetta sé Erla Bolladóttir. 

Ķ skżrslunni fyrir dómi lżsir hann žvķ žannig aš honum

hafi žótt Erla “lķkust” stślkunni, af žeim stślkum sem stillt var upp. 

Einnig vekur žaš nokkra athygli aš bifreiš sś sem var ķ eigu mannsins į žessum tķma var alls ekki af Moskvitch gerš. Skv. bifreišaskrį 1974 ók hann um į bifreiš af geršinni Skoda 1000. Fyrir dómi hefur hann mįl sitt į žvķ aš hann hafi "Einhvern tķma um haustiš eša veturinn 1974" tekiš stślku upp ķ. Talar sķšan um afmęlisveisluna og segist sķšan "eitt sinn um žetta leyti" hafa fengiš lįnaša Moskvitch bifreiš hjį vini sķnum og er vitniš óklįrt į žvķ hvor tegundin var notuš, “annašhvort Moskvitch eša Skoda”

Athyglisvert er ķ žessu samhengi aš ķ beinu framhaldi af žvķ aš žessar upplżsingar komu fram breyttist framburšur Erlu į žann veg aš hśn hęttir aš tala um Moskvitch bifreiš, heldur hafi veriš um aš ręša “annašhvort Moskvitch eša Skoda” 

Ekki ašeins er samręmi milli tegundanna sem žau nefna, heldur er einnig samręmi ķ óvissu žeirra, um hvaša tegund var um aš ręša. Žetta samręmi hlżtur aš teljast sérkennilega fullkomiš. Allavega er umhugsunarefni hvernig slķkt samręmi getur myndast.

 

 Möguleikarnir eru tveir:

 

1.Tilviljun.

 

  1. Spilliįhrif  (Contamination).

 

Žetta atriši minnir óneitanlega nokkuš į atriši sem margir kannast viš śr svonefndu Gušmundarmįli en žar įttu bifreišir žaš til aš breytast śr einni tegund ķ ašra. Žį vekur žaš furšu hve stutt og ónįkvęm skżrslan um sakbendinguna er. Hvergi er tekiš fram hve mörgum stślkum var stillt upp. Mašurinn segist hvergi ķ skżrslunni hafa tekiš Erlu upp ķ bķlinn. En hann telur aš Erla komi til greina. Sś "nišurstaša" viršist fullnęgja allri forvitni, ekkert meira er skrįš og mašurinn fer.

 

(Ašrar sakbendingar fóru fram, sem 4 lykilvitni tóku žįtt ķ og mišušu aš žvķ aš stašsetja einhvern sakborninganna ķ Keflavķk aš kvöldi 19. nóv. Žęr “misheppnušust” eins fullkomlega og hugsanlegt er, aš žvķ leyti aš  nišurstöšur žeirra voru fullkomlega ósamrżmanlegar žeim rannsóknartilgįtum žeim sem uppi voru.

Og eru žó enn ķ nišurstöšu Hęstaréttar frį 1980)  

Hvergi nefnir ökumašur Skoda/Moskvitch bifreišarinnar tilefni meintrar feršar sinnar svo įrla morguns eftir glešskapinn kvöldiš įšur.

Mašurinn žekki Erlu af mynd sem honum var sżnd ķ dómžinginu 26. maķ 1977.

Žar viršist eiga aš vera um einhverkonar stušning aš ręša viš sakbendinguna. Varla hafši žó lišiš dagur um nokkurra mįnaša skeiš aš ekki vęru myndir af Erlu og öšrum sakborningum į forsķšum dagblaša, įsamt frįsögnum af glępaverkum žeirra. Žaš hefši žvķ lķklega veriš meiri leitun um žessar mundir aš žeim Ķslendingi sem ekki hefši žekkt persónuna į myndinni.

Eftir stendur:

 

  1. Hann man ekki hvar:

 

Hann segist ķ fyrstu skżrslunni muna, aš hafa tekiš stślku upp ķ viš afleggjarann aš Höfnum, nokkuš fyrir utan Keflavķk, ofan viš Njaršvķk. Ķ žeirri sķšari segir hann aš žaš hafi veriš į gatnamótum Hafnargötu og Ašalgötu, inni ķ mišbę Keflavķkur.

 

  1. Hann man ekki hvenęr:

Ķ fyrstu skżrslunni segir hann:

 

“Ég get ekki fullyrt į hvaša tķma dags,

né heldur get ég dagsett žennan atburš”

Ž.e.a.s. hvenęr hann tók stślku upp ķ Skoda/Moskvitch bifreišina.

 

Ķ žeirri sķšari talar hann um afmęlisveisluna 19. nóv. En segir jafnframt aš žetta hafi veriš “einhvern tķma um haustiš eša veturinn 1974”

 

Žarna er mótsögn, žannig viršist hann ekki viss um žaš hvort hann sé öruggur eša óöruggur hvaš varšar dagsetninguna. Žetta minnir óneitanlega nokkuš  į lżsingu eins sakborninga ķ mįlinu, žegar hann kvašst eftir langt gęsluvaršhald, vera oršinn "50% viss" um aš hafa drepiš mann.

 

  1. Fyrir dómi breytir mašurinn framburši um feršir sķnar žessa daga ķ grundvallaratrišum frį lögregluskżrslunni.

Ķ fyrri skżrslunni segist hann hafa gist ķ Sandgerši. Ķ sķšari skżrslunni segist hann hafa fariš įrla morguns til Sandgeršis, stoppaš žar ķ örstutta stund og haldiš sķšan af staš til Reykjavķkur. 

Hvergi kemur fram hver hafi veriš tilgangur feršarinnar um morguninn, né hvašan hann fór, eša hvar hann gisti um nóttina, ž.e.a.s. samkvęmt sķšari framburši sķnum. En hann var bśsettur į Seltjarnarnesi.

Samkvęmt sķšari framburši mannsins, 26. maķ 1977, ók hann til Sandgeršis, morguninn eftir afmęliš, sķšan aftur til Reykjavķkur (Seltjarnarness?) Sķšan sušur aftur til Grindavķkur. Hann var męttur til vinnu ķ Grindavķk samdęgurs skv. sama framburši sķnum fyrir dómi.

  1. Hvergi ķ sakbendingunni heldur hann žvķ fram aš Erla sé stślkan sem hann tók upp ķ, haustiš 1974. Einungis aš žaš "komi til greina" og oršar žaš svo fyrir dómi aš honum hafi žótt Erla "lķkust stślkunni" af žeim sem stillt var upp.

 

  1. Sakbending eftir myndum fyrir dómi

er augljóslega merkingarlaus vegna spilliįhrifa frį fjölmišlum.

Ekki ašeins höfšu myndirnar veriš birtar, heldur einnig jįtningar sakborninga og yfirlżsingar frį Karl Shütz um aš mįliš vęri "algjörlega öruggt". Hvergi sįst örla į vafa um sekt sakborninga. Einnig hafši birst yfirlżsing frį rįšherra dómsmįla: "Martröš er létt af žjóšinni" Vitniš hefur žannig żmis tilefni til aš telja mįliš öruggt, meš eša įn sķns framburšar og hefur engar forsendur til aš gera sér grein fyrir žvķ aš hvorki er um efnisleg gögn né önnur vitni aš ręša.

  

  1. Sakbendingin og skżrslan um hana er stórkostlega gölluš, ónįkvęm og furšulega knöpp, m.v. hugsanlegt mikilvęgi vitnisins.

 

Hvergi er tekiš fram hve mörgum stślkum var stillt upp.

 

(Ķ hinni įrangurslausu sakbendingu žegar vörubķlstjórinn mętti voru žęr fjórar auk Erlu. Meš žvķ eru 20% lķkur į "įrangri" m.v. slembiašferš)

 

  1. Hann man ekki hvaša tegundar bifreišin var sem hann ók.

En nefnir žó viš yfirheyrsluna bįšar sömu tegundir og Erla telur koma til greina. Hafi mašurinn tekiš faržega upp ķ bķlinn “einhverntķma žarna um haustiš eša veturinn”, hefur vęntanlega veriš um eina tegund bifreišar aš ręša, af einni tegund. 

Ķ dómsnišurstöšu Hęstaréttar eru bįšar tegundir enn nefndar

 

Aš mašurinn skuli ekki muna hvaša tegund bķllinn var, rżrir vissulega trśveršugleika vitnisins. Hitt hlżtur žó aš teljast mun merkilegra: 

Aš samręmi skuli vera ķ óvissu žeirra um hvora tegundina var um aš ręša. 

 

*****

Meš hlišsjón af framansögšu

er žvķ hér viršingarfyllst haldiš fram

aš framburšur mannsins geti hvorki talist

greinargóšur né trśveršugur.

  

Žar sem ekki er um önnur vitni aš ręša,

žį er komiš aš hinum efnislegu sönnunargögnum:

 

Ķ einni af yfirheyrslunum 105 yfir Erlu Bolladóttur kemur fram aš hśn segist hafa bešiš ķ yfirgefnu hśsi nęrri Drįttarbrautinni ašfaranótt 20. nóv. 1974. Žar hafi hśn reykt nokkrar sķgarettur. Rannsóknarmenn mišušu viš aš um vęri aš ręša “Rauša hśsiš” nįlęgt Drįttarbraut Keflavķkur. Hśsiš var mannlaust og opiš og hafši veriš žaš lengi. (Tilvališ t.d. fyrir unglinga aš reykja žar inni.) Rśmlega 26 mįnušum eftir meinta atburši, 23. janśar 1977 fór lögregla į vettvang įsamt Erlu. Gat hśn bent į įkvešiš herbergi og taldi sennilegt aš hśn hafi bešiš žar. Ekki fundust neinir stubbar ķ žvķ herbergi sem Erla nefndi. Hinsvegar er skżrt tekiš fram ķ skżrslunni aš 5 sķgarettustubbar hafi fundist ķ hśsinu. Athygli vekur aš ekki er minnst į įętlašan aldur žeirra né tegund. Erfitt getur veriš aš įętla aldur sķgarettustubba, sérķlagi eftir nokkurra įra volk og vosbśš. En hafi žeir veriš į aš giska tveggja til žriggja įra gamlir og af Winston gerš, er hér ef til vill komin ein af žeim mörgu sönnunum sem Valtżr nefnir ķ BBC vištalinu.

 

Varla getur žaš žó veriš.

Erla er talin hafa reykt Winston

en žaš mun reyndar hafa veriš vinsęl tegund į žessum įrum.

 

Eftir stendur:

 

  1. Žarna er komin örugg vķsbending um aš sķgarettur

hafi veriš reyktar į žessum slóšum į įrunum ca. 1974 – 1977.

Ekki er vitaš af hvaša tegund.

 

Žar sem ekki er um ašrar vķsbendingar (clues) aš ręša en žį framburši vitna sem hér hafa veriš raktir og žau efnislegu sönnunargögn sem nefnd hafa veriš:

 

Er žvķ hér meš viršingarfyllst og stašfastlega haldiš fram

aš žaš sé meš öllu ósannaš aš Erla Bolladóttir

hafi veriš ķ Keflavķk ašfaranótt 20. nóvember 1974.

 

 *** 

Eigi veršur séš af neinum žeim gögnum sem hér hafa veriš rakin aš žaš sé į neinn hįtt hęgt aš tślka žau sem sönnun žess aš  Erla Bolladóttir hafi veriš ķ Keflavķk ašfaranótt 20. nóv. 1974. Engin efnisleg sönnunargögn benda til žess, einungis mjög svo reikull og ónįkvęmur framburšur annars tveggja meintra bķlstjóra bendir til aš žaš komi til greina. En žar sem enginn hefur svo vitaš sé, haldiš žvķ fram aš Erla hafi veriš žarna ein į ferš, hlżtur aš vera tilefni til aš lķta į žetta atriši ķ örlķtiš stęrra samhengi:

Framkvęmdar voru fleiri sakbendingar sem höfšu aš markmiši aš stašsetja einhvern sakborninga ķ Keflavķk umrętt kvöld 19.nóv. Hér aš framan hefur veriš fjallaš um žęr sem beindust aš Erlu. En einnig fór fram sakbendingar žar sem reynt var aš fį žau fjögur vitni sem sįu manninn sem talinn er hafa hringt ķ Geirfinn, til aš stašfesta aš sį mašur vęri Kristjįn Višar. Er skemmst frį žvķ aš segja aš ekkert žessara fjögurra vitna taldi aš um sama mann vęri aš ręša. 

Fjögur vitni sįu manninn sem hringdi. Ķ dómi HR 1980 er fjallaš um žau:

  1. Um vitniš Į.E.G. segir:

“Vitniš mętti tvisvar ķ sakbendingu hjį lögreglu en ekki sį žaš neinn ķ žeim hópum manna sem žaš taldi sig geta bent į sem mann žann sem komiš hefši ķ Hafnarbśšina umrętt sinn og hringt.”

  1. Um vitniš H. B. Ó. segir : 

“Vitninu voru sżndar myndir af Kristjįni, Sęvari og Gušjóni. Vitniš kvešst ekki geta stašhęft hvort einhver žeirra hafi komiš ķ Hafnarbśšina til aš hringja.”

  1. Um vitniš J.G. segir:

“Vitninu voru sżndar myndir af įkęršu Kristjįni Višari og Sęvari. Vitniš kvešst ekki geta sagt um hvort žessir menn hafi komiš inn ķ Hafnarbśšina.”

  1. Um vitniš G.K.J. segir:

“Vitniš kvešst hafa mętt ķ sakbendingu hjį rannsóknarlögreglu en ekki hafa séš neinn mann žar, sem žaš taldi vera umręddan mann. Žaš kvešst hafa séš aš Kristjįn Višar var ķ hópnum viš sakbendingu en žaš hafši séš hann įšur og vissi hver hann var. Vitniš segir aš framangreindur mašur hafi ekki veriš Kristjįn Višar.”

Ekki var um fleiri vitni aš ręša en žessi fjögur samhljóša vitni. Meš framburši žeirra er ljóst aš žaš var enginn sakborninganna sem hringdi ķ Geirfinn aš kvöldi 19. nóv. 1976. Hér liggur fyrir stöšugur og samhljóša framburšur fjögurra vitna žess efnis.

Žegar upp er stašiš eru 6 sakbendingar sem miša aš žvķ aš stašfesta aš žeir sem dęmdir voru ķ Hęstarétti 1980 hafi veriš ķ Keflavķk. Reikull og óstöšugur framburšur Moskvits/Skoda mannsins, į žį leiš aš Erla sé lķkust žeirri sem hann tók upp ķ bķlinn, žį um haustiš eša veturinn, hśn komi til greina o.s. frv, fęr hvergi stušning en er andstęšur framburšum vitnanna śr Hafnarbśšinni, nema aš veriš sé aš halda žvķ fram aš Erla hafi veriš ein į ferš... 

Ķ dómi HR er gengiš śt frį žvķ aš įkvešinn hópur hafi veriš į ferš ķ Keflavķk 19. nóv 1974. 

Hins vegar eru sakbendingarnar yfir Kristjįni Višari ekkert annaš en sönnun žess aš ekki var um hann aš ręša. Ekkert vitnanna fjögurra bendir į neinn žremenninganna, Kristjįn Sęvar né Gušjón. Ašal vitniš sem afgreiddi manninn kvešst hins vegar hafa žekkt Kristjįn ķ sjón frį žvķ löngu įšur og stašfestir žannig endanlega aš ekki var um Kristjįn aš ręša.

 

Um žetta segir ķ dómi Hęstaréttar frį 1980:

“Miša veršur viš žaš aš įkęršu hafi komiš ķ bifreišinni aš Hafnarbśšinni og aš annašhvort Kristjįn Višar eša Sęvar hafi hringt žašan til Geirfinns”.

 *****

Ķ vištalinu viš BBC  nefnir Valtżr ašeins žennan anga mįlsins:

“We have many proofs that Erla was in Keflavķk”.

 

En vęri ekki įgętt aš byrja į aš sanna aš glępur hafi įtt sér staš ? 

 

Valtżr er aušvitaš žaulreyndur og meš mikla séržekkingu į žessu mįli žar sem hann var stjórnandi frumrannsóknarinnar ķ Kef. Žaš er engin tilviljun aš hann nefnir žennan anga mįlsins. Žarna eru alltént tvö vitni, og annaš žeirra bendir į Erlu viš sakbendingu.

Og aukreitis eru efnisleg sönnunargögn: Stubbarnir !

 

En aušvitaš eru sönnunargögn meš żmsum hętti, (Forensic – circumstancial), stundum vefjast žau um sakborninginn eins og tvinni. En öšrum stundum eru žau sem kešja, sem aldrei veršur žó sterkari en veikasti hlekkurinn. Žaš er skošun undirritašs aš žar sem atrišiš sem Valtżr velur aš nefna sem “öruggt” ķ žessu mįli er žó ekki öruggara en hér hefur veriš rakiš, žį hljóti önnur atriši žess aš žurfa aš vera feikna sterk, žannig aš sį vafi sem hugsanlega leiki į um meinta ferš Erlu til Keflavķkur og til baka, myndi eyšast meš öllu viš lestur frekari gagna. En žvķ er nś aldeilis ekki aš heilsa. Žessi meinta ferš Erlu frį Keflavķk er aušvitaš eins konar angi į jašri mįlsins. En hver er žį kjarni žess? Frį bęjardyrum undirritašs er kjarni mįlsins sį aš mašur tżndist ķ Keflavķk. Ašdragandi mannshvarfsins var meš žeim hętti aš full įstęša var til aš lżsa ekki ašeins eftir hinum tżnda, heldur einnig öšrum manni sem virtist hafa bošaš hinn horfna į stefnumót. Fyrsta skrefiš ķ aš leysa gįtuna um mannshvarfiš hlżtur aš vera aš finna žann sem bošaši hinn horfna į stefnumótiš.

Ķ dómi Hęstaréttar 1980 er meš ótrślega bķręfnum hętti  skautaš fram hjį žessum kjarna mįlsins. 

 

Žar blasir viš sś sorglega stašreynd aš skżrum og greinargóšum framburšum allra 4 vitnanna sem sįu manninn, var einfaldlega sópaš ķ burtu. Hvers vegna žaš var gert er įkvešin rįšgįta en ljóst er aš miklar vęntingar voru bundnar viš aš mįlinu fęri aš ljśka. 

 

Meš hlišsjón af framansögšu veršur undirritušum hugsaš til hinna

fleygu orša Isaacs Asimovs:

 

 

Ég trśi į sönnunargögn.

Ég trśi į athuganir, męlingar og rökfęrslu,

stašfesta af óhįšum athugendum.

Ég mun trśa hverju sem er,

hversu fjarstęšukennt og fįrįnlegt sem žaš er,

ef žaš er sannaš.

En žvķ fjarstęšukenndara og fįrįnlegra sem žaš er, 

 

 

žvķ žéttari og gegnheilli žurfa sönnunargögnin aš vera.

 

 

Mįl er aš linni:   

Žegar į heildina er litiš og öll gögnin skošuš meš opnum huga hlżtur žaš aš vekja furšu hve rannsakendur mįtu lķtils hęttu į röngum framburšum viš žessar ašstęšur. Allt kapp virtist vera į aš nį fram jįtningum og samręma framburši. Varla nokkurs stašar ķ gögnum mįlsins viršist örla į gagnrżninni hugsun um įreišanleika framburša sakborninganna, svo fremi žeir vęru nżtilegir viš aš samręma einhvers konar mynd af žeim rannsóknartilgįtum sem fram voru komnar. Öll vinna rannsóknarmanna mešan į gęsluvaršhaldinu stendur ķ Sķšumśla viršist miša viš žaš aš eftir mįnuši ķ einangrun, strangar yfirheyrslur, jafnvel įrum saman og ašrar žęr mótverkandi kringumstęšur sem žarna voru uppi, séu sakborningar enn fullir af slķkum ofurmannlegum višnįmsžrótti aš žeir haldi mikilvęgum upplżsingum leyndum og žręti, endalaust, śt ķ hiš óendanlega. “Motiv” sakborninganna sé enn žaš eitt, aš žręta, afvegaleiša og rugla rannsóknarmenn, jafnvel eftir hundruš yfirheyrslna, žar sem unniš er ķ vaktavinnu viš yfirheyrslur, haršręši beitt, fangaveršir yfirheyra, og mönnum haldiš vakandi dögum saman. Vissulega var žekking manna į réttarsįlfręši ekki sambęrileg viš nśtķma žekkingu. En almenn skynsemi  hefši įtt aš geta komiš aš notum og vissulega hefši veriš tilefni til aš taka miš af sérfręšiįliti lękna. 

(Žó ekki hefši veriš nema viš Śrlausn Hęstaréttar viš ndurupptökukröfu SMC 1997.) 

 

Framburšir ķ žessu mįli eiga sér hvergi nein “hvörf” heldur žróast sagan og mjakast jafnt og žétt eins og seigfljótandi lešja, mįnuš eftir mįnuš, įr eftir įr, žar til rannsóknarmenn viršast gefast upp og segja nóg komiš.

 

Nišurstašan er tré įn stofns, saga sem gengur ekki upp aš neinu leyti nema ķ einstökum og stundum ótrślega nįkvęmum smįatrišum.

 

Miklu skynsamlegri og einfaldari skżring į žessu öllu saman er aušvitaš sś aš sakborningar höfšu aldrei neina hugmynd um žį atvikalżsingu sem žeir žó voru aš hjįlpa rannsóknarmönnum aš pśsla saman, eftir aš hafa gefiš falskar jįtningar ķ byrjun. “Motiv” žeirra var miklu fremur aš reyna aš finna nothęfan endapunkt į žessa dęmalausu hringavitleysu. Ķ dómi Hęstaréttar er rökstušningurinn talinn felast ķ žvķ samręmi sem myndast hafši milli framburša sakborninga um einstök mįlsatvik. Hvergi viršist örla į gagnrżni į žaš hvernig žetta samręmi er til komiš. En  aušvitaš reyna sakborningarnir allt til aš nį samręmi sķn į milli og hjįlpa žannig lögreglunni og fį hjįlp frį henni til aš pśsla saman sögunni svo aš žessum aš žvķ er viršist endalausa ógnarhryllingi linni.

Mįl er aš linni.

  

T.H.


Bréf Sęvars til Sakadóms, sept. 1977


Ķ fréttum RŚV 2. įgśst 2016 var nokkuš fjallaš um bréf sem Sęvar Marinó Ciesielski ritaši dómurum Sakadóms, žar sem hann lżsir eftir minni, helstu atburšum daganna 16.–22. nóvember 1974. Eins og kunnugt er hvarf Geirfinnur Einarsson žann 19. nóvember 1974 og Sęvar įsamt öšrum var sķšar dęmdur sekur um ašild aš hvarfi hans. Ķ bréfi žessu, sem Sęvar skrifaši ķ byrjun sept. 1977, lżsir hann m.a. atrišum śr sjónvarpsdagskrį žrišjudagsins 19.nóv. Lżsingin er ekki 100% nįkvęm, enda eru žvķ sem nęst 34 mįnušir lišnir. Žeir sem hafa kynnt sér dagskrįna žetta kvöld eru žó ķ engum vafa um žaš aš lżsing Sęvars er žaš nįkvęm aš śtilokaš er aš um tilviljun sé aš ręša. Žegar Sęvar skrifar lżsinguna hafši hann veriš ķ hįmarks einangrun ķ Sķšumślafangelsi frį žvķ ķ desember 1975. Athygli vekur aš amk. einn fjórmenninganna sem hnepptir voru  gęsluvaršhald en var sķšan sleppt, hefur lżst žvķ ķ bók aš hann hafi munaš glefsur śr sjónvarpsdagskrį kvöldsins. Žeim sakborningi var sleppt, žó ekki fyrr en ķ maķ 1976, eftir 105 daga gęsluvaršhald.
Sęvari var aldrei gefinn kostur į aš fjallaš vęri um žetta atriši. 
Bréfiš barst dómurum.

Žaš fékk žį umsögn aš ekki sé neitt mark į žvķ takandi žar sem žaš stangast į viš įšur fram komnar jįtningar Sęvars.

 

Bréfiš er ķ mįlsskjölum, bls. 189 - 198 ķ möppu nr. 20. (XX.

Žarna fjallar Sęvar um żmislegt sem bar į daga hans, į bls. 196 lżsir hann efni sjónvarpsžįttar. Śtilokaš er aš Sęvar hafi veriš ķ Drįttarbraut Keflavķkur į sama tķma, hafi hann  séš žįttinn.

 

Žeir sem vilja kynna sér efni bréfsins geta skošaš žaš hér:

(Smelliš į sķšurnar til aš fį stęrri mynd)

189


190191192193194195

196

 

 

198

197


Hvenęr flytur mašur lķk og hvenęr flytur mašur ekki lķk?

ILLUGI

Illugi Jökulsson skrifar:

Stórmerkilegar eru žęr fréttir aš tveir menn hafi nś veriš handteknir og yfirheyršir ķ tengslum viš hvarf Gušmundar Einarssonar ķ janśar 1974. Hvarf Gušmundar og Geirfinns Einarssonar sķšar į įrinu uršu fįeinum misserum sķšar aš ótrślegasta sakamįli Ķslandssögunnar, og er óžarfi aš fjölyrša um žaš hér.

Mig langaši hins vegar aš rifja upp einn žįtt mįlsins, sem sżnir fįrįnleika žess mjög vel. Haustiš 2002 kom śt žrišja bindi ritverksins Ķslands ķ aldanna rįs, saga Ķslands į 20. öld, sem ég var ašalhöfundur aš, og žar skrifaši ég heilmikiš um Geirfinns- og Gušmundarmįl. Einn kafli bókarinnar fjallar einmitt um meintan flutning į lķki Gušmundar Einarssonar, sem ku hafa veriš žungamišjan ķ yfirheyrslunum yfir tvķmenningunum nś.

Žvķ hef ég skrifaš hér upp žann kafla bókarinnar, og endurritaš aš žó nokkru leyti, og žótt žetta sé afar langt į męlikvarša internetsins, žį hvet ég fólk eindregiš til aš lesa žetta.

Žótt aušvitaš sé hér um nokkuš einfaldaša frįsögn į mjög flóknu mįli aš ręša, žį sżnir žetta hvernig mįliš var vaxiš.

Gušmundur Einarsson var 19 įra piltur ķ Reykjavķk sem fór į ball ķ Hafnarfirši ķ janśar 1974. Hann hvarf og nokkrum įrum seinna voru Sęvar Ciesielski, Kristjįn Višar Višarsson og Tryggvi Rśnar Leifsson dęmdir fyrir aš hafa drepiš hann, og Erla Bolladóttir og Albert Klahn Skaftason dęmd fyrir aš vera samsek og hafa hylmt yfir moršiš.

Einn sakborninganna, Kristjįn Višar, var sagšur hafa hitt Gušmund af tilviljun fyrir utan dansstaš žann ķ Hafnarfirši žar sem Gušmundur hafši veriš aš skemmta sér. Žeir hefšu svo reikaš nokkuš um götur og vissulega fundust vitni sem bįru aš žau hefšu séš Gušmund ķ slagtogi viš annan mann. Žar var fyrst og fremst um aš ręša tvęr stślkur sem könnušust viš Gušmund og héldu žvķ fram viš lögreglurannsóknina aš mašurinn, sem var meš Gušmundi, hefši vel getaš veriš Kristjįn Višar, sem žeim var sżnd mynd af.

Hér var reyndar strax maškur ķ mysunni. Žegar Sęvar Ciesielski lagši fram endurupptökubeišni sķna 1997 tefldi lögmašur hans Ragnar Ašalsteinsson mešal annars fram nżjum vitnisburši stślknanna tveggja. Žęr sögšu aš lögreglumenn sem yfirheyršu žęr hefšu ekki greint žeim frį žvķ aš Kristjįn Višar hafi aš lķkamsvexti veriš įberandi hęrri en Gušmundur. Žetta var mikilvęgt žvķ žęr voru meš žaš alveg į hreinu aš pilturinn, sem žęr sįu meš Gušmundi, hafi veriš minni en hann.

Žar meš var strax śtilokaš aš žaš hafi getaš veriš Kristjįn Višar sem var į ferš meš Gušmundi nóttina eftir balliš ķ Hafnarfirši. Annašhvort fattaši lögreglan žetta ekki į sķnum tķma – sem vęri vissulega ótrślegt – eša henni var sama, af žvķ fyrir henni vakti fyrst og fremst aš koma sök į Kristjįn Višar, žvķ žį hafi veriš oršiš svo aškallandi aš leysa mįliš – bara einhvern veginn!

Og mega menn hafa žau orš um žaš sem žeir kjósa sjįlfir.

Alvarlegast viš žennan anga mįlsins er hins vegar aš Hęstiréttur śrskuršaši 1997 aš žessi nżi vitnisburšur stślknanna skipti engu mįli.

Annars vegar vęri hann of seint fram kominn! – sem virkar mjög einkennilegt ķ mįli sem snżst einmitt um endurupptöku į gömlu mįli – og hins vegar vęri ekki lķklegt aš žessar upplżsingar hefšu breytt nišurstöšu žeirra dómara sem į sķnum tķma dęmdu Kristjįn Višar og félaga seka um morš į Gušmundi.

Žaš er kannski rétt, žvķ svo einbeittir viršast žeir dómarar hafa veriš ķ aš lķta framhjį öllu sem benti til sakleysis sakborninganna. En eigi aš sķšur veršur aš telja žaš einskęra ragmennsku hjį dómurum Hęstaréttar 1997 aš hafa aš engu žetta mikilvęga atriši.

En lįtum žaš duga ķ bili.

Saga lögreglunnar var sem sé sś aš Gušmundur og Kristjįn Višar hefšu aš lokum mętt aš hśsi viš Hamarsbraut žar sem kunningjakona Kristjįns, Erla Bolladóttir, hafši žį ašsetur. Žangaš hefšu svo mętt Sęvar Ciesielski, sem stundum og stundum ekki var kęrasti Erlu, og félagi žeirra Tryggvi Rśnar Leifsson.

Į Hamarsbrautinni hafi piltarnir reynt aš lįta sér detta ķ hug leišir til aš śtvega įfengi, en sķšan hafi komiš til deilna og sķšan įtaka millum žeirra sem endušu meš žvķ aš Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar gengu af Gušmundi daušum.

Annaš eins hafši komiš fyrir ķ nęturlķfi Ķslendinga bęši fyrr og sķšar, svo ķ sjįlfu sér var žetta ekki ósannfęrandi atburšarįs. En žegar mįliš er skošaš kemur hins vegar į daginn aš mjög margt orkaši tvķmęlis varšandi flestar eša réttara sagt allar hlišar mįlsins.,

Žaš skal tekiš fram aš eftirfarandi texti er svo til eingöngu unninn upp śr dómsnišurstöšum Hérašsdóms og sķšar Hęstaréttar, en lķtt fariš ķ önnur mįlsskjöl en žar eru birt. Žetta er semsé sį texti sem Hęstaréttardómarar voru aš vinna meš žegar žeir dęmdu ķ mįlunum. Önnur mįlsskjöl styrkja žó eingöngu žęr efasemdir sem hafa veršur um hina opinberu nišurstöšu.

Sķšar meir héldu Sęvar, Tryggvi og Kristjįn žvķ fram aš žeir hefšu alls ekki veriš ķ hśsinu viš Hamarsbraut žessa umręddu nótt. Og um hugsanlega nęrveru žeirra er ķ raun allt į huldu. Nįgrannar Erlu ķ hśsinu höfšu ekki oršiš var viš neinn gestagang og hvaš žį įtök, og alls engin ummerki um morš fundust ķ ķbśšinni sem hśn bjó ķ.

Žeir žremenningar jįtušu žó allir į sķnum tķma aš svona hefšu atburšir veriš, en drógu žęr jįtningar sķšar til baka. Sögšu žeir žį aš jįtningarnar hefšu veriš framkallašar meš žrżstingi lögreglumanna. Žeir kvįšust ķ raun ašeins hafa sagt žaš sem lögreglumennirnir virtust vilja heyra. Og žeim hafi hvaš eftir annaš veriš lögš orš ķ munn.

Dómstólar tóku ekki mark į afturköllun jįtninganna. Žar voru hinar upprunalegu jįtningar žvķ lagšar til grundvallar.

Dómurunum til einhverrar afsökunar mį segja aš ķ žį daga – laust fyrir 1980 – var alls ekki bśiš aš sżna fram meš sįlfręširannsóknum (žar sem Gķsli Gušjónsson sįlfręšingur og fyrrverandi rannsóknarlögreglumašur er brautryšjandi) hve aušvelt er ķ rauninni aš fį fram falskar jįtningar sakborninga viš yfirheyrslur.

En žaš er samt mjög alvarlegur įfellisdómur yfir dómurunum aš žeir skyldu lķta framhjį žeim ótrślegum mótsögnum og jafnvel hreinu rugli sem fólst ķ lögreglurannsókninni.

Og enn meiri įfellisdómur yfir dómurunum sem höfnušu endurupptökubeišnum Sęvars Ciesielski tuttugu įrum sķšar.

Og hér veršur sem sé ašeins varpaš ljósi į einn örlķtinn anga mįlsins. Žaš veršur gert bżsna nįkvęmlega og ķ löngu mįli, einmitt til žess aš sżna fram į hve fįrįnlegur žessi mįlatilbśnašur var.

Žessi angi mįlsins snżst um hvaš varš um lķk Gušmundar Einarssonar.

Eftir aš Gušmundur hafši veriš drepinn ķ hśsinu viš Hamarsbraut – samkvęmt hinum upphaflegu jįtningum, sem sķšar voru dregnar til baka – žį žurfti sem sé aš losna viš lķkiš.

En hvernig įtti aš fara aš žvķ? Enginn fjórmenninganna, sem įttu aš vera stödd ķ hśsinu (įn žess aš nįgrannar yršu varir viš!) įtti bķl. Ekki var vęnlegt aš bera lķkiš burt. Žeir félagar įkvįšu žvķ – samkvęmt žessari sögu – aš hringja ķ sameiginlegan kunningja sinn, Albert Klahn. Hann hafši um žetta leyti umrįšarétt yfir bķl föšur sķns.

Og samkvęmt sögunni var nś hringt ķ Albert, hann mętti į stašinn um mišja nótt, féllst į aš hjįlpa til og ķ bķl hans var lķkiš svo flutt śt ķ Hafnarfjaršarhraun og fališ žar.

Žannig var hin opinbera og upphaflega śtgįfa sögunnar. Ekki er ljóst hvernig žaš geršist aš Albert dśkkaši upp ķ yfirheyrslum lögreglunnar yfir sakborningunum, en hann var aš minnsta kosti handtekinn og yfirheyršur.

Albert kannašist ķ fyrstu ekkert viš aš hafa keyrt lķk śt ķ Hafnarfjaršarhraun žessa umręšu nótt. Lögreglumenn lögšu hins vegar fast aš honum og smįtt og smįtt fór minni Alberts aš kvikna. Į einum staš segir ķ skżrslum um yfirheyrslur yfir Albert:

„Hann segist ķ rauninni ekkert hafa munaš um žessa hluti, er handtakan fór fram, en minniš hafi komiš sķšar.“

Žetta er aušvitaš mergurinn mįlsins. Žessi setning er žungamišja žess sem Gķsli Gušjónsson og fleiri hafa sżnt fram į, žvķ hśn lżsir žeirri žróun sem getur leitt til žess aš menn jįti aš ósekju į sig nįnast hvaša glępi sem er og fari jafnvel aš trśa žvķ sjįlfir aš jįtningar žeirra séu sannar.

Eftir aš minni Alberts fór aš skįna (!) var samin skżrsla um fyrstu yfirheyrslur yfir honum. Žar stašfesti Albert skżrt og greinilega allt sem hinir sakborningarnir höfšu sagt um meintan žįtt hans aš mįlinu.

Hann kvašst hafa komiš į bķl föšur sķns aš hśsinu viš Hamarsbraut žį nótt žegar Gušmundur Einarsson hvarf en mundi reyndar ekki nįkvęmlega hvernig į feršum hans stóš. Żmist sagšist hann hafa veriš aš rśnta meš žį félaga Kristjįn Višar, Tryggva Rśnar og Sęvar žį um kvöldiš og nóttina, eša žeir hefšu hringt ķ hann frį Hamarsbrautinni og bešiš hann aš koma.

Ekki var ķ žessari skżrslu reynt aš skżra hvernig į žvķ gęti stašiš aš Albert hefši veriš ķ bķltśr meš Sęvari og félögum žessa nótt. Stašreyndin var sś aš žótt žeir Sęvar ęttu aš heita kunningjar var Albert ķ rauninni illa viš Sęvar og sóttist ekki eftir félagsskap viš hann.

En ég vķk reyndar nįnar aš žessu atriši sķšar ķ langhundi žessum.

En hvaš um žaš, žarna var – samkvęmt sögunni – Albert alla vega kominn um nóttina aš hśsinu viš Hamarsbraut į bķl föšur sķns, gulri Toyotu.

Sķšan er haft eftir Albert ķ skżrslunni:

„Ekki veit ég gjörla hvernig stóš į komu minni aš hśsinu heima hjį Sęvari …“

Hér mį strax skjóta žvķ inn ķ aš žessi fįu orš og raunar allt oršalagiš į skżrslunni sżna svo ekki veršur um villst aš skżrslur lögreglunnar geta vart talist fullgildur vitnisburšur um hvaš Albert sagši ķ raun og veru – meš sķnum eigin oršum. Albert var vissulega įgętlega mįli farinn en śtilokaš er žó meš öllu aš venjulegur piltur um tvķtugt hafi tekiš svona til orša jafnvel fyrir 40 įrum:

„Ekki veit ég gjörla …“ og svo framvegis.

Žetta kann aš viršast smįatriši, en sżnir žó svo ekki veršur um villst aš žaš voru rannsóknarlögreglumennirnir, en ekki sakborningar eša vitni, sem réšu feršinni viš yfirheyrslurnar.

Lögreglumennirnir įkvįšu žvķ, mešvitaš eša ómešvitaš, hvaša oršalag og blębrigši endušu ķ skżrslum – sem sķšan höfšu mjög mikil įhrif viš įframhaldandi rannsókn og réttarhöld.

Sama athugasemd į viš um yfirheyrslur og skżrslur varšandi ašra sakborninga.

En Albert vissi sem sagt „ekki gjörla“ hvernig stóš į komu hans „aš hśsinu heima hjį Sęvari“.

Hér mį skjóta žvķ aš Sęvar įtti reyndar alls ekki heima ķ hśsinu viš Hamarsbraut og žaš įtti Albert aš vera fullkunnugt um. Hins vegar kemur oft fram ķ skżrslum frį žessum tķma aš žaš voru rannsóknarlögreglumennirnir sem viršast ķ fyrstu hafa tališ aš Sęvar byggi viš Hamarsbrautina. Ķ raun bjó Erla žar ein žótt Sęvar vęri aš vķsu nokkuš tķšur gestur hjį henni.

En ķ skżrslunni er sķšan haft eftir Albert:

„Ég man aš ég sat ķ bifreišinni į bifreišastęšinu Sušurgötumegin viš hśs žaš sem Sęvar bjó ķ. Nęst man ég fyrir vķst aš Sęvar kom frį hśsinu aš bifreišinni og baš mig aš opna farangursgeymsluna sem ég gerši. Ég settist svo inn ķ bifreišina aftur, en Sęvar fór aftur inn ķ hśsiš. Eftir nokkra biš komu žeir allir žrķr, Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar, aš bifreišinni.

Bifreišin sneri žannig aš afturendi hennar vķsaši aš hśsinu, eša öllu heldur aš sundi milli hśssins og nęsta hśss. Žar er, eša var, slęm götulżsing og fylgdist ég ašeins meš feršum žeirra ķ baksżnisspegli bifreišarinnar, žeim sem stašsettur er į vinstri hliš hennar. ég sį aš žeir voru allir žrķr meš, aš ég held, fleiri en einn poka, eša eitthvaš sem lķktist poka. Eins getur veriš aš žetta hafi ašeins veriš einn poki, eša eitthvaš pokalaga sem žeir hafi hver um sig haldiš undir į mismunandi stöšum. Ekki sį ég neitt hvaš var ķ žessum poka eša pokum.

Byrši sķna settu žeir ķ farangursgeymslu bifreišarinnar. Mešan žeir voru aš žvķ ruggaši bifreišin svolķtiš til og smįdynkir heyršust og virtist mér žaš benda til žess aš veriš vęri aš setja eitthvaš fremur žungt ķ farangursgeymsluna.

Žegar žeir höfšu komiš byrši sinni žar fyrir žį skelltu žeir aftur farangursgeymslunni. Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar settust svo inn ķ bifreišina, ķ aftursętiš. Sęvar kom ekki alveg strax inn ķ bifreišina, og held ég aš hann hafi fariš aftur heim aš hśsinu. Žegar hann kom žį settist hann ķ framsętiš viš hliš mér.“

Sķšan segir ķ skżrslunni aš Albert hafi keyrt aš fyrirmęlum Sęvars śt ķ Hafnarfjaršarhraun. Žį stendur oršrétt:

„Aš lokum stöšvaši ég bifreišina ofan ķ nokkurs konar dęld sem mér virtist gerš af mannahöndum. Žar var svo slétt aš ég gat snśiš bifreišinni viš. Ķ žessari dęld held ég aš viš höfum veriš ķ sjónmįli viš Keflavķkurveginn.

Allan tķmann hafši ég ekiš aš fyrirsögn Sęvars og hann sagši mér aš stöšva žarna. Žegar ég var bśinn aš snśa bifreišinni viš, žannig aš framendi hennar sneri ķ įtt aš Keflavķkurveginum, žį fóru žremenningarnir śt. Sęvar baš mig žį um lyklana aš farangursgeymslunni og rétti ég honum lyklana śt um gluggann. Hann opnaši svo geymnsluna og lét mig hafa lyklana aftur. Ég fór ekkert śt śr bifreišinni.

Žessir žrķr voru svo nokkra stund aftan viš bifreišina og virtust eiga ķ einhverjum erfišleikum viš aš nį einhverju śr farangursgeymslunni, ķ žaš minnsta virtist žaš fyrirhafnarmikiš og ekki mjög žęgilegt ķ mešförum. Hvaš žetta var, žaš sį ég ekki enda myrkur śti og engin lżsing eša ljós į bifreišinni. Žeir lokušu farangursgeymslunni įšur en žeir fóru frį bifreišinni og sį ég žvķ móta fyrir žeim og byrši žeirra. Žegar žeir gengu frį bifreišinni žį virtist mér žeir vera meš poka mešferšis og bera hann į milli sķn į einhvern hįtt. Ég held raunar aš ég hafi ekki slökkt ljósin į bifreišinni og hafi ég séš móta fyrir žessu ķ skini frį afturljósum hennar.

Žeir hurfu svo śt ķ myrkriš. Sirka 15-20 mķnśtum sķšar komu žeir allir aftur og voru žį ekki meš neitt mešferšis. Žeir settust inn ķ bifreišina og ég ók til baka. Ekki er ég alveg viss um hvert ég ók žeim, en ég held aš ég hafi ekiš žeim heim til Kristjįns Višars, žó ég vilji ekki fullyrša žaš.

Į leišinni til baka žį barst ķ tal milli okkar Sęvars, en hann sat ķ framsętinu viš hliš mér, hvaš ķ pokanum hefši veriš. Sęvar sagši žį berum oršum viš mig aš lķk hefši veriš ķ pokanum. Mér fannst žaš svo fjarstęšukennt aš ég tók ekkert mark į žessu og hugsaši ekki frekar um žaš.

Sķšan žetta geršist hef ég hitt alla žessa žrjį menn oftar en einu sinni en aldrei hefur veriš minnst į žessa ferš, svo ég heyrši, eša hvaš žaš hefši veriš sem ég flutti ķ Toyota-bifreiš föšur mķns žessa nótt.“

Žetta var sem sé ein fyrsta skżrslan um yfirheyrslur yfir Albert.

Sumt hljómar vitaskuld mjög skringilega. Til dęmis viršist Albert hafa veriš undarlega laus viš forvitni śr žvķ hann spyr ekki hvaš sé į seyši, heldur situr bara rólegur ķ bķl sķnum, hvaš sem į gengur.

Og aš honum hafi sķšan žótt „fjarstęšukennt“ aš žeir hafi veriš aš flytja lķk er … ja, fjarstęšukennt. Hvaš annaš gįtu žremenningarnir veriš aš flytja meš svo laumulegum hętti um mišja nótt?

En żmislegt annaš ķ framburši Alberts hljómar vissulega sannfęrandi og ekki sķst aš hann lżsir alls konar smįatrišum sem viš fyrstu athugun viršist erfitt aš trśa aš lögreglumenn hafi lagt honum ķ munn eša minni.

Nefna mį hvernig bķllinn ruggar žegar žeir félagar skella lķkinu ķ skottiš į Toyotunni, en Albert fylgdist meš ķ baksżnisspeglinum.

Eša hvernig skiniš frį afturljósunum lżsir žremenninga upp žegar žeir basla af staš śt ķ hrauniš meš lķkiš.

Rétt er aš taka fram aš eftir aš minni Alberts um žessa atburši fór aš kvikna, žį var hann afar samvinnufśs viš lögreglumennina og viršist hafa lagt sig ķ lķma viš aš segja žeim žaš sem žeir vildu heyra. Žaš babb sem sķšar kom ķ bįtinn stafaši žvķ alveg örugglega ekki af nokkurs konar vķsvitandi tilraunum hans til aš afvegaleiša lögregluna.

Enda voru lögreglumennirnir hinir įnęgšustu meš Albert og honum var tjįš aš hann vęri ašeins vitni ķ mįlinu. Honum var frį byrjun sagt aš hann žyrfti ekki aš sęta neinni refsingu ef hann ašeins vęri duglegur ķ yfirheyrslum. Og žaš viršist hafa rekiš Albert įfram.

En nś kom sem sagt alvarlegt babb ķ bįtinn.

Allt virtist klappaš og klįrt žegar lögreglumašur nokkur, sem var aš fara yfir żmsa pappķra ķ mįlinu, rak augun ķ vandręšalega stašreynd.

Fašir Alberts hafši alls ekki įtt gula Toyotu ķ janśar 1974 žegar Albert kvašst hafa ekiš žeim bķl fullum af fólki og meš lķk ķ skottinu sušur ķ Hafnarfjaršarhraun. Gulu Toyotuna hafši fašir Alberts ekki eignast fyrr en ķ febrśar, eša nokkrum vikum seinna. Ķ janśar hafši hann įtt svarta Volkswagen Bjöllu og žaš var sį bķll sem Albert hafši til umrįša į žvķ tķmabili sem hér um ręšir.

Og žar meš hrundi allur vitnisburšur Alberts til grunna.

Žvķ eins og allir bķlaįhugamenn vita, žį er sitthvaš Volkswagen Bjalla og Toyota Corolla. Ef um hefši veriš aš ręša annan japanskan bķl hefši misminni Alberts um bķlategundina varla skipt sköpum. Japanskir bķlar eru hver öšrum lķkir og ekki gošgį aš rugla tegundunum saman.

En žaš žurfti ekki mikla ķhugun til aš įtta sig į aš hin ķtarlega og sannfęrandi frįsögn Alberts um lķkflutningana frį Hamarsbrautinni śt ķ Hafnarfjaršarhraun gat meš engu móti stašist ef Albert hafši veriš į Volkswagen en ekki Toyotu.

Ekki var nóg meš aš Volkswagen Bjalla var töluvert minni en Toyota Corolla, heldur eru bķlarnir lķka allt öšruvķsi uppbyggšir. Mestu skiptir aš vélin ķ Bjöllunni er aš aftanveršu og farangursgeymslan aš framan.

Žar meš var öll hin samviskusamlega frįsögn Alberts gjörsamlega fallin um sjįlfa sig.

Toyota Corolla
Toyota Corolla 1974 įrgeršin af Toyotu Corolla er ólķk Volkswagen Bjöllu. MYND:
Volkswagen Bjalla
Volkswagen Bjalla Farangursrżmi Bjöllunnar er fremst ķ bķlnum en afar takmarkaš. MYND:
Žaš gat ekki hafa įtt sér staš aš hann hefši setiš undir stżri į Volkswagen Bjöllu og fylgst ķ baksżnisspeglinum meš Sęvari, Kristjįni Višar og Tryggva Rśnari troša lķkinu af Gušmundi Einarssyni aftan ķ bķlinn.

Sś hugmynd var ķ fyrsta lagi fįrįnleg aš žeir hefšu reynt aš koma lķkinu fyrir ofan į vélinni ķ bķlnum, en ķ öšru lagi: Žótt žeir hefšu reynt žaš, žį var bara alls ekkert plįss til žess.

Og raunar er farangursgeymslan framan ķ Volkswagen Bjöllu lķka svo lķtil aš jafnvel žar hefši veriš ómögulegt aš koma fyrir lķki af manni.

Albert var nś kallašur fyrir aš nżju og honum var bent į aš framburšur hans gęti ekki stašist. Hér yrši aš bęta śr skįk.

Rétt er aš įrétta aš ekkert bendir til aš Albert hafi vķsvitandi veriš aš afvegaleiša lögregluna. Žó ekki vęri annaš: Śr žvķ aš Albert var į annaš borš bśinn aš jįta aš hafa flutt lķk frį Hamarsbraut śt ķ Hafnarfjaršarhraun, af hverju hefši hann įtt aš fara aš ljśga blįkalt til um smįatriši eins og bķltegundina eša hvar ķ bķlnum lķkinu var komiš fyrir?

Žvķ fór lķka fjarri aš Albert reyndi nokkuš aš malda ķ móinn eša žvęlast fyrir tilraunum lögreglumannanna til aš koma žessu heim og saman. Žvert į móti var hann allur af vilja geršur aš leggja žeim liš viš aš leysa žetta vandręšalega mįl.

Hann lżsti žvķ nś yfir aš öll frįsögn sķn af lķkflutningunum hefši veriš byggš į hrapallegu misminni og vissulega hefši hann veriš į svörtum Volkswagen en ekki gulri Toyotu.

Engin athugun viršist hafa veriš gerš į minni Alberts yfirleitt, eins og žó mį ętla aš fullt tilefni hafi veriš til, fyrst hann mundi ekki betur en žetta eftir svo óvenjulegum atburši eins og lķkflutningi aš nęturželi.

Augljós įlyktun er žvķ sś aš Albert hafi mešvitaš eša ómešvitaš lagaš „minni“ sitt aš žvķ sem hann skynjaši aš lögreglumennirnir vildu – bęši ķ vanmįttugri og misskilinni tilraun til aš losna sem fyrst śr greipum žessa mįls, og lķka einfaldlega af žvķ hann stóšst ekki žrżsting lögreglumannanna og vildi gera žeim til gešs.

Hin nżja śtgįfa um lķkflutningana sem Albert og lögreglumennirnir sušu saman geršist nś ęši fjarstęšukennd.

Eftir sem įšur stóš óhögguš sś stašhęfing Alberts aš hann hefši komiš aš Hamarsbrautinni nóttina örlagarķku og hann hélt fast viš aš hann hefši setiš kyrr ķ bķlnum žegar Sęvar, Tryggvi Rśnar og Kristjįn Višar komu śt meš lķk Gušmundar. Hann sagši aš vķsu hugsanlegt aš hann hefši fariš śt til aš opna farangursgeymslu svarta Volkswagnsins žegar žeir félagar reyndu fyrst įrangurslaust aš koma lķkinu žar fyrir.

Bara sś fullyršing stenst reyndar ekki, žvķ farangursgeymsla ķ Volkswagen Bjöllu var opnuš innan śr bķlnum, śr bķlstjórasętinu.

En hvaš um žaš, hann hélt žvķ fram aš žremenningarnir hefšu um sķšir komist aš hinu augljósa: Ekki var plįss fyrir heilt lķk ķ farangursgeymslu į Volkswagen.

Eftir nokkrar vangaveltur Alberts og rannsóknarlögreglumannanna, sem önnušust yfirheyrslurnar, žį varš nišurstašan sś aš lķki Gušmundar hefši veriš komiš fyrir ķ aftursęti Volkswagnsins og sķšan hefšu žeir Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar trošist žar inn lķka og sest sinn til hvorrar handar lķki Gušmundar.

Žar hafa žį žröngt mįtt sįttir sitja žvķ plįssiš ķ aftursęti Volkswagens er svo lķtiš aš žar rśmast varla žrķr fulloršnir svo sęmilega fari. Bęši Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar voru reyndar fremur hįvaxnir en mįttu žó trošast žarna meš lķkinu, en Sęvar – sem samkvęmt sögunni sat ķ framsętinu – var lįgvaxinn. Eigi aš sķšur varš sagan svona.

Albert sagši ennfremur aš lķkiš hafi veriš huliš einhvers konar įbreišu mešan žvķ var ekiš śt ķ Hafnarfjaršarhraun og žvķ hefši honum ekki veriš ljóst hvaš žarna var į feršinni. Og heldur ekki žegar lķkinu var dröslaš śt śr bķlnum ķ Hafnarfjaršarhrauninu og félagarnir žrķr hurfu meš žaš śt ķ myrkriš.

Albert veršur žvķ – ef eitthvert mark į aš taka į žessari frįsögn – ekki ašeins sakašur um furšulega gloppótt minni og algeran skort į forvitni, heldur og um ótrślega lélega athyglisgįfu.

Meš engu móti er hęgt aš ķmynda sér aš žaš hefši getaš fariš framhjį honum žegar lķki var trošiš inn ķ aftursętiš og svo baslaš śt aftur – nįnast beint yfir hann sjįlfan, žvķ svo lķtiš var plįssiš ķ Bjöllunni – en žetta töldu rannsóknarlögreglumennirnir samt gott og gilt.

Er frį leiš fóru efasemdir aš vakna hjį lögreglumönnunum um aš žetta gęti stašist. Frįsögn Alberts um lķkflutninginn į Toyotunni hafši žrįtt fyrir allt veriš svo nįkvęm og ķtarleg aš žaš var eiginlega ekki meš nokkru móti hęgt aš afgreiša hana til lengdar žannig aš hśn hefši einfaldlega veriš misminni Alberts – meš öllum sķnum sannfęrandi smįatrišum um baksżnisspegilinn, bjarmann frį afturljósunum og svo framvegis.

Žvķ var žaš aš žegar lögreglumennirnir fundu hvergi lķk Gušmundar śti ķ Hafnarfjaršarhrauni, hvernig svo sem leitaš var eftir mjög svo misvķsandi leišbeiningum allra sakborninga, žį var gripiš aftur til frįsagnar Alberts um lķkflutninginn į Toyotunni!

Lögreglumennirnir köllušu nś Albert enn til yfirheyrslu og spuršu hvort veriš gęti aš hann hefši žrįtt fyrir allt stašiš ķ žessum lķkflutningum eftir aš fašir hans var bśinn aš losa sig viš svarta Volkswagninn og bśinn aš kaupa gulu Toyotuna.

Hvort žaš gęti sem sé veriš aš lķkiš hefši vissulega veriš flutt śt ķ Hafnarbrautarhraun į svörtu Volkswagen Bjöllunni, en frįsögn hans um flutningana į Toyotunni hefši hins vegar įtt viš annaš skipti nokkru sķšar.

Lķkiš hefši sem sé veriš flutt tvisvar.

Og jś, svei mér žį, Albert rįmaši nś skynilega ķ aš einmitt žetta hefši veriš raunin!

Žaš gekk ekki žrautalaust aš koma žessu heim og saman. Nś var bśiš aš kalla til ašstošar lögreglunni žżska lögreglumanninn Karl Schutz og hann stóš lengi į žvķ fastar en fótunum aš bįšar lżsingar Alberts į lķkflutningunum frį Hamarsbraut vęru sannar, en um žaš bil mįnušur hefši lišiš į milli žeirra.

Karl Schutz, hinn rómaši lögreglumašur, trśši žvķ sem sagt aš um žaš bil mįnuši eftir moršiš į Gušmundi og flutning Alberts į lķki hans śt ķ Hafnarfjaršarhraun į svörtu Bjöllunni, žį hefšu Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar fariš į einhverjum óžekktum bķl śt ķ Hafnarfjaršarhraun, nįš ķ lķk Gušmundar, flutt žaš į Hamarsbrautina af öllum stöšum, og sķšan hringt aftur ķ Albert sem hefši nś komiš į gulu Toyotunni og flutt lķkiš aftur śt ķ Hafnarfjaršarhraun!!

Žiš fyrirgefiš žó ég segi žaš, en aš einhver svokallašur heilvita mašur skuli hafa trśaš žessu rugli, žaš bendir til žess aš viškomandi hafi aš minnsta kosti alls ekki veriš starfi sķnu vaxinn sem lögreglumašur.

En reyndar var Albert brįtt alveg til ķ aš muna aš einmitt svona hafi žetta veriš.

Um sķšir kom samt ķ ljós aš žetta gekk ekki.

Ekki var nóg meš aš ķ febrśar hafi Erla Bolladóttir veriš flutt af Hamarsbrautinni, heldur hafši Sęvar žį setiš inni fyrir minni hįttar fķkniefnabrot.

Žvķ gat allt hiš einkennilega feršalag meš lķk Gušmundar ķ febrśar frį Hafnarfjaršarhrauni aš Hamarsbraut į ókunna bķlnum og sķšan aftur śt ķ hrauniš į Toyotu Alberts, žaš gat bara ekki hafa įtt sér staš.

Nś var enn kallaš į Albert og lagt aš honum aš muna betur.

Og jį, nś rifjašist upp fyrir Albert aš feršalagiš į Toyotunni śt ķ Hafnarfjaršarhraun meš lķk Gušmundar, hefši vissulega įtt sér, en žó meš žeirri mikilvęgu breytingu aš žeir hefšu nś veriš aš SĘKJA lķkiš, en ekki flytja žaš žangaš. Įšur hefši hann hins vegar flutt žaš śt ķ hrauniš į svörtu Bjöllunni.

Svo hefši lķkiš veriš flutt į einhvern ennžį óžekktan staš. Og žessir flutningar hefšu įtt sér staš eftir aš Sęvar losnaši śr sinni skammvinnu fangavist ķ febrśar.

Žessi nżja vending žżddi aš minningar Alberts um aš hafa setiš ķ Toyotunni mešan žremenningarnir bįru lķkiš śt śr hśsi og settu ķ skottiš į bķlnum, žęr gįtu ekki stašist. En viš žaš varš ekki rįšiš.

Skżring Karls Schutz og annarra rannsóknarlögreglumanna į žessum minningum Alberts var einfaldlega sś aš Albert hefši ruglaš saman lķkbķltśrum, svo minnistępur sem hann virtist óneitanlega vera.

En hvert hafši lķk Gušmundar žį veriš flutt žegar Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar sóttu žaš śt ķ Hafnarfjaršarhraun ķ fylgd Alberts į hinum nżja gula bķl föšur sķns?

Žvķ var nś verr, aš žaš gat Albert alls ekki munaš, hvernig sem hann reyndi.

Hann rįmaši helst ķ aš žeir hefšu ekiš meš žaš śt ķ einhvern kirkjugarš og sķšan leiddi Albert rannsóknarlögreglumennina ķ halarófu į eftir sér um alla kirkjugarša į sušurvesturhorni landsins mešan hann reyndi aš muna hvar žeir hefšu holaš nišur lķkinu.

Rétt er aš taka fram aš žótt Albert hafi veriš óvenju mešfęrilegur viš yfirheyrslur hjį lögreglunni, og sé žess vegna tekinn hér til dęmis um furšur mįlsins, žį mįtti ķ rauninni segja mjög svipaša sögu um hina sakborningana. Žótt Sęvar og félagar hafi fljótlega byrjaš aš reyna aš draga hinar upphaflegu jįtningar sķnar til baka, žį létu žeir oft undan žrżstingi, féllust aftur į mįlatilbśnaš lögreglumannanna og tóku lengi žįtt ķ tilraunum žeirra til aš koma einhverri glóru ķ frįsögnina.

Sömuleišis er rétt aš taka fram aš um leiš og Albert skipti um frįsögn, žį breyttust minningar hinna sakborninganna yfirleitt um leiš.

Mešan Albert lżsti žvķ hvernig kunningjar hans hefšu boriš lķk śt af Hamarsbrautinni og komiš žvķ fyrir ķ gulu Toyotunni, žį mundu žremenningarnir Sęvar, Kristjįn og Tryggvi einmitt eftir žvķ aš Albert hefši komiš į gulri Toyotu og žeir sett lķk Gušmundar ķ skottiš.

Žegar svarti Volkswageninn kom til sögunnar, žį rifjašist lķka um leiš upp fyrir žeim aš – jį, Albert hafši reyndar veriš į svartri Bjöllu og Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar höfšu setiš meš lķkiš į milli sķn ķ aftursętinu į leiš śt ķ Hafnarfjaršarhraun.

Kvįšust žeir einfaldlega ekki hafa munaš eftir žvķ smįatriši fyrr.

Mešan Karl Schutz trśši žvķ svo aš žremenningarnir hefšu flutt lķkiš śr hrauninu og aftur į Hamarsbrautina į öšrum bķl, en svo enn śt ķ hrauniš į Toyotunni, žį mundu žeir lķka einmitt eftir žvķ!

Og žegar rifjašist svo į endanum upp fyrir Albert aš žeir hefšu flutt lķkiš ķ einhvern kirkjugarš, žį laust žeirri minningu umsvifalaust nišur ķ žremenningana lķka.

Og Sęvar Ciesielski fór, rétt eins og Albert, margar feršir um kirkjugaršana į sušvesturlandi ķ fylgd Schutz og ķslenskra lögreglumanna ķ von aš hann rįmaši allt ķ einu ķ hvar žeir hefšu fališ lķk Gušmundar.

Eftirtektarvert er ennfremur aš ekki er öll sagan sögš af lķkflutningum Alberts. Į einu stigi rannsóknarinnar gaf hann nefnilega skżrslu um aš hann hefši fariš į gulu Toyotunni aš Hamarsbrautinni ķ Hafnarfirši ķ september 1974 – heilum nķu mįnušum eftir hvarf Gušmundar – og sótt žangaš dularfullt lķk sem žeir höfšu žį aflaš sér, Sęvar, Kristjįn Višar og Tryggvi Rśnar.

Frįsögn Alberts af žessu var nįnast samhljóša upphaflegri skżrslu hans um flutninginn į lķki Gušmundar ķ janśar.

Žessi óvęnta frįsögn į aš lķkindum rót aš rekja til žess aš į tķmabili viršist rannsóknarlögreglan hafa einsett sér aš afgreiša nś hvert einasta óupplżst sakamįl og sér ķ lagi mannshvörf į Ķslandi meš žvķ aš Sęvar og félagar hefšu veriš žar aš verki.

Ķ september 1974 hafši fęreyskur mašur horfiš sporlaust ķ Reykjavķk. Langsennilegast var tališ aš hann hefši einfaldlega dottiš ķ sjóinn viš höfnina og drukknaš og į sķnum tķma var mįliš afgreitt sem slķkt. Nś žegar Sęvar og félagar voru komnir ķ gęsluvaršhald var hins vegar upp śr žurru fariš aš spyrja žį um žennan horfna Fęreying og žaš er til marks um hve viljugir sakborningar voru um tķma til aš lįta aš hverjum vilja lögreglunnar aš nś voru žeir hreint ekki frį žvķ aš žeir hefšu einhvern tķma haustiš 1974 žjarmaš illilega aš einhverjum Fęreyingi.

Og minning Alberts um lķkflutninga af Hamarsbrautinni ķ september 1974 hlaut žvķ aš eiga viš hinn ógęfusama Fęreying!

En svo uppgötvaši lögreglan um sķšir, eins og ég nefndi įšan, aš Erla Bolladóttir hafši flutt af Hamarsbrautinni žegar ķ febrśar 1974 og žvķ kom vart til mįla aš žremenningarnir hefšu veriš aš žvęlast žar meš lķk Fęreyingsins um haustiš.

Um tķma var vissulega reynt aš koma žvķ heim og saman aš žremenningarnir hefšu vķst drepiš Fęreyinginn į einhverjum óžekktum staš ķ september 1974 og sķšan af einhverjum afar dularfullum įstęšum flutt lķk hans į Hamarsbrautina, žar sem Erla hafši žį ekki bśiš ķ rśmt hįlft įr, og hringt žašan ķ Albert svo hann gęti komiš og sótt lķkiš – en žetta var einum of fįrįnlegt, jafnvel fyrir Karl Schutz og ķslensku rannsóknarlögregluna, svo žessi žrįšur mįlsins var lįtinn nišur falla.

Og raunar tókst ekki aš sżna fram į nein samskipti žremenninganna viš žennan Fęreying, og er hann śr sögunni.

Žaš segir sig svo nįnast sjįlft aš žegar lögreglan var um sama leyti aš reyna aš koma Geirfinnsmįlinu heim og saman, žį var Albert inntur eftir žvķ hvort hann hefši nokkuš komiš aš flutningi į lķki Geirfinns.

Į žessu stigi rannsóknarinnar į morši Geirfinns taldi lögreglan aš Geirfinnur hefši veriš drepinn ķ Drįttarbrautinni ķ Keflavķk af Sęvari og félögum og lķk hans hefši sķšan veriš flutt til Reykjavķkur žar sem žaš hefši veriš geymt ķ tvo sólarhringa į heimili Kristjįns Višars, en žį loks flutt śt ķ Raušhóla eša į einhvern annan dularfullan staš.

Žegar Albert var spuršur hvort hann hefši eitthvaš komiš nįlęgt žessu, žį fór nįttśrlega svo aš hann rįmaši ķ aš hafa komiš nįlęgt flutningum į lķki Geirfinns frį heimili Kristjįns Višars upp ķ Raušhóla.

Og viti menn – einmitt žį rifjašist upp fyrir Sęvari og félögum aš lķklega hafši žaš eftir allt saman veriš Albert kunningi žeirra sem hefši veriš fenginn til aš flytja lķkiš, enda kominn meš yfirgripsmikla žekkingu į lķkflutningum.

Żmissa orsaka vegna – sem óžarfi er aš fara śt ķ hér – žį varš hins vegar aš śtiloka Albert frį Geirfinnsmįlinu, og žaš var eins og viš manninn męlt: Hann mundi nś ekki lengur eftir aš hafa komiš žar viš sögu, og Sęvar og félagar könnušust ekki lengur viš aš hann hefši tekiš žįtt ķ lķkflutningum ķ žaš sinn.

En sagan af Alberti og hvaš hann mundi er reyndar enn lengri og flóknari.

Žegar Albert og rannsóknarlögreglumennirnir höfšu komist aš sameiginlegri nišurstöšu um aš hann hefši veriš į svörtu Bjöllunni en ekki gulri Toyotu žegar hann var kallašur aš Hamarsbrautinni ķ janśar 1974, žį hljóšaši frįsögn Alberts į žį leiš aš Sęvar hefši hringt heim til hans frį Hamarsbrautinni um eittleytiš um nóttina – rétt eftir aš žeir félagar höfšu drepiš Gušmund, samkvęmt sögunni – og hefši Sęvar bešiš hann žess lengstra orša aš koma nś į bķl föšur sķns sušur ķ Hafnarfjörš žar sem hann žyrfti aš ašstoša žį félaga lķtilshįttar.

Albert kvašst meira aš segja muna mjög greinilega aš ķ sķmtalinu hefši Sęvar bošiš sér hassmola fyrir hjįlpina. Žaš góša boš hefši veriš įstęšan fyrir žvķ aš Albert tók sig upp um nóttina og dreif sig sušur ķ Hafnarfjörš aš beišni Sęvars – sem honum var žó ekki sérlega vel viš.

Ķ sjįlfu sér var žetta ekki ósennileg saga og smįatrišiš um hassmolann virtist einkar sannfęrandi. En nś kom enn babb ķ bįtinn.

Žaš kom nefnilega į daginn aš sķminn į Hamarsbrautinni hafši veriš lokašur nóttina sem Gušmundur Einarsson var drepinn.

Žar meš féll sś saga um sjįlfa sig. Į žessum įrum löngu fyrir daga farsķma gat Sęvar einfaldlega ekki hafa hringt af Hamarsbrautinni og bošaš Albert til sķn.

En Alberti og lögreglunni var ekki fisjaš saman. Meš žrotlausri yfirlegu tókst aš koma saman nżrri frįsögn um aš Albert hefši veriš śti aš keyra į svörtu Bjöllunni žetta kvöld meš Sęvari, Kristjįni Višar og Tryggva Rśnari (žrįtt fyrir margnefnda litla vinįttu Alberts og Sęvars) og žeir hefšu svo hitt Gušmund og tekiš hann meš sér į Hamarsbrautina žar sem kom til žeirra slagsmįla sem endušu meš aš Gušmundur var drepinn.

Žetta virtist geta komiš svona nokkurn veginn heim og saman – en um leiš versnaši aldeilis ķ žvķ fyrir Albert sjįlfan.

Hlutur hans ķ mįlinu var skyndilega oršinn annar og meiri en ķ upphafi.

Hann var ekki lengur sį sem kom ašvķfandi og var fenginn til aš flytja lķk – įn žess aš hafa hugmynd um hvaš hann vęri aš flytja! – heldur hafši hann veriš višstaddur allan tķmann.

Žótt Albert teldist ekki hafa įtt žįtt ķ žeim įtökum sem leiddu til dauša Gušmundar, žį var hann nś augljóslega mun rękilegar samsekur en įšur hafši veriš.

Og žaš hafši aldrei stašiš til hjį Alberti.

En žetta var eina atburšarįsin sem allir gįtu sęst į sem skżringu žess aš Albert hefši veriš staddur į bķl föšur sķns sušur ķ Hafnarfirši žessa nótt. Žaš kom ekki lengur til mįla aš Sęvar hefši hringt ķ hann, og žess vegna hlaut Albert aš hafa veriš į stašnum allan tķmann!

Fram aš žessu hafši enginn sakborninganna ķ mįlinu minnst į aš Albert hefši veriš višstaddur moršiš, žótt allir hefšu fallist į aš hann hefši keyrt lķkiš. En nś žegar fariš var aš bera žessa nżju śtgįfu undir ašra, žį geršust žau undur og stórmerki aš allt ķ einu rifjašist upp fyrir Sęvari, Kristjįni Višari og Tryggva Rśnari aš žeir höfšu – jį! – veriš ķ bķltśr meš Alberti og hann hefši stašiš ašgeršalaus hjį śti ķ horni mešan žeir lśskrušu į Gušmundi į Hamarsbrautinni.

Hér er nįttśrlega viš hęfi aš setja upphrópunarmerki!

Og į žessum staš er kannski passlegt aš taka fram aš žótt žįttur Alberts sé rifjašur hér upp sérstaklega, žį er žaš alls ekki meint honum sérstaklega til hnjóšs. Hann var einfaldlega fastur ķ sama kóngulóarvef og ašrir sakborningar ķ žessu undarlega og sorglega völundarhśsi sem mįliš var oršiš.

Og žvķ var ekki lokiš.

Nęst geršist žaš nefnilega ķ mįlinu aš nęrri heilu įri eftir aš yfirheyrslur byrjušu, žį fór Sęvar allt ķ einu aš blanda einum manni enn ķ žessa atburšarįs.

Gunnar Jónsson hét sį, sem nś kom eins og skrattinn śr saušarleggnum inn ķ Gušmundarmįliš, en hann hafši veriš kunningi žeirra um žessar mundir.

Samkvęmt mįlsskjölum viršist žaš hafa gerst ķ hįlfgeršu brķarķi, nįnast eins og fyrir slysni, aš Gunnar blandašist inn ķ mįliš.

Sęvar hélt žvķ aš vķsu fram sķšar aš hann hefši – aš minnsta kosti undir nišri – veriš aš gį aš žvķ hvort rannsóknarlögreglumennirnir myndu kaupa nįkvęmlega hvaša rugl sem var. Hvaš sem satt er ķ žvķ, žį gat Sęvar žess allt ķ einu aš Gunnar žessi hefši veriš višstaddur moršiš į Hamarsbrautinni. Ekki nokkur mašur hafši įšur minnst į Gunnar ķ tengslum viš mįliš. En Sęvar kvašst nś muna žetta greinilega. Hann sagšist meira aš segja muna aš mešan įtökin viš Gušmund stóšu yfir hefši Gunnar setiš į gulfóšrušum stól frammi į gangi.

Žegar Kristjįn og Tryggvi og svo Albert voru nś yfirheyršir enn eina feršina, žį mundu žeir nś allir skyndilega eftir žvķ aš Gunnar Jónsson hafši veriš meš ķ bķltśrnum į Bjöllunni hiš örlagarķka kvöld og sķšan veriš į Hamarsbrautinni žegar Gušmundur var drepinn.

Og fyrr en varši var bśiš aš setja saman langa og flókna frįsögn um bķltśr žeirra félaga žetta fręga kvöld. Og skorti žar ekki sannfęrandi smįatriši – žótt enginn hefši munaš eftir neinu af žessu ašeins örskömmu įšur!

Žetta var aš verša svo fįrįnlegt aš žaš er nįnast grįtlegt.

Gunnar Jónsson hafši reyndar fyrst og fremst veriš vinur Alberts, en sķšur žeirra žremenninga. Samt var nś bošiš upp į žaš ķ skżrslu aš Albert hefši fram aš žessu bara alveg steingleymt žvķ aš žessi góši vinur hans hefši veriš višstaddur allan tķmann. Hann sagšist ekki kunna neina skżringu į žvķ aš hann hefši fram aš žessu gleymt Gunnari.

Bara einhver gleymska lķklega.

En nś sagšist hann muna žetta allt mjög vel.

Tilkoma Gunnars Jónssonar varš til žess aš żmsu žurfti aš breyta ķ sögunni.

Žaš var ekki beinlķnis lķklegt, en gat žó įtt sér staš aš fimm fullvaxnir menn hefšu trošist saman ķ bķltśr ķ einn lķtinn svartan Volkswagen. En hins vegar var ógjörningur aš Gunnar hefši veriš meš ķ bķlnum žegar lķk Gušmundar įtti aš hafa veriš flutt af Hamarsbrautinni śt ķ Hafnarfjaršarhraun.

Žaš var einfaldlega ekki plįss ķ Volkswagen Bjöllu fyrir fimm menn og eitt lķk.

Til aš sagan gengi upp varš žvķ aš losna viš einhvern žeirra, og lausnin varš sś aš losa sig viš žennan vandręšalega Gunnar sem enginn virtist hvort sem er almennilega vita hvaša hlutverki gegndi ķ sögunni.

Albert var žvķ kallašur til yfirheyrslu og spuršur hvort ekki gęti veriš aš hann hefši keyrt Gunnar heim til sķn eftir aš Gušmundur hafši veriš drepinn į Hamarsbrautinni, en svo hefši hann sjįlfur snśiš žangaš aftur til aš flytja lķkiš śr ķ hraun.

Ekki žarf aš oršlengja aš Albert mundi nś skyndilega eftir žvķ aš nįkvęmlega svona hafši žaš veriš.

Jį, hvernig hafši hann getaš gleymt žvķ? Hann hafši einmitt skutlaš Gunnari heim eftir aš Gušmundur var drepinn og svo fariš aftur į Bjöllunni sušur ķ Hafnarfjöršinn.

En svo bara alveg gleymt žvķ.

Gunnar žessi Jónsson var bśsettur į Spįni žegar hér var komiš. Tveir rannsóknarlögreglumenn fóru utan til aš vita hvort hann vildi koma til Ķslands til aš bera vitni. Hann féllst į žaš og heimkominn til Ķslands kannašist hann ekkert viš aš hafa veriš višstaddur morš į Gušmundi Einarssyni, sem hann kvašst ekkert žekkja til.

En eftir fįeinar yfirheyrslur og samprófanir meš Albert, žį fór Gunnar skyndilega aš muna sitt af hverju.

Į blašsķšum 96-100 ķ dómi Hęstaréttar (sjį hérna) eru vitnisburšir Gunnars. Žar mį sjį į nįnast hrollvekjandi hįtt hvernig Gunnar er sķfellt leiddur įfram eftir hringstigum žessarar ruglušu atburšarįsar žar til hann stendur allt ķ einu yfir lķki Gušmundar Einarssonar ķ hśsinu viš Hamarsbrautina …

 

- - - - -

 

Margt hefur veriš skrifaš um žessi mįl, og sagan hefur meira aš segja borist til śtlanda. Hérna er makalaust fķn śttekt BBC į mįlinu.

Žaš skal tekiš fram aš sį žįttur Gušmundar- og Geirfinnsmįla sem ég rakti hér aš ofan er žrįtt fyrir allt hvorki sį flóknasti né einkennilegasti. En hann hęfir vel til aš sżna hve mįliš allt er gjörsamlega fįrįnlegt. Žaš er žjóšarskömm aš žetta skuli ekki fyrir löngu hafa veriš tekiš upp.

En nś hyllir vonandi undir žaš.

 

Greinin birtist ķ www.stundin.is 17.jśnķ 2016


Tveir handteknir...

Tveir menn voru hand­tekn­ir ķ gęr­morg­un.

http://www.mbl.is/frettir/innlent/2016/06/15/handteknir_vegna_gudmundar/


19. jślķ 2015

Settur saksóknari, Davķš Žór Björgvinsson hefur nś ķ jślķ 2015 skilaš nišurstöšum sķnum varšandi  endurupptökukröfur sem dómžolar höfšu lagt fram ķ svonefndum  Geirfinns og Gušmundarmįlum. Nišurstašan  er sś aš męlt er meš endurupptöku į mįlum  fjögurra dómžola. Davķš Žór fékk  verkefniš ķ hendur 3. október 2014 og vann žvķ aš mįlinu um 9 mįnaša skeiš.

David Thor visir

 

 

 

 

 

 

Ljósmynd: Visir.is

Žó breytingar hafi oršiš į lagaumhverfi og  skilyršum til endurupptöku dęmdra sakamįla eru heimildir eftir sem įšur žröngar.

En įlit Davķšs Žórs Björgvinssonar er ótvķrętt og į žį leiš aš rök standi til aš dómarnir verši enduruppteknir.

Endurupptökunefnd mun sķšan taka lokaįkvöršun um žaš.

Vefsķša um Hęstaréttarmįliš nr. 214/1978 var sett į stofn 1995.

Ķ kringum vefsķšuna (og sķšar žessa bloggsķšu) hefur ķ tķmans rįs myndast žó nokkurt tengslanet įhugafólks um žetta stęrsta ķslenska sakamįl 20. aldarinnar. Óhętt er aš orša žaš svo aš ķ žeim hópi, sem inniheldur bęši leika sem löglęrša, sé įkvešinn mannaušur fólginn og nokkrir sannkallašir Njeršir žar į mešal.

Frį bęjardyrum okkar veršur aš segja žaš aš ekki kemur žessi nišurstaša Saksóknarans į óvart.*

Fįrįnleiki žessa mįlatilbśnašar hefur lengi veriš okkur ljós.

Sem dęmi um nefndan fįrįnleika mį nefna, hvernig atvik geršust, skv. dómi Hęstaréttar Ķslands frį 1980: 

Janśar 1976.

Ungt par er ķ gęsluvaršhaldi vegna fjįrsvikamįls.

Lausn žess mįls hafši žį legiš fyrir ķ rśmt įr.

Hins vegar eru žau yfirheyrš af hörku um mannshvarf sem įtti sér staš rśmu įri įšur.

Hvergi ķ gögnum mįlsins kemur fram tilefni žess aš žaš er gert: 

Ekkert lķk er til stašar.

Ekkert moršvopn.

Engin vitni.

Ekki spor, fingrafar, hįr, blóš eša nein efnisleg gögn, žrįtt fyrir aš meintur vettvangur sé žekktur.

Engin tengsl eru žekkt milli sakborninga og žess horfna.

Ekki hefur veriš sżnt fram į aš saknęmt athęfi hafi įtt sér staš.

Engin įstęša kemur fram um hversvegna grunur beinist aš sakborningum. Einungis segir ķ fyrstu skżrslu:

“Įstęša žessarar rannsóknar er sś aš lögreglu hefur borist til eyrna aš” o.s.frv.

Ķ framhaldinu eru žrķr til višbótar handteknir en stślkunni leyft aš fara heim til dóttur sinnar, sem žį var žriggja mįnaša gömul.

Fjórir menn eru žarmeš komnir ķ hįmarkseinangrun ķ Sķšumślafangelsi. Eftir haršar yfirheyrslur lżsa žeir atvikum į žann veg aš rśmu įri įšur hafi žrķr žeirra sennilega brotist inn ķ ķbśš į nešri hęš ķ gömlu hśsi ķ Hafnarfirši og oršiš žar manni aš bana ķ miklum slagsmįlum. Aš svo komnu sįtu žessir 3 menn uppi meš lķk. Hringdu žeir žį ķ žann fjórša og fengu hann til aš koma į Toyota skutbifreiš sinni og skutla lķkinu śt ķ hraun. Bķlnum var bakkaš upp aš hśsinu og lķkiš sett ķ skutinn į bifreišinni. Margt er óljóst ķ framburšum žeirra, žeir žręta inn į milli en gefast upp aš lokum. Einn reyndi aš draga framburši sķna til baka fyrir dómi en dómarinn hefur stašfest aš hann bókaši žaš ekki žvķ hann "vissi betur". Lżsingar mannanna į žessum atvikum varšandi bifreišina eru žó hįrnįkvęmar og samręmiš er fullkomiš ķ skżrslum žeirra, jafnvel oršalag er nįnast eins hjį žeim öllum. Žegar fram lišu stundir kom žó babb ķ bįtinn.

Samkvęmt upplżsingum frį Pósti og Sķma var sķminn lokašur um žetta leyti. 

LM ERICSSON

 ( N.b. žetta var fyrir daga GSM sķma.)

 Ķ framhaldi af žessu kom fram nż samhljóša  atvikalżsing hjį öllum.

 Samkęmt nżju sögunni hafši sį fjórši veriš  į rśntinum vķša um bęinn meš hinum allt  kvöldiš.

 

 En žį bįrust nżjar upplżsingar frį  Bifreišaeftirliti Rķkisins: 

Toyota bifreišin hafši ekki veriš keypt fyrr en tępu įri eftir aš meintir atburšir hefšu gerst. Hinsvegar hafši bķlstjórinn į žessum tķma haft til umrįša Volkswagen bifreiš “Bjöllu” Sś var nokkuš komin til įra sinna, af įrgerš 1958.

17 įra gamall bķll, oršinn nokkuš vešrašur, ryšgašur og siginn.

BEETLE

Greišlega gekk aš fį alla sakborningana  til aš skipta Toyotunni śt fyrir  “Bjölluna” og var samręmiš žį fullkomnaš  hjį žeim og er žetta sś śtgįfa sögunnar  sem mišaš er viš ķ dómi Hęstaréttar, sem  enn stendur 2015.  

 

Volkswagen "bjalla" įsamt pallbķl. 

 

Engin efnisgögn, eša vitni studdu žessa  frįsögn. Fólkiš į efri hęš var heima en  enginn heyrši neitt. Einfalt timburgólf er  milli hęša ķ gamla hśsinu og aš sögn ķbśa  į efri hęš heyrist umgangur og mannamįl greinilega milli hęša žó lįgt sé talaš. Nįgrannar gegnt hśsinu voru vakandi, voru viš vinnu og horfšu yfir hśsiš en uršu ekki varir viš neitt žrįtt fyrir meinta bķlaumferš, innbrot, fyllerķ og hópslagsmįl.

Hinsvegar heldur sagan įfram: Žremenningarnir fóru nś ķ bķlnum įsamt lķkinu og bķlstjóranum og óku sem leiš liggur śt ķ hrauniš sunnan Hafnarfjaršar

HF hraun

og földu lķkiš žar. Allt er žetta stašfest ķ nįkvęmum skżrslum sem hver um sig mun hafa gefiš aš eigin frumkvęši og įn žess aš fį aš vita neitt hvaš hinir hefšu sagt. Žaš įtti žó eftir aš lķša nokkur tķmi įšur en menn įttušu sig į žvķ aš um žetta leyti var uppsafnaš fannfergi mikiš ķ Hafnarfirši og hafši snjóaš mjög žetta kvöld og dagana į undan. Žrįtt fyrir aš helstu umferšargötur hafi veriš ruddar kvaš svo grimmt aš snjókomunni aš leigubķlar voru hęttir akstri og höfšu haldiš heim. Leitarsveitir sem eftir helgina leitušu unga mannsins sem tżndist žetta kvöld höfšu frestaš leit vegna fannfergisins. Samkvęmt skżrslu frį Vešurstofu Ķslands var 60 cm. fannfergi yfir hrauninu. Fjórmenningarnir įsamt lķkinu létu žaš žó ekki stöšva sig, heldur žeystu fram og aftur um trošninga og vegleysur ķ hrauninu į sinni 17 įra gömlu “Bjöllu” mešan atvinnubķlstjórar į betur bśnum bķlum höfšu gefist upp į akstri inni ķ bęnum. 

Bķlstjórar į nśtķma torfęrujeppum feršast stundum yfir 60 cm. djśpan snjó. Žeim er žó meinilla viš aš aka ķ hrauni ķ slķkum skilyršum enda er slķkt mikiš glęfraspil aš sögn fagmanna ķ žeim fręšum.

Žrįtt fyrir aš nįkvęmt samręmi nęšist um sķšir ķ frįsögn sakborninganna,

hefur lķk hins tżnda manns ekki fundist.

Annaš dęmi mį nefna: 

Mašur hvarf ķ Keflavķk ķ nóvember 1974.

Hann var bošašur meš sķmtali į stefnumót ķ Hafnarbśšinni, sķšan hefur ekkert spurst til hans. Sporhundar sem leitušu hans snušrušu nišur į Vatnsnes, sem er žar skammt frį. 

Vatnsnes ljosmynd  EP

 

 

 

 

 

Vatnsnes. Ljósmynd: Emil Pįll

Ķ janśar 1976 var fyrrnefnt par yfirheyrt einnig um žetta ķ Sķšumślafangelsi.

Hvergi ķ gögnum mįlsins kemur fram tilefni žess aš žaš er gert.

Ekkert lķk er til stašar.

Ekkert moršvopn.

Engin vitni.

Ekki spor, fingrafar, hįr, blóš eša nein efnisleg gögn, žrįtt fyrir aš meintur vettvangur sé žekktur.

Engin tengsl eru žekkt milli sakborninga og žess horfna.

Ekki hefur veriš sżnt fram į aš saknęmt athęfi hafi įtt sér staš.

Vitni hafa viš sakbendingar beinlķnis stašfest aš ekki var um neinn sakborninga aš ręša.

Samkvęmt gögnum mįlsins, bar svo til žį ķ október 1975, ellefu mįnušum eftir hvarfiš, aš mašur nokkur ķ Reykjavķk kvašst ķ lögregluyfirheyrslu hafa sagt frį žvķ aš hann hafi tekiš žįtt ķ spķrasmygli ķ Drįttarbrautinni Keflavķk

Drattarbraut

įsamt nokkrum öšrum, žar į mešal 2 stjórnendum vķnveitingahśss ķ Reykjavķk og einnig hafi žar veriš mašur sem tżnst hafši ķ hinum enda bęjarins 19. nóvember 1974 og ekkert spurst til sķšan. Saga Októbermannsins var nokkuš nįkvęm, hann lżsir stašhįttum į vettvangi, bifreišum sem voru ķ fjörunni og segist hafa hjįlpaš til og žegiš fyrir žaš 70.000 kr. frį veitingamönnunum. Hinn horfni mašur hafi drukknaš viš aš kafa eftir smygli. Samkvęmt dómi HR er ekkert hęft ķ žessari sögu mannsins. Veršur žaš aš teljast skynsamlega įlyktaš, žvķ ekkert er finnanlegt sem styšur sögu mannsins eša bendir til neinnar sektar hans. Um var aš ręša tilhęfulaust ölvunarraus. Var honum žvķ sleppt og fór hann heim.

Samkvęmt nišurstöšu HR voru hinir raunverulegu glępamenn hinsvegar tveir af žremenningum śr fyrrnefndu Hafnarfjaršarmįli, įsamt einum til višbótar og stślkunni śr sama mįli. Snemma ķ janśarmįnuši 1976 eša fyrr, var fariš aš ręša žetta mannshvarf viš stślkuna, į heimili hennar, mešan sögurnar af ökuferšinni ķ Hafnarfjaršarhrauni svifu yfir vatnsfylltum  skśringavöskum  ķ Sķšumślafangelsi. Fóru leikar svo aš sakborningarnir ķ žessu nżja mįli jįtušu į sig morš į hinum horfna og jįtušu 2 žeirra įsamt stślkunni um sķšir einnig aš hafa tekiš saman rįš sķn og logiš sök į fjóra menn sem žau kvįšu hafa veriš aš verki meš sér. Žar hafi veriš um aš ręša vķnveitingamennina sem įšur höfšu veriš nefndir af “Októbermanninum”, auk tveggja annarra. Ekki veršur séš hvaša tilgangi žaš įtti aš gegna aš blanda fjórmenningunum inn ķ mįliš žar sem sagan innihélt eftir sem įšur žau ungmenni sem um sķšir voru dęmd fyrir rangar sakargiftir gegn fjórmenningunum.

HR gerir engar athugasemdir viš žaš aš nįnast allt ķ sögu Októbermannsins hafi veriš rétt. Nįnast allt ķ sögu hans er eins og saga dómžolanna, sem žau sögšu žó ekki fyrr en 22. janśar 1976. Stašhįtta og atvikalżsing er ķ stóru sem smįu nįnast sś sama: Tveir bķlar, fólksbifreiš og sendibifreiš, ferš śr Reykjavķk til Keflavķkur, sami fjöldi manna, žar į mešal sömu veitingamennirnir tveir, smygl, köfun, mašur drukknar. Upphęšin sem mašurinn kvašst hafa fengiš fyrir višvikiš er sama krónutala og notuš var ķ nišurstöšu HR sem greišsla fyrir spķra. Stóra atrišiš er žó aš sami vettvangur er notašur ķ bįšum sögum. Eins og įšur sagši hvarf mašurinn ķ hinum enda bęjarins og sporhundar leitušu nišur į Vatnsnes, sem er enn lengra frį Drįttarbrautinni. Hlżtur žį aš vakna spurningin hvernig gat Októbermašurinn vitaš “réttan” vettvang glępsins og sagt hina “réttu” sögu fyrirfram meš slķkri nįkvęmni? Hvernig sem į žaš er litiš er ljóst aš sagan var tilbśin ķ stóru sem smįu, įšur en sakborningar voru handteknir.

Įstęša žess aš hvarf hins horfna manns var rannsakaš sem sakamįl var sś aš hann virtist hafa fengiš sķmtal og veriš bošašur į stefnumót ķ hinum enda bęjarins, viš Hafnarbśšina.

Fjögur vitni sįu žann sem talinn er hafa hringt ķ hinn horfna. Öllum ber žeim saman um aš sį mašur sé enginn af dómžolum. Meš framburši ašalvitnisins viš sakbendingu ķ žessum žętti mįlsins er hinsvegar sannaš skv. öllu višteknu mati aš ekki var um žann mann aš ręša. Viš sakbendinguna kom ķ ljós aš ašal vitniš žekkti ķ sjón žann sem var hinn grunaši. Žannig aš ef um žann mann hefši veriš aš ręša hefši mįliš raknaš upp strax. Vitniš stašfesti aš sį mašur sem var hinn grunaši ķ sakbendingunni hefši ekki komiš ķ Hafnarbśšina 19. nóvember. Žvert gegn framburši žessa vitnis og einnig gegn framburši allra hinna žriggja, mišar HR viš aš žessi mašur hafi veriš sį sem hringdi.

En hvaš um žaš, žetta er nišurstaša Hęstaréttar. 

Eftir aš hinum horfna manni hafši veriš rįšinn bani ók flokkurinn af staš meš lķkiš ķ sendiferšabķl ķ įtt til Reykjavķkur en stślkan varš eftir. Ekki kemur fram nein skżring į žvķ ķ dóminum hversvegna ekki var notast viš sama felustaš og ķ fyrra mįlinu; Hafnarfjaršarhraun. Sį stašur hafši jś reynst nokkuš vel og auk žess var fęršin betri. Žess ķ staš var fariš meš lķkiš til Reykjavķkur og ekiš ķ kvöldkyrršinni inn ķ mjótt port milli Grettisgötu og Njįlsgötu žar sem gluggar fjölbżlishśsa eru į alla kanta. Um hundruš glugga er aš ręša sem vķsa inn ķ portiš. Žar var lķkinu skutlaš śt og boriš fyrir allra augum inn ķ opna geymslu ķ fjölbżlishśsi og geymt žar ķ opinni sameign ķ žrjį daga. Žį var žaš sótt og ekiš meš žaš upp ķ Raušhóla, grafiš žar nišur ķ 10- 12 stiga frosti og sķšan hellt yfir bensķni og kveikt ķ žvķ, svo lķtiš bar į, į žessu kyrrlįta nóvemberkveldi.  Og eins og hinn žżzki rannsóknarmašur sagši svo oft į löngum blašamannafundi 2. febrśar 1977 žegar hann upplżsti bęši menn og žjóš um ótvķręš afdrif hinna horfnu manna:

Schütz 

“Žetta er eins og viš glęparannsóknarmenn  segjum: Algerlega öruggt.” 

 Martröš var létt af žjóšinni.

Eftir aš samhljóša framburšir dómžola lįgu  fyrir um žetta, fór fram vķštęk leit aš  lķkinu ķ Raušhólum. Vķša var reynt aš  grafa, meš stórvirkum jaršvinnuvélum.  Ómögulegt reyndist hinsvegar aš grafa ķ  Raušhólum vegna frosts ķ jöršu og bįšu  skuršgröfumenn um frest, vegna žess. Žaš  frost var žó allmörgum grįšum minna en  žegar dómžolar fóru meš mśrskóflur sķnar  og dysjušu lķkiš, samkvęmt dómi žeim sem  nś 2015 stefnir loks ķ aš verši  endurupptekinn. 

Ķ žessu mįli eru fjölmörg slķk dęmi til višbótar um žaš aš framburšur sakborninga sé samhljóša um atriši sem viš nįnari athugun geta alls ekki stašist. EF gengiš er śt frį žvķ aš tilgangur rannsóknarmanna hafi ķ raun veriš sį aš rannsaka mįliš hljóta aš vakna spurningar um hęfni žeirra. Af gögnum mįlsins veršur t.d. ekki annaš rįšiš en aš žeir hafi hiklaust vašiš śt ķ žaš fśafen aš handtaka svonefnda fjórmenninga, sem voru allir valinkunnir sómamenn, um leiš og óljós og ósamstęšur framburšur kom fram.

Įgętis umhugsunarefni gęti einnig veriš fyrir hugsandi fólk hér į 21. öld aš hugsa um hver yršu višbrögš lögreglu og dómskerfis ef fjórir viršulegir borgarar yršu handteknir vegna glęps sem enginn gęti žó veriš viss um aš hefši veriš framinn. En sķšan sleppt, eftir allt aš 105 daga gęsluvaršhaldsvist. 

Žröngur hópur rannsóknarmanna bęri įbyrgš į aš hafa lįtiš blekkjast svo hrapalega... Ef slķkt myndi henda viš rannsókn mįls ķ nśtķma réttarkerfi yrši óhjįkvęmilegt aš utanaškomandi ašilar kęmu inn og sérstök rannsókn fęri fram į uppruna mistakanna. Ekkert slķkt geršist žarna. Rannsóknarmenn héldu einfaldlega įfram ašgeršinni, eins og ekkert hefši ķ skorist. 

"Rannsóknarblašamenn" spuršu einskis.

Löngu seinna, um haustiš 1976 var loks gengiš ķ žaš einfalda en mikilvęga verkefni aš fį fram jįtningar sakborninganna um aš žessi ótrślegu mistök vęru žeim aš kenna, rannsóknarmenn bęru enga įbyrgš. Samkvęmt žeim jįtningum var um samantekin rįš aš ręša. Fundur hafi fariš fram, og įkvöršun tekin um aš blanda fjórmenningunum ķ mįliš. Nišurstaša rannsóknarmanna var sś aš žeir vęru sjįlfir alveg įbyrgšarlausir af žessu.

Margt er ólķkt meš žessum žętti mįlsins og mannshvörfunum. T.d. žaš aš ekki er deilt um mįlsatvik: 3 sakborningar skrifušu undir skżrslur žar sem sakir voru bornar į saklausa menn. Hins vegar hafa sakborningar haldiš žvķ fram aš nöfn veitingamannanna hafi veriš nefnd viš žau, nöfn hinna tveggja hafi veriš nefnd ķ allt öšru samhengi en rannsóknarmönnum hafi žótt innkoma žeirra mikil styrking viš rannsóknartilgįtu sem lengi hafši veriš aš gerjast.

Veitingamennirnir tveir höfšu lengi veriš hluti af rannsóknartilgįtunni. Innkoma nżju tvķmenninganna var hiš mikla “Eureka! moment” ķ rannsókn Keflavķkurmįlsins. Žeir žóttu  naušsynlegir sem tengilišir milli sakborninganna og veitingamannanna. 

Žaš liggur fyrir aš hinar röngu sakargiftir fóru fram mešan sakborningar voru ķ gęsluvaršhaldi, žannig aš ķ öllu falli var sį glępur framinn undir umsjón rannsóknarmanna ķ Sķšumśla. Nišurstaša rannsóknarmanna er sś aš žeir sjįlfir beri enga įbyrgš vegna handtöku fjórmenninganna, hinir bķręfnu unglingar hafi prettaš žį. Žaš veršur aš teljast heppileg nišurstaša, en varla getur trśveršugleiki žeirra jįtninga sem fram komu veriš mikill žegar haft er ķ huga aš įbyrgšin lį hjį žeim, ef ekki hjį krökkunum. Umhugsunarefni er einnig hver hafi veriš mótspyrnužróttur sakborninganna, žegar žarna var komiš sögu. 

Og žar komum viš aš žvķ fśafeni sem žessi mįl standa frammi fyrir ķ dag, 2015.

Nś hefur settur saksóknari, eftir nįkvęma athugun męlt meš endurupptöku dóma yfir fjórum ašilum sem eru dómžolar ķ žessu mįli. Samtals voru žessir fjórir menn dęmdir ķ yfir 40 įra fangelsi. Sakarefniš aš baki dómunum yfir žeim er ķ žrennu lagi: Ašild aš mannshvarfi ķ Keflavķk, ašild aš öšru mannhvarfi ķ Hafnarfirši og ķ žrišja lagi rangar sakargiftir gegn fjórum saklausum mönnum. Meš žeirri rökstuddu gagnrżni og nżju gögnum sem fram hefur komiš į undanförnum įratugum veršur aš teljast óhjįkvęmilegt aš endurupptaka allt mįliš. Mišaš viš stöšu mįlsins ķ dag er lķklegt aš žessir fjórir dómžolar munu verša sżknašir, sennilega į nęstu misserum af tveimur mannsmoršum. Hins vegar męlir settur saksóknari hvorki meš né gegn endurupptöku į mįli stślkunnar. Žaš er mjög athyglisvert žar sem sakarefniš aš baki žriggja įra fangelsisdómi yfir henni, snżr eingöngu aš žessum žętti, ž.e. röngum sakargiftum. Įkęruvaldiš fęrši fram žau rök į sķnum tķma aš hinar röngu sakargiftir sönnušu ašild sakborninga aš mannshvörfunum, žaš vęri “allt eša ekkert”. Žar sem Saksóknari męlir nś meš endurupptöku į dómum yfir fjórum mönnum, er žį meiningin aš dómar fyrir rangar sakargiftir standi einir og sér?

Hér ķ byrjun var fjallaš um atvik mįlsins samkvęmt dómi Hęstaréttar frį 1980, sem enn stendur óhaggašur. En meš hlišsjón af framansögšu er athyglisvert aš velta žvķ fyrir sér hver veršur stašan eftir aš fyrrnefndir fjórir dómar hafa veriš enduruppteknir og dómžolar sżknašir en dómar vegna rangra sakargifta lįtnir standa. 

40 įrum eftir dóm Hęstaréttar birtist okkur žį nż śtgįfa sögunnar: 

Mašur hverfur ķ Keflavķk. 19 įra gamlir krakkar lesa um mannshvarfiš ķ fjölmišlum eins og ašrir. En sinna  aš öšru leyti  sķnum daglegu hugšarefnum og hversdagslegu heimilishaldi eins og gengur og gerist. Fylgjast af įhuga meš ķslenskri kvikmyndagerš, fara ķ bķltśr og skreppa ķ bķó einstaka sinnum, taka mömmu stundum meš. En samkvęmt žeirri śtgįfu sögunnar sem nś stefnir ķ, héldu žau engu aš sķšur fund meš manni, jafnaldra sķnum, heima hjį honum į Grettisgötu. Žar tóku žau saman rįš sķn um aš ef žau yršu einhverntķma handtekin vegna žessa mannshvarfs sem žau komu hvergi nęrri,  žį skyldu žau bera sakir į fjóra menn en jįta žó jafnframt sakir į sig sjįlf. Gestgjafinn į fundinum skyldi žó ķ byrjun ašeins nefna einn af fjórmenningunum. Žessi įętlun skyldi framkvęmd af žeim öllum ķ einu, 43 dögum eftir aš žau yršu handtekin og sett ķ einangrun.     

Annašhvort trśum viš žessu, eša viš endurupptökum einnig mįl stślkunnar og finnum haldbetri skżringar į tilurš hinna röngu sakargifta.

TH

 

 

*Žaš sem kom į óvart var žaš aš mįliš skyldi ekki hafa veriš opnaš 1997 žegar SMC lagši fram kröfu sķna til HR.

**2 Stślkur voru į ferš ķ Hafnarfirši žetta kvöld. Önnur žeirra taldi sig hugsanlega hafa séš einn sakborninganna meš hinum horfna. Samkvęmt yfirlżsingu lögreglumannsins GG sem sį um sakbendinguna var framkvęmd hennar stórlega gölluš. 

Stślkan dró framburš sinn til baka.

 

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband